Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė L. V. ir atsakovas R. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 879. Sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir šeimyninio gyvenimo nebegyvena nuo 2011 metų, nurodo, kad nuo tada šeima faktiškai iširo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas 1999-12-29 mainų sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. LP-2927) ieškovei iškeičiant jos vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje abiejų butų kaina buvo įvertinta vienodai – 28645,74 Eur (98908,00 Lt). Butas, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas ieškovės vardu 1992-08-25. Ieškovė buvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Giedra“ narė. Į bylą pateikta Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ 1992-08-25 pažyma Nr. 45 patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas sumokant pajų - 6422,78 Rub, kas ir buvo pagrindas butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu. Šį faktą patvirtina ir į bylą pateikta kita 1999-12-21 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Giedra“ pažyma Nr. 17, patvirtinanti, kad pajus sumoje 6422,78 Rub buvo visiškai išmokėtas. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus - 1977-02-21 Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ pažymą Nr. 570711, iš kurios nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 2612,00 Rub už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą pateiktos 1999-12-16 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad ieškovės tėvas J. J. pardavė jam tada nuosavybės teise priklausiusį 8,09 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 1737,72 Eur (6000,00 Lt).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebegalima, taikytis sutuoktiniai nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 str. 1 d., 3.54 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti visas šalių nurodomas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgti į teismų praktiką ir išsaiškinimus. Teismas pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi įvertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Ieškovė kaip vieną santuokos nutraukimo priežastį įvardijo atsakovo psichologinį smurtavimą, terorizavimą šiam nuolat priekaištaujant ieškovei dėl įvairiausių dalykų. Ieškovė nurodė, kad buvo kreipusis į teisėsaugos pareigūnus dėl atsakovo elgesio, psichologinio smurtavimo, tačiau nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokią nors nusikalstaną veiką ieškovės atžvilgiu.

CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta prezumpcijų, kurioms esant būtų galima laikyti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nurodomas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys gyvendami santuokoje paskutinius penkerius metus neatsižvelgė vienas į kito interesus, galimai nebuvo pakankamai supratingi vienas kito atžvilgiu, vienas nuo kito atsiribojo ir nesprendė šeimoje kilusių problemų. Šie abiejų šalių, kaip sutuoktinių, pareigų vienas kitam pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl jie abu pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d., 3.27 str. 1 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. paliktina jos santuoktinė pavardė –V., atsakovui R. V. paliktina jo turima pavardė – V.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Nukrypimo nuo nurodyto principo kriterijų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tokie kriterijai yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Ieškovės teigimu, po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes įgijo šį būstą mainydama jai nuosavybės teise tada priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko išmokėjusi pajų iš savo asmeninių lėšų, kurias jai atidavė tėvai, pardavę jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė į bylą pateikė 1999-12-16 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią jos tėvas J. J. pardavė jam tada priklausiusį 8,09 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 1737,72 Eur (6000,00 Lt).

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012, ir kt.). Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalys, CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, panaudojus tik dalį asmeninių lėšų, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu. Tačiau faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 str. 1 d.), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 str. 3 d.), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014).

Į bylą pateikta Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ 1992-08-25 pažyma Nr. 45 patvirtina, kad butas, esantis Žardininkų 25-9, Klaipėdoje, buvo įgytas sumokant pajų - 6422,78 Rub. Būtent ši pažyma buvo pagrindas įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe Nekilnojamojo turto registre. Taip pat ši pažyma paneigia ieškovės argumentą, jog dalį lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovei skyrė jos tėvai, ieškovės tėvui J. J. 1999-12-16 pardavus jam tada priklausiusį 8,09 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 1737,72 Eur (6000,00 Lt), kadangi išsimokėta už butą buvo jau 1992 metais. Tačiau ieškovė į bylą pateikė įrodymus - 1977-02-21 Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ pažymą Nr. 570711, iš kurios nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų, sumokėjo 2612,00 rublių už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. J. bei neginčijo pats atsakovas. CK 3.89 str. 1 d. 1 p. reglamentuota, kad abiejų sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas yra asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių, iki santuokos su atsakovu sudarymo įgytų lėšų sumokėjo 2612,00 Rub, laikytina, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, sukūrimo. Paskaičiuota, kad ieškovės sumokėta 2612,00 Rub suma sudaro apie 41 proc. (40,67 proc.) visos už butą sumokėtos 6422,78 rublių kainos, todėl yra pagrindas šį pajų pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, sudarančia 2/5 dalį ginčo buto.

