Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2396-340/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Fima“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euroelektronika“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Fima“; 2) pripažinti UAB „Fima“ pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo techninės specifikacijos 86.8., 86.13. ir 86.18. papunkčių reikalavimų ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Fima“ pasiūlymą; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažinti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Aleksandro Barausko pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“ procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės prašymas atmestas. 2021 m. liepos 15 d. prašymu ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; o tuo atveju, jeigu bylos eigoje sudaryta viešojo pirkimo sutartis, įpareigoti atsakovę sustabdyti sutarties vykdymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymo dokumentus. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kokie konkretūs punktai UAB „Fima“ pasiūlyme patvirtina ieškinyje dėstomas aplinkybes. Tai įrodo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl sudaro pagrindą pakartotinai kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Aleksandro Barausko pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“. Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą. 2021 m. gegužės 20 d. atsakovė nustatė pasiūlymo eilę bei laimėjusį pasiūlymą, kuriuo buvo atrinktas trečiojo asmens UAB „Fima“ pateiktas pasiūlymas. 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl sprendimo nustatyti pasiūlymo eilę ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Fima“, tačiau 2021 m. birželio 2 d. sprendimu atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad laimėjęs pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų – ieškovės įsitikinimu, sistemų, kurios tenkina konkurso reikalavimus, tėra keletas, o būtent tokios sistemos trečiasis asmuo aiškiai nepasiūlė.

4. Teismas, spręsdamas ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėjo, kad teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nutartis įsiteisėjo. Minėtoje nutartyje teismas buvo konstatavęs, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas; vien procesinio dokumento, kuriame suformuluoti atitinkami reikalavimai bei nurodytas faktinis pagrindas, pateikimas savaime neleidžia spręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Teismas ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė atsižvelgdamas į įsiteisėjusios teismo nutarties motyvus bei įvertindamas, ar po teismo nutarties priėmimo neatsirado naujų aplinkybių, įrodančių sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5. Teismas, įvertinęs ieškovės rašytinius paaiškinimus dėl papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės tripliko argumentus, nusprendė, kad ieškovės nurodytos papildomos aplinkybės taip pat nepatvirtina ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovė savo atsikirtimus ieškiniui pagrindžia tuo, kad ieškovė ginčija trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį reikalavimams, kurie pirkimo sąlygomis nebuvo keliami; tokiu reikalavimų, kaip nurodo ieškovė, techninės specifikacijos 86.13, 86.18 ir 86.8 papunkčiai nenumatė. Atsakovės manymu, ieškovė nekvestionuoja tiesioginio trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams; ieškovė byloje net neįrodinėja, jog bent vienas trečiojo asmens pasiūlymo rodiklis tiesiogiai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Teismas nusprendė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo viešojo pirkimo procedūros metu, todėl papildomai pateikti trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymo dokumentai nesudaro pagrindo pakeisti teismo išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nebuvimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Euroelektronika“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; o tuo atveju, jeigu atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį, įpareigoti atsakovę sustabdyti sutarties vykdymą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą ginčo pirkime. Viešuoju pirkimu yra siekiama įsigyti įrangą, kuri užtikrins Lietuvos–Baltarusijos sienos apsaugą. Atsakovei įsigijus netinkamą įrangą, bus neužtikrinta patikima pasienio apsaugos kontrolė. Tai yra ypač aktualu pastaruoju metu, kuomet Lietuvos–Baltarusijos sieną kasdien neteisėtai kerta daugybė žmonių, o Lietuvoje gilėja pabėgėlių problema. Teismas neįvertino, kad nepagrįstai pirkimo laimėtoja nepripažinta ieškovė gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo pirkime kyla grėsmė, kad bus pažeistas viešasis interesas, bus neracionaliai naudojamos lėšos.

6.2. Ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio; preliminariai) pagrįstas. Ieškovė teismui pateikė teisės aktuose nustatytus turiniui ir formai keliamus kriterijus atitinkantį ieškinį, suformulavo aiškius reikalavimus, ieškinį pagrindė leistinais įrodymais. Ieškovė pasirinko teisėtą bei leistiną pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Fima“ pasiūlymą, šis įrodymas patvirtina ieškinio pagrįstumą. Teismas vertino ieškovės rašytinius paaiškinimus dėl papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, vertino atsakovės tripliko argumentus, atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) pateikiamus argumentus, atliko faktinę pirkimo dokumentų analizę, vertino ieškovės argumentus dėl techninės specifikacijos punktų reikalavimų. Teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra ir negali būti laikomas ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimu. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys būtų preliminariai nepagrįstas.

6.3. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Jeigu teismas šioje byloje netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė užbaigs pirkimo procedūras, sudarys ir / ar vykdys neteisėtą pirkimo sutartį su nepagrįstai pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Fima“.

