- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-205-889/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08680-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- V.G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V.G. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis S.U., antstolis R.B. antstolė R.S, antstolis M.L., antstolė G.A., antstolis R.S., akcinė bendrovė „Kauno energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, K.G., uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 2“, bendrovė PlusPlus Capital AS, veikianti per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, ir uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui V.G. iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bankrutuojančio asmens V.G. bankroto administratorius V.Š. 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą, kurį patikslino 2024 m. gruodžio 3 d., patvirtinti jo pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkintas bankrutuojančio fizinio asmens V.G. bankroto administratoriaus V.Š. patikslintas prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo ir patvirtinti 21 167 721,73 Eur dydžio finansiniai reikalavimai pagal pateiktą sąrašą:
3.1 Patvirtinti II eilės finansiniai reikalavimai:
3.1.1 uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, reikalavimas – 19 321,23 Eur;
3.1.2 uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 2“, reikalavimas – 3 260 101,32 Eur;
3.1.3 uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, reikalavimas – 132,16 Eur;
3.1.4 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, reikalavimas – 17 246 716,97 Eur;
3.1.5 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimas – 569,94 Eur;
3.1.6 bendrovė PlusPlus Capital AS, veikianti per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, reikalavimas – 640 781,22 Eur;
3.1.7 akcinė bendrovė „Kauno energija“, reikalavimas – 98,89 Eur.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. nemokumo administratorius pateikė teismui tvirtinti prašymą, kurį patikslino 2024 m. gruodžio 3 d., dėl fizinio asmens V.G. kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir šių reikalavimų pagrįstumo nemokumo administratorius neginčijo, nes kreditorių reikalavimai teikiami tvirtinti juos sutikrinus su bankrutuojančio fizinio asmens bei suinteresuotų asmenų į bankroto bylą pateiktais dokumentais ir duomenimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. V.G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo, 17 246 716, 97 Eur sumos, ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1 Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinis reikalavimas nėra pagrįstais jokiais skolą pagrindžiančiais dokumentais ir nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo apskaičiuota pagrindinė skola ir netesybos. Kreditorė VMI nemokumo administratoriui pateikė kreditinį reikalavimą, kuris buvo susidaręs V.G. vadovautos bankrutavusios ir jau išregistruotos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lanlita“ veikloje ir iš užsienio bendrovės „Northstar system corporation“ apyvartos ir be jokio teisinio pagrindo pripažintas gautomis pajamomis.
5.2 Pareiškėjo nuomone, nemokumo administratorius turi patikrinti kreditoriaus finansinius reikalavimus ir kreditinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Kreditorė VMI kartu su savo prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nepateikė jokių skolų baudų bei delspinigių apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo patikrintas jų pagrįstumas.
5.3 Pareiškėjas pažymi, kad jis jokios individualios veiklos nevykdė ir jam negalėjo būti priskaičiuoti tokio dydžio mokėtini mokesčiai. Jis negali argumentuotai pasisakyti dėl kiekvienos kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalies ir jos nepagrįstumo, nes nėra pateikti duomenys, kaip yra apskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad kreditorė VMI nepagrįstai pateikė savo kreditinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, kadangi visos šios sumos yra atsiradusios jo vadovautai, o dabar likviduotai ir išregistruotai iš VĮ Registrų centro Juridinio asmens registro bendrovei BUAB „Lanlita“.
Atsiliepimas
6. Nemokumo administratorius V.Š. (toliau – administratorius) atsiliepimu prašo V.G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1 Nemokumo administratorius pažymi, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) nenumato bankroto administratoriui pareigos klausti bankrutuojančių fizinių asmenų nuomonės ir jų pozicijos dėl jų bankroto bylose teismams teikiamų tvirtinti jų kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Bankroto administratorius privalo būti nešališkas administruojamuose procesuose ir turi būti nesuinteresuotas šių procesų baigtimi, objektyviai įvertinti bankroto bylose reiškiamus kreditorių reikalavimus ir pagal kompetenciją teikti juos teismui tvirtinti arba ginčyti juos, jei jis mano, kad šie reikalavimai yra nepagrįsti.
6.2 Nemokumo administratorius sutinka, jog kreditorė VMI kartu su savo prašymu dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nepateikė jį pagrindžiančių dokumentų, tačiau pažymi tai, kad šie dokumentai buvo pateikti tiek paties fizinio asmens, tiek ir fizinio asmens atžvilgiu vykdomąsias bylas vykdžiusių antstolių. Nemokumo administratorius neturėjo pagrindo jais nesivadovauti ir neturėjo pagrindo vertindamas bankroto byloje pateiktų dokumentų visumą suabejoti šio reikalavimo pagrįstumu.
6.3 Nemokumo administratorius atkreipia dėmesį į tai, jog V.G. 2024 m. liepos 18 d. parengtame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra nurodoma, jog, VMI atlikus mokestinį patikrinimą, buvo priskaičiuotos nepriemokos į valstybės biudžetą, kas sudaro 17 265 699,67 Eur. Minėtos sumos pareiškėjas V.G. nėra finansiškai pajėgus sumokėti.
