- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-1940-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00182-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant pareiškėjai T. M.
suinteresuotam asmeniui V. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po savo tėvo K. S. mirties atsiradusį palikimą – 8,63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas K. S.. Pareiškėjos tėvui (po jo mirties) Vilniaus rajono apskrities viršininko administracijos 2001-12-19 sprendimu Nr. 41-11759 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir vietoj minėto žemės sklypo perduota K. S. nuosavybėn lygiavertį 8,63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėja po savo tėvo K. S. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nei padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kadangi iš esmės dėl teisinio neišprusimo neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą. Pareiškėja, po savo tėvo mirties iš esmės pradėjo valdyti Žemės sklypą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, šienavo, minėtas Žemės sklypas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jam suteiktas klasifikavimo kodas, mokėjo Žemės mokesčius, teikė ir teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms už Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Taigi, pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėjus faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo byloje – VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo byloje – V. P. atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja (sesuo) po tėvo K. S. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
5. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija iki 2025 m. kovo 11 d. nėra pradėjusi K. S. turto paveldėjimo procedūrų.
6. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad tėvas turėjo žemės, būdamas gyvas pavedė jai rūpintis nuosavybės atkūrimu į žemės sklypą, norėjo, kad po jo mirties žemė atitektų pareiškėjai. Pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimu, vėliau deklaravo žemės sklypą, mokėjo už jį mokesčius.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nurodė sutinkanti su pareiškimu. Paaiškino, kad pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių į tėvui priklausančią žemę atkūrimo, tėvo valia buvo, kad žemės sklypas atitektų pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl jo palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).
9. Vadovaujantis dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, gimimo liudijimu, 2025 m. balandžio 29 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, pareiškėja yra K. S. dukra. Paveldėjimo byla po K. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po tėvo K. S. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjus valdyti palikimo objektą sudarantį. Teismo posėdyje pareiškėja, suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimu (archyve ieškovo dokumentų, kreipėsi dėl pažymų), vėliau rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, šienavo, teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas apie žemės ūkio ir kaimo valdos įregistravimą valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą; paraiškos tiesioginėms išmokoms už Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti ir kt.). Pareiškėjos paaiškinimai nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, V. P. prašo prašymą tenkinti, nurodo, kad pareiškėja (sesuo) po tėvo K. S. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, minėtas aplinkybes paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po K. S. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja po K. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Todėl konkretus turtas, kurį pareiškėja priėmė faktiniu valdymu, nėra nurodomas. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
12. Šioje byloje buvo patirtos 10,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjai T. M. išdavimo tikslu .
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.