6.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka viešąjį interesą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus: 1) užtikrinti realią sienos apsaugą (realų mobiliųjų telefonų aptikimą), tai yra kritiškai svarbu suvaldant dabartinę nelegalios migracijos krizę; 2) racionaliai ir skaidriai panaudoti valstybės biudžeto lėšas (nemokėti už įrangą, kuri realiai neatliks jai keliamų užduočių). Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad įsigyta įranga realiai užtikrintų sienos apsaugą, o ne sudaryti sąlygas skubotai įsigyti įrangą, kuri bus nepajėgi aptikti didžiosios dalies telefonų.

2. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Ieškovė su pirminiu ieškiniu pateikė tik savo prielaidas, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties konkurso sąlygų reikalavimams. Ieškovė ginčija pasiūlymo neatitiktį reikalavimams, kuriuos susikūrė pati, kurie nebuvo įtvirtinti techninės specifikacijos reikalavimuose. Net byloje pateikus trečiojo asmens pasiūlymą, ieškovė liko prie savo pozicijos, jog pasiūlymas neatitinka reikalavimų, kurie nebuvo įtvirtinti techninės specifikacijos reikalavimuose; nenurodė konkrečių pasiūlymo duomenų, kurie pagrįstų neatitiktį techninių specifikacijų sąlygoms. Tokie ieškovės veiksmai galbūt netiesiogiai skirti ginčyti pačias techninės specifikacijos sąlygas. Skundžiama nutartis priimta ne ieškinio priėmimo metu, o jau pateikus visus parengiamuosius dokumentus, t. y. ieškovei suteikus visas galimybes pagrįsti savo reikalavimus.

7.2. Ieškovės interesas būtų užtikrintas net ir tuo atveju, jeigu būtų sudaryta ir vykdoma sutartis, t. y. nebūtų apsunkinamas teismo sprendimo įgyvendinimas, kadangi ieškovė, pateikusi pasiūlymą, galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

7.3. Prioritetas turi būti skiriamas viešajam interesui pirkimo objektu, o ne ieškovės interesui, kadangi yra itin didelė skuba užtikrinti visuomenės saugumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neproporcingai didelę žalą tiek atsakovei, tiek visuomenei. Yra visos sąlygos pirmenybę teikti visuomenės saugumui. Perkama sistema yra skirta svarbiausiems konstituciniams gėriams užtikrinti – valstybės santvarkai ir visuomenės saugumui. Aleksandro Barausko pasienio užkarda yra pasienyje su Baltarusija. Dėl susiklosčiusios politinės situacijos Baltarusijoje bei šios valstybės institucijų priimamų sprendimų, atliekamų veiksmų, pasienio ruožas su Baltarusija tapo itin sudėtingu ir jautriu apsaugos objektu. Tik apie 38 proc. Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija yra stebima naudojant stebėjimo technologijas, ginčo ruože iš viso nėra vaizdo stebėjimo sistemos.

7.4. Pirkimo objektas prisidėtų prie valstybės kovos su „Covid-19” pandemija. Nelegalūs migrantai daro žalą Lietuvos kovai su „Covid-19“ pandemija, kadangi neteisėtai atvykę migrantai lieka Lietuvos teritorijoje, tačiau atsisako pasinaudoti galimybe gauti nemokamą „Covid-19“ vakciną.

7.5. Pirkimas skirtas įgyvendinti EUROSUR (European Border Surveillance System) reglamentą integruojant diegiamą sistemą ateityje į vieną valdymo centrą su vieninga programine įranga.

1. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Ieškovė ginčija trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį reikalavimams, kurie pirkimo sąlygomis nebuvo keliami (pavyzdžiui, ieškovė kvestionuoja įrangos dažnių skenavimo greitį, nors reikalavimų šiam techniniam rodikliui pirkimo sąlygomis nebuvo keliama); ieškovė teikia teismui informaciją apie procentinius ir tikimybinius „skaičiavimus“, nors konkrečių reikalavimų (procentine, tikimybine ar kt. išraiška) nei pirkimo techninės specifikacijos 86.13, 86.18 ar 86.8 papunktis nenumatė.

8.2. Ieškovė nekvestionuoja tiesioginio trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Atsakovė į bylą pateikė visą trečiojo asmens pasiūlymą, tačiau ieškovė net nesiekia įrodyti, jog bent vienas trečiojo asmens pasiūlymo rodiklis tiesiogiai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Visi ieškovės teiginiai yra susiję su pačios ieškovės skaičiavimais ir plečiamai interpretuojamomis sąlygomis. Ieškinyje ieškovė nurodė susipažinimą su trečiojo asmens pasiūlymu kaip būtiną savo teisėtų interesų gynybos sąlygą, tačiau susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu teismui iš esmės nepateikė naujų įrodymų ar papildomų (naujų) neatitikties pagrindimų.