7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo V.G. atskirojo skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius duomenis V.G. buvo pateikęs 2024 m. liepos 18 d. prieduose prie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo t. y. 2015 m. liepos 21 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-511 ir 2018 m. balandžio 4 d. Mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktas. Taip pat byloje pateikti antstolių R.S., R.B., M.L. ir R.S. patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo patvirtina, kad minėtos skolos valstybei iš V.G. pagal jau priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus buvo pradėtos išieškoti dar 2015 metais.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) prašo išspręsti klausimą dėl atskirojo skundo pagal byloje esančius duomenis ir nurodo, kad NMA nėra žinomos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir NMA nėra kompetentinga spręsti ginčus dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo ir vertinti pareiškėjo ir VMI veiksmų teisėtumą. Teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo fizinio asmens V.G. bankroto byloje ir patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui V.G. iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas V.Š. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 16 d.
13. Bankrutuojančio asmens V.G. nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą, kurį patikslino 2024 m. gruodžio 3 d., patvirtinti jo pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
14. V.G. 2024 m. liepos 18 d. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priedo įsiskolinimų kreditoriams lentelės duomenimis, įsiskolinimas VMI sudaro 17 265 699,67 Eur ir šios sumos, V.G. teigimu, jis finansiškai nėra pajėgus sumokėti.
15. Remiantis 2015 m. liepos 21 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-511, šio akto surašymo dieną V.G. buvo skolingas 16 825 682,53 Eur, pagal 2018 m. balandžio 4 d. Mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą, V.G. bendra skola valstybės biudžetui 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 17 265 818,51 Eur.
16. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) išrašu iš antstolių informacinės sistemos registrų duomenimis ir antstolių R.S., R.B., M.L. ir R.S. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo duomenimis, skolos valstybei iš V.G. išieškomos pagal jau priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino bankrutuojančio fizinio asmens V.G. bankroto administratoriaus patikslintą prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo ir patvirtino 21 167 721,73 Eur dydžio finansinius reikalavimus pagal pateiktą sąrašą. Skolininkas atskiruoju skundu ginčija skundžiamos nutarties dalį dėl kreditorės VMI 17 246 716, 97 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Skolininko įsitikinimu, nebuvo patikrintas finansinio reikalavimo pagrįstumas, nes nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo apskaičiuota pagrindinė skola ir netesybos.
18. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodytas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
19. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties pateiktus bankroto administratoriaus finansinius reikalavimus, o tvirtina tuos, kurie yra pagrįsti įrodymais, ir nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m . birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013)
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog VMI kartu su savo prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nepateikė jokių skolų, baudų bei delspinigių apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų ir neaišku, kaip buvo apskaičiuota pagrindinė skola ir netesybos, ir nemokumo administratorius nesant duomenų negalėjo tinkamai patikrinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VMI prašyme dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nurodyta skolos valstybės biudžetui detalizacija, t. y. jog 17 246 716,97 Eur skolą sudaro 8 135 812,54 Eur mokestinė nepriemoka (gyventojų pajamų mokestis – 7 849 281,72 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 286 217,86 Eur, žemės mokestis – 312,96 Eur), 2 446 249 Eur baudos, 6 664 655,43 Eur delspinigiai, ir VMI argumentai, jog finansinis reikalavimas yra pagrįstas 2015 m. liepos 21 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-511, jog V.G. skolingas VMI 16 825 682,53 Eur, ir 2018 m. balandžio 4 d. mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktu, jog V.G. bendra skola valstybės biudžetui 2017 m. gruodžio 31 d. yra 17 265 818,51 Eur, taip pat antstolių R.S., R.B., M.L. ir R.S. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, nepatvirtina, kaip buvo apskaičiuota pagrindinė skola, baudos ir delspinigiai, ir kad ši skola valstybės biudžetui yra 17 246 716,97 Eur. Nepaisant to, kad institucijų pateikti dokumentai ir pažymos yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, apeliantui keliant klausimą dėl nurodytų duomenų pagrįstumo, turi būti vertinami pirminiai skolos ir netesybų susidarymo ir jų kitimo priežasčių duomenys. Teismui nepateikti motyvuoti skaičiavimai, kaip (kada ir kokiu pagrindu) kito apeliantui apskaičiuota ir šalių suderina skola ir netesybos. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti, ar teismo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas apeliantui yra teisingas, ar ne.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, išsamiai neįvertino bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti VMI kreditinių reikalavimų pagrįstumo, nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko klausimui išspręsti būtinų duomenų, todėl neįgyvendino jam šios kategorijos bylose priskiriamų pareigų.
23. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl procesinės bylos baigties
24. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės ir neišanalizavo jo pagrįstumo, kas sudaro pagrindą bankroto administratoriaus V.Š. pateikto prašymo dalį dėl kreditorės VMI reikalavimo pagrįstumo ir tvirtinimo fizinio asmens V.G. bankroto byloje, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 17 246 716, 97 Eur finansinis reikalavimas, ir perduoti klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.