- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-2271-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00674-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. J., P. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Gelvora“ (toliau – ir pareiškėja arba išieškotoja) pateikė antstolei N. J. (toliau – antstolė) skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2021 m. kovo 22 d. antstolės Patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0092/09/02183 (toliau – vykdomoji byla), pateikti. Taip pat panaikinti 2021 m. kovo 22 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, priimtą vykdomojoje byloje, atnaujinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuoti visus skolininko atliktus mokėjimus ir tęsti likusios sumos išieškojimą.
2. Nurodė, jog antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. (toliau – ir skolininkas) išieškotojos naudai. Išieškojimas buvo vykdomas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-786-779/2009. 2021 m. kovo 22 d. antstolė, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, patvarkymu Nr. S-21-92-4278 užbaigė vykdomąjį bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. 2021 m. balandžio 9 d. pareiškėja antstolės kontorai pateikė prašymą atnaujinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje, kadangi vykdant vykdomąją bylą nebuvo laikomasi CK 6.54 straipsnyje bei CPK 753 straipsnyje nustatytos iš skolininko gautų įmokų paskirstymo tvarko. Pareiškėjos skaičiavimu, liko neišieškota 1 703,96 Eur suma.
3. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 28 d. antstolės kontora pateikė atsakymą, kad pervedant lėšas išieškotojui vykdomojoje byloje mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma, kad dengiama skola, o baigus skolos dengimą ir pradėjus dengti palūkanas, mokėjimo paskirtyje taip pat buvo nurodoma, kad dengiamos palūkanos. Nei pradinis išieškotojas (AB „Swedbank“ bankas), nei pareiškėjas nesikreipė į antstolę, kad nesutinka su skolos dengimo eiliškumu.
4. Nurodė, kad antstolės savavališkas sprendimas pirmiausiai išieškoti skolą ir vėliau išieškoti fiksuotą ir nekintančią palūkanų sumą prieštarauja įstatymams ir pažeidžia pareiškėjos teises. Pareiškėjai, bandant taikiai išspręsti ginčą, buvo praleistas 20 d. terminas apskųsti antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes šio termino metu antstolei buvo teiktas prašymas atnaujinti vykdymo veiksmus, kurio antstolė netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios priežasties pareiškėja nepasinaudojo savo teise skųsti antstolės veiksmus ir vadovaujantis CPK 510 straipsnio 5 dalimi pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui pateikti, kartu išnagrinėjant ir pati skundą.
5. Antstolė N. J. 2021 m. gegužės 28 d. patvarkymu išieškotojos UAB „Gelvora“ skundą tenkino iš dalies, atnaujino skundo padavimo terminą, panaikino 2021 m. kovo 22 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei atnaujino vykdomąją bylą. Skundo dalies dėl procesinių palūkanų perskaičiavimo netenkino ir 2021 m. gegužės 24 d. gautą UAB „Gelvora“ skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.
