- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- N1-782-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07634-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- N. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018-12-04 nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-12-12 nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teistas: 2020-02-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2021-01-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinta su 2020-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, N. B. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant N. B. 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 284 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2021-03-12, 20:33 val., (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu - tyčia pastumdamas ir kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam A. F. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą dešiniame viršutiniame voke su apatine poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
N. B. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis su draugu M. T. išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko dar kelis draugus. Visi kartu vartojo alkoholį. Kartu su draugais nuėjo į „(duomenys neskelbtini)Eidamas į tualetą, (duomenys neskelbtini)susitiko nukentėjusįjį. Pamena, kad ranka smogė nukentėjusiajam. Nepamena dėl ko kilo konfliktas. Po suduoto smūgio jis išėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)ji sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų gailisi. Pasižada daugiau nebenusižengti, nedaryti naujų nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:
nukentėjusiojo A. F. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-03-12 jis dirbo „(duomenys neskelbtini)ir turėjo pasiimti užsakymą iš (duomenys neskelbtini)Maždaug apie 20.20 val. jis nuėjo (duomenys neskelbtini)ir kartu su savo drauge A. E.laukė užsakymo. Netoli jų sustojo 6-7 jaunuolių grupė, kurie tarpusavyje konfliktavo. Jis nežino dėl ko minėti asmenys tarpusavyje konfliktavo. Staiga vienas iš tų jaunuolių priėjo prie jo ir paklausė ar jis čia sakė. Jis paklausė „ką“ sakė. Minėtas jaunuolis abiem rankom pastūmė jį ir kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Nuo to jaunuolio sklido alkoholio kvapas. Po šio smūgio jaunuolis pasišalino. Pastarajam iš paskos nuėjo ir likusieji asmenys. Po minėto įvykio jis atsisėdo (duomenys neskelbtini)Po to paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams apibūdino tą jaunuolį. Jam pradėjo skaudėti ir labai tinti nosis ir akis. Greitosios pagalbos ekipažas jį pristatė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam nustatė galvos ir veido sumušimą, kraujosruvą su nubrozdinimu apie dešinę akį. Po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai (I t. b. l. 6-14); liudytojos A. E. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-03-12 ji palaikė savo draugui A. F. kompaniją (duomenys neskelbtini)Apie 20.20 val. ji kartu su A. nuėjo į (duomenys neskelbtini)Ten A. turėjo paimti maistą. Laukiant (duomenys neskelbtini)netoli jų sustojo 8 asmenų kompanija, kurie tarpusavyje konfliktavo. Vienas iš jaunuolių, kuris vilkėjo juodos spalvos striukę, staiga priėjo prie jos draugo A. ir paklausė, ar pastarasis ką nors pasakė. A. pasitikslino „ką“ pasakė. Jaunuolis rankomis pastūmė A. ir kumščiu vieną kartą smogė į veidą kitų asmenų akivaizdoje. Ji dėl tokio įžūlaus jaunuolio elgesio išsigando. Tiesiog buvo šoke, nes tokio elgesio nesitikėjo, pradėjo verkti. Tada minėtas jaunuolis nuėjo (duomenys neskelbtini). Ji kartu su A. nuėjo (duomenys neskelbtini). A. bėgo kraujas, todėl (duomenys neskelbtini). Po to A. paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jie apibūdino minėtą jaunuolį (I t. b. l. 48-51); 2021-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 19-24); specialisto teismo mediko išvada Nr. G261/2021(04), kurioje nurodyta, kad A. F. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. A. F. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (It. b. l. 62-63); 2021-03-15 reikalaujamų daiktų/dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)G. J. pateikė tyrimui kamerų vaizdo įrašo kopiją kompaktiniame diske (I t., b. l. 67-69); 2021-03-24 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas, apžiūros metu užfiksuota kaip įvykdoma nusikalstama veika (I t., b. l. 70-73); 2021-03-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vado A. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2021-03-12 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini)N. B. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 prietaiso Nr. ARFL-0126 (patikros Nr. 1378258, galioja nuo 2020-10-15 iki 2021-04-15) nustatytas 1,85 promilių neblaivumo laipsnis (I t., b. l. 140).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
Nusikalstamos veikos padarymo objektas – viešoji tvarka. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliu elgesiu – smūgių sudavimu nukentėjusiajam, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str..
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo N. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
N. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka, nedirba, mokosi, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paskutinio nuteisimo, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2021-01-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į kaltinamo asmens nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jauną amžių, pasižadėjimą daugiau nebenusižengti, teismas mano, kad tikslinga kaltinamajam suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti, todėl skiriamos bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. nustatyta tvarka
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).“
„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.276 str. numatyta: „Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.“
Nukentėjusysis A. F. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad po įvykio jam sutriko miegas, ilgai juto nosies, akies skausmą. Kelias dienas negalėjo atmerkti akį. Ji buvo jautri šviesai ir ekranams. Dėl patirto sužalojimo, kurio metu pakito jo išvaizda, jis negalėjo dirbu kurjeriu. Gydytojai ji buvo išleidę gydytis ambulatoriškai, tačiau nebuvo paskyrę jokių vaistų. Savarankiškai naudojo vaistus nuo skausmo. Dėl patirto sužalojimo negalėjo padėti tėvams prie ūkio, vairuoti transporto priemonės. Ilgą laiką dėl baimės negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini)Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, teismų praktiką dėl žalos priteisimo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Priteistina mažesnė, nei prašoma neturtinė žala. Kaltinamajam N. B. neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų žalai atlyginti, priteisti šią žalą atlyginti subsidiariai iš (duomenys neskelbtini)
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 90.53 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ši žala atsirado gydant nukentėjusįjį A. F.. Žala atsirado kaltinamojo N. B. veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ši žala priteistina iš N. B. Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Kaltinamajam N. B. neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų žalai atlyginti, priteisti šią žalą atlyginti subsidiariai iš (duomenys neskelbtini)
Dėl kardomosios priemonės
Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. bei paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2021-01-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., 4 d., N. B. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemones:
- įspėjimą;
- elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant N. B. 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nevartoti alkoholio.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios N. B. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš N. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini)a.s. (duomenys neskelbtini), 90.53 (devyniasdešimt eurų 53 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam N. B. neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų žalai atlyginti, priteisti šią žalą atlyginti subsidiariai iš (duomenys neskelbtini).
Iš N. B. priteisti nukentėjusiajam A. F. 400 (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam N. B. neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų žalai atlyginti, priteisti šią žalą atlyginti subsidiariai iš (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.