8.3. Pirkimo objektas yra valstybės pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos projektavimas, įsigijimas ir įdiegimas, taigi trečiasis asmuo pirkime nesiūlo standartinės aptikimo sistemos. Tiekėjų siūloma įranga turi būti pritaikyta konkretiems atsakovės poreikiams būtent nurodytame pasienio su Baltarusija ruože, kuris perkamai stebėjimo sistemai kelia išskirtinius, gamtos sąlygų nulemtus, reikalavimus. Visi pirkimo dalyviai, kartu ir pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo, gamintojų standartinę įrangą (pats arba kartu su partneriais) pritaiko atsakovės reikalavimams. Atsakovė detaliai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą, kuris atitinka visus pirkimo reikalavimus.

8.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeisti ekonomiškumo ir efektyvumo principai, taip pat ir viešasis interesas į pirkimo objektą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršytų jų galbūt teikiamą naudą. Taikius laikinąsias apsaugos priemonės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir gyventojų sveikatai būtų sukeliamos milžiniškos rizikos ir žala. Pirkimo objektas skirtas Lietuvos valstybinės sienos (kuri tuo pačiu yra Europos Sąjungos išorinė siena) su Baltarusija tinkamam saugumui užtikrinti, kadangi tik atsakovės siekiama įsigyti pasienio užkardos stebėjimo sistema gali užtikrinti šių dienų situaciją atitinkančių standartų laikymąsi. Aleksandro Barausko pasienio užkardos punktas yra trečias dažniausiai nelegalių migrantų bandomas kirsti punktas iš visų Lietuvos Respublikos su Baltarusija turimų užkardos punktų. Šiuo metu tik trečdalis Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija yra stebima naudojant stebėjimo technologijas. Uždraudus atsakovei pasirašyti pirkimo sutartį visoms atsakingų institucijų pastangoms suvaldyti migracijos krizę būtų padaryta didelė žala. Krizinės situacijos suvaldymas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje yra, be kita ko, ir nacionalinio saugumo klausimas. Pasienio saugos technologinės galimybės, kurių įgyvendinimui ir skirtas pirkimo objektas, yra aukščiausių valstybės institucijų dėmesio centre.

8.5. Nelegalių migrantų srautas daro žalą Lietuvos kovai su „Covid-19“ pandemija, kadangi neteisėtai atvykę migrantai lieka Lietuvos teritorijoje, tačiau atsisako gauti nemokamą „Covid-19“ vakciną.

8.6. Pirkimo objektas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalimi. Jau šiuo metu yra rengiami su pirkimo objekto tikslų įgyvendinimu susiję teisės aktai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas).

8.7. Įgyvendinant minėtus strateginės reikšmės valstybės sprendimus Investicijų projektų atrankos komisija atsakovės vykdomo pirkimo objekto įsigijimui iš Valstybės investicijų programos skyrė papildomai 4 000 000 Eur. Taikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo sutarties pasirašymo data nusikeltų preliminariai bent 6-7 mėnesiams, taigi atsakovė nespėtų turimų lėšų (4 000 000 Eur) panaudoti ir jas tektų grąžinti į valstybės biudžetą. Neturint lėšų, atsakovė turėtų nutraukti pirkimo procedūras nesudarius pirkimo sutarties, ieškoti naujų finansavimo šaltinių ir tik jas suradus galėtų skelbti naujas viešųjų pirkimų procedūras.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Pirmosios instancijos teismo ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau antrą kartą. Pirmą kartą teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, nustatė (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis), kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovė savo ieškinio teiginius dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties techninėms specifikacijoms grindė prielaidomis, nes nebuvo susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo turiniu. Byloje pateikus trečiojo asmens pasiūlymą, ieškovė pakartotinai prašė takyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nusprendė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas ir dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nepasisakė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

5. Analizuojamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

6. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021)

Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo

7. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertino ieškovės rašytinius paaiškinimus dėl papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės tripliko argumentus, ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo rodiklių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams ir sprendė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

8. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o teismas per daug gilinosi į šalių argumentus ir spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylą nagrinėjo iš esmės.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

10. Viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atmestas pirmas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsiteisėjusi ir vėliau procese ieškovė nepateikė iš esmės naujų argumentų ar įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo nenustatė iš esmės tik dėl to, kad ieškovė savo reikalavimus grindė prielaidomis, neturėdama trečiojo asmens pasiūlymo, o skundžiama 2021 m. liepos 16 d. nutartis priimta jau byloje esant pateiktam trečiojo asmens pasiūlymui, kurio atitiktį techninėms specifikacijoms ieškovė ir ginčija. Todėl yra pagrindas iš naujo, visa apimtimi, o ne tik naujus, po 2021 m. birželio 16 d. nutarties ieškovės nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, vertinti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su ieškovė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prima facie ieškinio pagrįstumo, vertino ieškovės ir kitų proceso dalyvių argumentus dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą byloje esančių įrodymų kontekste. Šių aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, yra ankstyvas ir neturi būti atliekamas sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