6. Pasisakydama dėl procesinių palūkanų perskaičiavimo, antstolė nurodė, kad vykdant išieškojimą vykdomasis raštas Nr. 2-786-779 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo išsiųstas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Širvintų skyrių išskaitoms daryti iš skolininko gaunamų pajamų. Gautos išskaitos iš skolininko pajamų buvo skirstomos ir pervedamos kreditoriui, nurodant, kad pervedama skola išieškota iš skolininko. 2016 m. gegužės 24 d. gautas iš VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas, kad skola pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-786-779 išskaityta. Baigus išieškoti teismo priteistą skolą, buvo apskaičiuotos priteistos palūkanos – 21 proc. nuo 4 500,00 Lt nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. už 2 487 dienas - 6438,95 Lt (1 864,85 Eur) ir 5 proc. nuo 4 734,42 Lt nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. už 2 487 dienas – 1 612,95 Lt (467,14 Eur). Išieškoti palūkanas antstolės patvarkymas išsiųstas į VSDFV Vilniaus skyrių. Išskaitytos iš skolininko gaunamų pajamų lėšos buvo vedamos į depozitinę sąskaitą ir jas paskirsčius buvo pervedamos kreditoriui, nurodant, kad pervedamos palūkanos. Išieškojus visą nurodytą sumą 2021 m. kovo 22 d. vykdomoji byla užbaigta. Apie bylos užbaigimą kreditorius informuotas patvarkymą išsiuntus el. paštu 2021 m. kovo 22 d. 2021 m. gegužės 24 d. gautas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame ji nesutinka su antstolės patvarkymu užbaigti vykdomąją bylą pilnai išieškojus skolą. Skola AB „Swedbank“, o vėliau UAB „Gelvora“ buvo išieškoma iš skolininko pajamų iki buvo visiškai išieškota ir tik tuomet paskaičiuotos 21 proc. ir 5 proc. metinės palūkanos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. IR-352 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 49 punktą, skolininkui sumokėjus vykdomajame rašte nurodytą sumą (be palūkanų) antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame rašte nurodytos dienos iki vykdomajame rašte nurodytos pinigų sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis apskaičiuojamas nuo likusios nepadengtos skolos. Šiuo skundžiamu atveju taip ir buvo skaičiuojamos ir išieškomos palūkanos. Pažymėjo, kad antstolė pirmiausiai išieškojo priteistą skolą (negrąžintą kreditą) ir pinigų pavedimuose kreditoriui prie pervedamos sumos buvo nurodoma „skola“, „palūkanos“. Šios nuorodos skirtos kreditoriui žiniai, o ne savavališkas išieškojimo tvarkos pakeitimams. Informacija apie apskaičiuotas palūkanas, t. y patvarkymas, kuriame nurodoma visų palūkanų suma, siunčiamas į VSDFV vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, siunčiamas ir proceso šalims, todėl pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, kada skola baigta išieškoti ir kada buvo apskaičiuotos ir pradėtos išieškoti palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Įpareigojo antstolę CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka iš naujo perskaičiuoti visus skolininko vardu atliktus mokėjimus vykdomojoje byloje.
8. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-786-779/2009, išduotą 2009 m. spalio 7 d., dėl 1 371,18 Eur skolos, 21 procento dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 1 303,29 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki šios kredito sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 1 371,18 Eur priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,13 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko išieškotojo AB „Swedbank“ banko naudai. Antstolė 2009 m. spalio 26 d. Patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-786-779/2009 ir ragino skolininką sumokėti priteistą skolą bei vykdymo išlaidas. Skolininkui nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, antstolė 2009 m. gruodžio 8 d. Patvarkymu skolos išieškojimą nukreipė į skolininko gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) bei areštavo jo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. iš skolininko P. V. buvo išieškota ir paskirstyta 40,55 Eur suma, iš kurių 36,49 Eur pervestos išieškotojo AB „Swedbank“ administravimo išlaidoms padengti, 0,58 Eur – pašto išlaidoms, 3,48 Eur – skolai. Antstolei nustačius, jog skolininkas gauna pastovias išmokas iš VSDFV, 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir išsiųstas išskaitoms atlikti į VSDFV Širvintų skyrių. Minėtu patvarkymu antstolė nurodė, jog iš skolininko turi būti išieškota 1 350,91 Eur skola ir 249,02 Eur vykdymo išlaidos, viso: 1 599,93 Eur. 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir išsiųstas išskaitoms atlikti į VSDFV Širvintų skyrių. Minėtu patvarkymu antstolė nurodė, jog iš skolininko turi būti išieškota 2 331,99 Eur skola (palūkanos) ir 228,04 Eur vykdymo išlaidos, viso: 2 560,03 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. iš skolininko buvo išieškomos sumos, jas paskirstant skolos ir palūkanų dengimui, atlygiui antstoliui ir papildomoms vykdymo išlaidoms padengti. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose esantys duomenys patvirtina antstolės nurodoma aplinkybę, jog pirmiausia buvo dengiama skola ir vykdymo išlaidos, vėliau apskaičiuojamos palūkanos.
