Šiaulių apygardos teismo nutartis

2-70-3-04523-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

2021 m. gruodžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10437-251/2021 pagal pareiškėjo PlusPlus Capital AS skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., S. K. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė E. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo, kadangi palūkanos ir skolos dengimas buvo vykdomas pagal CK 6.54 straipsnį, ir persiuntė kartu su skundu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nurodė, kad antstolė pakartotinai perskaičiavusi sumų paskirstymą CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir suvesdama išieškojimą į Antstolių informacinę sistemą, nustatė, kad antstolė išieškotojui iki bylos užbaigimo dienos turėjo pervesti 2 262,41 Eur, o pervedė 2 554,45 Eur, t. y. pervedė 292,04 Eur per daug. Pažymėjo, kad antstolis vadovaujasi ne kredito sutartimi ir ten numatytomis sąlygomis, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. 2-614-136/2014, kuris yra vykdomosios bylos užvedimo ir skolos išieškojimo pagrindas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/00841/2014/1 pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-614-136/2014 dėl Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-136/2014 priteistos iš atsakovo S. K. M. ieškovo „Swedbank“ AB naudai 4635,37 Lt (1342,50 Eur) skolos, 18,50 proc. dydžio sutartinių palūkanų už negražintą 3794,51 Lt (1098,97 Eur) dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104 Lt (30,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistas į nauju išieškotoju – pareiškėju PlusPlus Capital AS (vykd. byla, b. l. 41). Antstolė E. R. 2021 m. liepos 30 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (vykd. byla, b. l. 150). Antstolė, reaguodama į skundą, pakartotinai Antstolių informacinėje sistemoje perskaičiavusi CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka ir nustačiusi, kad antstolė iš viso išieškotojui turėjo pervesti 2 262,41 Eus (būtinosios 39,97 Eur, bylinėjimosi išlaidos 30,12 Eur, 18,50 Eur palūkanos 623,88 Eur ir 5 procentų palūkanos 225,94 Eur, skola 1342,50 Eur), kai nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos iki užbaigimo dienos pervedė 2554,45 Eur, t. y. 292,04 Eur daugiau, 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo išieškotoją į antstolės depozitinę sąskaitą grąžinti 292,04 Eur permoką (vykd. byla, b. l. 168–183).

Dėl išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos

11. Pareiškėjas skundu kreipėsi į antstolę prašydamas perskaičiuoti skolos likutį, gautas lėšas paskirstyti CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir panaikinti 2021 m. liepos 30 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-21-69-20577. Pareiškėjas nesutiko su antstolės atlikta palūkanų skaičiavimo ir įmokų įskaitymo į skolą tvarka ir nurodė, kad vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka palūkanas antstolė turėjo skaičiuoti nuolat, o ne išieškojus pagrindinę skolos sumą, o pagrindinė skola turėjo būti dengiama paskutine eile, prieš tai visiškai padengus visas kitas mokėtinas sumas.

12. Sprendimo vykdymo instrukcijos 95 punktas nustato, kad iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui tenkančios sumos konkrečioje vykdomojoje byloje paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip.

13. CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamas piniginių įmokų paskirstymas. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1–4 dalys).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.54 straipsnyje nustatytos teisės normos. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, pagal jo 4 dalį įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, tai yra paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkte įtvirtinta, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp skolininko ir kreditoriaus vykdymo procese nebuvo sudarytas susitarimas dėl kitokio lėšų paskirstymo, nei numato įstatymas, todėl antstolė išieškotas lėšas pagrįstai skirstė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktu, CK 6.54 straipsniu, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas pirmąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos atlyginti vykdomajame rašte nurodytoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti, trečiąją eile – netesyboms, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei (skolai) įvykdyti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas paaiškina, kaip iš skolininko išieškotos lėšos turi būti skirstomos, kai iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti ir tiesiogiai nukreipia į CK 6.54 straipsnį. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamo ginčo atveju priverstinis skolos išieškojimas truko ilgą laiko tarpą, iš skolininko iš karto išieškotos sumos nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti pilna apimtimi, todėl išieškotinos sumos turėjo būti skirstomos Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punkto ir CK 6.54 straipsnio pagrindu, į ką atlikdama lėšų paskirstymą atsižvelgė antstolė. Tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas paaiškina, kaip turi būti apskaičiuojamas konkretūs palūkanų dydis, jo esmė iš principo ta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymų instrukcijos 133 punktas, numatantys palūkanų skaičiavimą, nepaneigia iš skolininko gautų piniginių įmokų paskirstymo remiantis CK 6.54 straipsniu, o apriboja palūkanų skaičiavimą nuo palūkanų, palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta.

18. Pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2271-275/2021 yra analizuojama situacija, kai antstolė nesivadovavo Sprendimo vykdymo instrukcijos 95 punkto nuostatomis ir netinkamai taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paskirstant įmokas turi būti laikomasi CK 6.54 straipsnyje nustatytos tvarkos, palūkanas dengiant antra eile, o vėliau (ketvirta eile) dengiant pagrindinę skolą. Tačiau prieš paskirstant įmokas šia tvarka, turi būti paskaičiuojama palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas PlusPlus Capital AS ir antstolė pateikė skirtingus įmokų įskaitymo paskaičiavimus (vykd. byla, b. l. 154, 169–183).

20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu priteisė ir vykdomajame rašte nurodė ne palūkanas konkrečia suma, o procentais nuo skolos – 18,5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito (1098,97 Eur), 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bendros skolos (1342,50 Eur). Iš kreditoriaus pateiktos skaičiavimų lentelės matyti, kad kreditorius priteistas palūkanas skaičiuoja iš esmės vadovaudamasis pateiktos Vartojimo kredito sutarties nuostatomis (vykd. byla, b. l. 155–163). Pagal Vartojimo kredito sutarties 5.1–5.2 punktus palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos; preliminarios mokėtinų palūkanų sumos yra nurodytos grafike; šios sumos gali kisti, jos paskaičiuojamos ir mokamos kiekvieną mėnesį, grafike nurodytą mokėjimo dieną (vykd. byla, b. l. 157). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdydamas išieškojimą antstolis turi vadovautis vykdomuoju dokumentu ir galiojančiu reglamentavimu, o ne pirminio kreditoriaus ir skolininko pasirašytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis.

21. Nagrinėjamu atveju antstolė paskaičiuodama palūkanas pagrįstai vadovavosi CPK 583 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktu.

22. Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkto matyti, kad antstolis palūkanas paskaičiuoja, kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodyto dydžio pinigų sumą (be palūkanų). Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Iš antstolės pateiktų paskaičiavimų matyti, kad būtent tokiu būdu palūkanos buvo paskaičiuotos ir vykdomojoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad antstolė palūkanas paskaičiavo tik išieškojus vykdomajame dokumente nurodytą pagrindinę skolos sumą.

23. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad iš skolininko išieškojus vykdomajame dokumente nurodytą 3794,51 Lt (1098,97 Eur) skolos sumą, 2018 m. lapkričio 21 d. paskaičiuotos 18,5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos, atsižvelgiant į konkrečiu momentu nepadengtus skolos likučius, iš viso 623,88 Eur palūkanų (vykd. byla, b. l. 169–172). Iš skolininko išieškojus vykdomajame dokumente nurodytą 4635,37 Lt (1342,50 Eur) skolos sumą, 2019 m. rugsėjo 4 d. paskaičiuotos 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos, atsižvelgiant į konkrečiu momentu nepadengtus skolos likučius, iš viso 225,94 Eur palūkanų (vykd. byla, b. l. 173–176). Bendra palūkanų suma – 849,89 Eur (vykd. byla, b. l. 177–183). Atsižvelgiant į antstolės taikytą išieškotų sumų paskirstymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė gautas įmokas paskirstė CK 5.64 straipsnio nustatyta tvarka, pirma dengiant būtinąsias vykdymo išlaidas ir teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, po to – paskaičiuotas palūkanas, ketvirta eile įskaitant įmokas kaip pagrindinę skolą. Pažymėtina, kad palūkanos ir visa skola baigta mokėti 2021 m. birželio 29 d., todėl antstolė pagrįstai 2021 m. liepos 30 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (vykd. byla, b. l. 150), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo naikinti minėto patvarkymo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.