12. Ieškovė ieškiniu reikalauja: 1) panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Fima“; 2) pripažinti UAB „Fima“ pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo techninės specifikacijos 86.8., 86.13. ir 86.18. papunkčių reikalavimų ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Fima“ pasiūlymą; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažinti ieškovę. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nepagrįstas, nes UAB „Fima“ siūloma įranga neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų: 1) siūloma įranga negali aptikti budėjimo režime veikiančių mobiliųjų telefonų, todėl neatitinka techninės specifikacijos 86.13., 86.18. papunkčių reikalavimų; 2) siūloma įranga negali tiksliai nustatyti dronų aukščio, todėl neatitinka techninės specifikacijos 86.8. papunkčio reikalavimo. Ieškovė ieškinyje detalizuoja kiekvieną iš įvardytų punktų, kaip neatitinkančių reikalavimams, poziciją. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė jos nurodomas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus, į bylą pateiktas trečiojo asmens ginčo pasiūlymas pirkime.

13. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Nenustatyta, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba būtų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

14. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Jeigu teismas šioje byloje netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė užbaigs pirkimo procedūras, sudarys ir / ar vykdys neteisėtą pirkimo sutartį su nepagrįstai pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Fima“.

15. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisakė, tačiau šioje byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, byloje esant pateiktiems bylos šalių argumentams ir įrodymams laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, pasisakytina dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16. Laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021).

17. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38, 39 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju (trečiuoju asmeniu) galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Tokiu būdu, pirma, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti kompensaciją ieškovei.

19. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti egzistuojant abi bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

Dėl viešojo intereso

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

22. Nagrinėjamu atveju, ginčo pirkimo objektu yra pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos projektavimas, įsigijimas ir įdiegimas, sistema skirta užtikrinti Lietuvos Respublikos, tuo pačiu ir Europos Sąjungos, sienos su Baltarusijos Respublika saugumą. Sutiktina su trečiojo asmens ir atsakovės atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad šiuo metu dėl susiklosčiusios situacijos Baltarusijoje, pasienio ruožas su Baltarusija tapo sudėtingos ir intensyvios apsaugos reikalaujančiu objektu. Byloje nėra ginčo, kad ruože, kuriam perkama stebėjimo sistema, iš viso nėra vaizdo stebėjimo sistemos. Skubus stebėjimo sistemos įrengimas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje yra, be kita ko, ir svarbus ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens ir atsakovės atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad pirkimo objektas taip pat prisidėtų prie valstybės kovos su „Covid-19” pandemija, kadangi atvykę migrantai gali atsisakyti skiepytis, taip pat nelegaliai sieną kertantys asmenys gali būti sergantys „Covid-19”.

23. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirkimo rezultatas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumu bei sveikata. Šiuo konkrečiu atveju, taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimą arba sutarties vykdymą, tikėtinos didesnės neigiamos pasekmės, žala (didėjantis nelegalių migrantų skaičius, grėsmė visuomenės saugumui, sveikatai ir pan.), nei taikius šias priemones galima jų nauda (galima kompensacija ieškovei, dvigubo mokėjimo rizika atsakovei ir pan.). Prioritetas šiuo konkrečiu atveju suteiktinas visuomenės suinteresuotumui pasienio saugumu, „Covid-19” pandemijos valdymu. Visuomenės interesas dėl pirkimo objekto (pasienio ruožo su Baltarusija stebėjimo sistemos) anksčiau nebuvo tenkinamas ir tokia situacija nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei, tačiau dėl pasikeitusios nelegalių migrantų ir „Covid-19” pandemijos situacijos, pirkimo objektas ypatingai reikšmingas valstybinės reikšmės problemoms spręsti, rizikoms pašalinti ir yra tiek centrinės, tiek vietinės valdžios dėmesio centre. Nėra abejonių, kad tik užtikrinus operatyvų pirkimo objekto įsigijimą bus užtikrintas viešasis interesas, kuris šiuo atveju laikytinas prioritetiškai svarbesne ir didesnės apsaugos reikalaujančia vertybe, nei viešojo prikimo dalyvės (ieškovės), jeigu ieškovės ieškinio argumentai pasitvirtintų, interesų užtikrinimas. Šiuo atveju ginčo viešojo pirkimo objektas yra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės interesas. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į viešojo intereso prioritetą nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį – ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 328 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.