9. Nurodė, kad antstolė išieškotas lėšas turėjo skirstyti vadovaudamasis SVI 95 punktu ir CK 6.54 straipsniu. Pirmąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos atlyginti vykdomajame rašte nurodytoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, tai yra bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, antrąja eile – įmokos turėjo būti skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti ir tik tuomet pagrindinei prievolei (skolai) įvykdyti. Nurodė, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai patvirtina, kad pirmiausia antstolė išieškotas lėšas paskirstė vykdymo išlaidoms padengti, vėliau – pagrindinei skolai ir išieškojusi pagrindinę skolą – palūkanoms.
10. Atkreipė dėmesį, kad SVĮ 133 punkte numatyta, jog skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Nagrinėjamu atveju skolininkas P. V. vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų) nebuvo sumokėjęs, priverstinis skolos išieškojimas truko ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2009 m. spalio 26 d., iš skolininko išieškotos sumos nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti pilna apimtimi, todėl išieškotinos sumos turėjo būti skirstomos SVI 95 punkto ir CK 6.54 straipsnio pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu antstolė N. J. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą dalyje, su kuriuo nesutiko antstolė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma teismo praktika nėra tinkama vykdomosios bylos atveju. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose aptariamas CK 6.54 straipsnio taisyklių taikymas ne vykdymo procese, o skirstant įmokas vykdant prievoles be antstolio įsikišimo. Tai yra teisminė praktika sutartiniuose ir kt. prievoliniuose teisiniuose santykiuose, kai vykdomos piniginės prievolės, bet ne vykdymo procese.
13. Pažymėjo, kad antstolė turi vadovautis SVI 133 punktu, kuris numato, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Išieškotojo ir pirmos instancijos teismo nuomone, šis punktas šioje vykdomojoje byloje netaikytinas, o taikytina CK 6.54 str. įtvirtinta taisyklė įmokų paskirstymui vykdant pinigines prievoles.
14. Nurodė, kad antstolės poziciją pagrindžia apeliacinės instancijos teismo nutartys, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1175-653/2020, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-411-280/2016.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja UAB „Gelvora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų tenkinamas, prašė atmesti apelianto prašymą dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms.
16. Nurodė, kad teisės normos aiškiai nurodo gautų įmokų paskirstymo tvarką ir nesuteikia teisės antstolei savo nuožiūra šio eiliškumo keisti. Pažymėjo, jog, nei pradinis kreditorius AB Swedbank, nei pareiškėjas nebuvo sutaręs su skolininku dėl kitokio lėšų paskirstymo, tai nebuvo numatyta ir vykdomajame dokumente, todėl antstolė turėjo vadovautis SVI 95 punktu, kuris tiesiogiai nukreipia į CK 6.54 str. numatytą įmokų paskirstymo tvarką. Taigi, skolininko mokėjimai turėjo būti skirti pradžiai dengti bylinėjimosi išlaidas, po to – palūkanoms ir tik galiausiai – pagrindinei skolos sumai. Tuo tarpu apeliantas pradžiai sudengė savo vykdymo išlaidas, tuomet pagrindinę skolą ir tik tada paskaičiavo ir sudengė palūkanas. Šio fakto neginčija ir pati antstolė.
17. Pažymėjo, kad nėra aktualus apelianto skunde minimas SVI 133 punktas, numatantis visos skolos sumokėjimą be palūkanų. Skolininkas skolą vykdymo procese mokėjo ilgą laiką (nuo 2009 m.), dalimis, todėl turėjo būti pritaikytas SVI 95 punktas.
18. Nurodė, kad ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teigė, kad antstolio sprendimas pasitelkti advokatą atskirojo skundo parengimui laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu, dėl ko, tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų tenkinamas, apelianto patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms neturėtų būti priteisiamos iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenis pagrindžia ir ginčo tarp šalių nėra, kad antstolė iš skolininko išieškotas lėšas pirmiausiai skyrė vykdymo išlaidoms padengti, po to skyrė pagrindinei skolai ir vėliausiai, išieškojusi pagrindinę skolą, gautas lėšas skyrė palūkanoms padengti.
22. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotų lėšų paskirstymo eiliškumo, t. y. ar pirmiausiai išieškotos lėšos turėtų būti skiriamos dengti pagrindinę skolą, o vėliau palūkanas, ar pirmiausiai išieškotos lėšos turėtų būti skiriamos dengti palūkanas, o vėliau pagrindinei skolai.
23. SVI 95 punktas numato, kad iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui tenkančios sumos konkrečioje vykdomojoje byloje paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip.
24. CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamas piniginių įmokų paskirstymas. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1–4 dalys).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.54 straipsnyje nustatytos teisės normos. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, pagal jo 4 dalį įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, tai yra paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp skolininko ir kreditoriaus nebuvo sudarytas susitarimas dėl kitokio lėšų paskirstymo, nei numato įstatymas, todėl apeliantė antstolė išieškotas lėšas turėjo skirstyti vadovaudamasis SVI 95 punktu, CK 6.54 straipsniu, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas pirmąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos atlyginti vykdomajame rašte nurodytoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti, trečiąją eile – netesyboms, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei (skolai) įvykdyti.
27. Apeliaciniame skunde antstolė teigia, kad turi remtis ne SVI 95 punktu, o SVI 133 punktu, kuris numato, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos.
28. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad SVI 95 punktas paaiškina, kaip iš skolininko išieškotos lėšos turi būti skirstomos, kai iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti ir tiesiogiai nukreipia į CK 6.54 straipsnį. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju priverstinis skolos išieškojimas truko ilgą laiko tarpą, iš skolininko iš karto išieškotos sumos nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti pilna apimtimi, todėl išieškotinos sumos turėjo būti skirstomos SVI 95 punkto ir CK 6.54 straipsnio pagrindu, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu SVI 133 punktas paaiškina, kaip turi būti apskaičiuojamas konkretūs palūkanų dydis, jo esmė iš principo ta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Pažymėtina, kad SVI 133 punktas, numatantys palūkanų skaičiavimą, nepaneigia iš skolininko gautų piniginių įmokų paskirstymo remiantis CK 6.54 straipsniu, o apriboja palūkanų skaičiavimą nuo palūkanų, palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta.
29. Taip pat pažymėtina, kad jeigu išieškojimas vykdomas pasinaudojant Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema PLAIS, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms, vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms, išieškotos lėšos išieškotojui paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta piniginių lėšų išieškojimo tvarka atitinka teismų praktiką, t. y. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1412-450/2016, kurioje nurodoma, kad CK 6.54 straipsnis taikomas, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1175-653/2020, nėra nurodyta, dėl kokios priežasties keičiama teisminė praktika, kuri suformuota anksčiau išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje. Atskirajame skunde antstolė nurodė, kad antstolės poziciją pagrindžia apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta Vilniaus apygardos teisme 2020 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1175-653/2020, tačiau nenurodė, dėl kokios priežasties teismas neturėtų remtis kaip analogiška anksčiau išnagrinėta byla ir joje esančiais teisės normų taikymo išaiškinimais. Suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. 2S-1175-653/2020 dalyvavo ta pati antstolė N. J., Nutartis byloje buvo priimta neatsižvelgus į apygardos teisme suformuotą teisės normos taikymo praktiką, nenurodant, kodėl ji keičiama. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1412-450/2016 ( bylą nagrinėjusi teisėja A. R. šiuo metu dirba Lietuvos apeliaciniame teisme ) buvo suformuota teisės normos taikymo praktika, kuriai pakeisti nebuvo pagrindo, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje paskirstant išieškotas lėšas reikia vadovautis SVI 95 punktu, kuris tiesiogiai nukreipia į CK 6.54 straipsnį, numatantį piniginių įmokų paskirstymą tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.