Šeimos teisėje galioja sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Taip pat taikytinas ir sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). CK 3.88 str. 1 d. konkrečiai išvardinta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parodymais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Kadangi neįrodyta kitaip, konstatuotina, kad likusi pajaus dalis, t. y. 3810,78 Rub (6422,78 – 2612,00 = 3810,78), buvo išsimokėta iš bendrų ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytų bendrų lėšų, ką pripažino ir pačios šalys teisminio nagrinėjimo metu, nes tik tokia išvada atitikų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl 3/5 dalys buto (atitinkamai 3810,78 rublių pajaus dalis) pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 1.5, 3.87 str.). Kadangi preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), tai padalijus santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui pripažintina nuosavybės teisė į po 3/10 dalis ginčo buto kiekvienam.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad netenkinus jos reikalavimo dėl viso turto priteisimo jai natūra, t. y. dalį turto priteisiant atsakovui, ji sutiktų išmokėti jam kompensaciją už priteisto turto dalį su tikslu, kad visas turtas liktų jai natūra. Ieškovės teigimu, jiedu su atsakovu negali gyventi kartu viename bute, kadangi atsakovas tyčiojasi iš jos, šiukšlina butą, ieško šiukšlių konteineriuose ir jas neša namo, kambarių pats niekada nevalo ir dėl antisanitarinių sąlygų ir nesaugumo jausmo su atsakovu neįmanoma gyventi kartu. Iš Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus patikrinimo akto Nr. SV4-78, nustatyta, kad kambarys ir balkonas, kuriais naudojasi atsakovas, yra netvarkomi ir nevalomi, iš kambario sklinda nemalonūs kvapai, patalpa užversta įvairiais nenaudojamas, galimai iš konteinerių parneštais daiktais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nėra bendravimo, tvyro įtempti, konfliktiški santykiai. Teismo nuomone, padalijus tarp šalių ginčo butą natūra, būtų apsunkintas šio turto naudojimas, šalių konfliktinė situacija nebūtų išspręsta, atsakovo naudojimasis ginčo butu, priteisus jam turtą natūra, tikėtina būtų nesuderinamas su buto bendraturtės (ieškovės) interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovei tenkanti buto dalis (7/10) dalys yra daugiau nei dvigubai didesnė už atsakovui tenkančią buto dalį (3/10), teismas sprendžia po santuokos tarp šalių nutraukimo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). Kadangi butas adresu (duomenys neskelbtini), po santuokinio turto padalijimo paliktinas ieškovei natūra valdyti asmeninės nuosavybės teise, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija, lygi nustatytai jo turto daliai. Kadangi atsakovui priklausančia dalimi pripažinta 3/10 dalis buto, todėl kompensacija, išmokėtina atsakovui, taip pat sudaro 3/10 dalis viso buto vertės. Šiuo atveju, nustatant kompensacijos dydį, atsižvelgiama į buto vertę, nurodomą viešame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė tinkos vertė yra 30818,00 Eur. Ši vertė nustatyta masinio vertinimo, atlikto 2006-01-26, būdu. Šalys nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių kitokią ginčo buto vertę, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CK 4.262 str., CK 178, 180 straipsniai). Kadangi atsakovui nustatyta 3/10 buto dalis sudaro 30 proc., tai 30 proc. nuo turto vertės (30818,00 Eur) yra 9245,40 Eur suma, kuri priteistina atsakovui iš ieškovės.

Dėl šalių kreditorių ir išlaikymo priteisimo

Duomenų apie pareiškėjų kreditorius teismas neturi, o teismo posėdyje šalys patvirtino, jog pareiškėjai jokių kreditorių nei kiekvienas atskirai, nei bendrai neturi, šalys viena iš kitos sau jokio išlaikymo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016-03-04 Valtybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-427-3261 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovės atstovas pateikė į bylą duomenis, kad valstybė patyrė 303,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, byloje mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir atitinkamas žyminis mokestis už santuokinio turto padalijimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra visiškai atleista, ir ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus, kurie buvo tenkinti atitinkamai 50 ir 70 procentų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, santuoka nutraukiama ne vien dėl atsakovo, kaip prašė ieškovė, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokoje įgytas turtas nors ir atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui kompensaciją, už atsakovui tenkančią dalį, laikytina, kad patenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai 60 procentų bylinėjimosi išlaidų (ieškovės paskirto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato išlaidų), kas sudaro 182,39 Eur (303,98 Eur x 60 proc. = 182,39 Eur), 15,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką bei 208,00 Eur už reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo (atsakovui tenkančią 9245,40 Eur kompensaciją), viso – 405,89 Eur.

Atsakovas patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina proporcingai teismo atmestai reikalavimų daliai, kuri sudaro 40 proc., t. y. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 879, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui R. V. palikti pavardę – V..

Padalinti santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisant jį ieškovei L. V. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovės L. V. 9245,40 Eur kompensaciją atsakovo R. V. naudai už jai natūra tenkančią atsakovo turto dalį.

Priteisti iš atsakovo R. V. valstybės naudai 405,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. V. atsakovo R. V. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrui - nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pasikeitimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.