Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12908-1032/2016 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu R. V. sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog nuo 2011 m. su atsakovu nebeveda bendro ūkio. Atsakovas ją nuolat terorizuoja, kad ši išsikraustytų iš namų, kiekvieną dieną tyčiojasi, šiukšlina butą, ieško šiukšlių konteineriuose ir jas neša namo, kambarių pats niekada nevalo ir dėl antisanitarinių sąlygų su atsakovu neįmanoma gyventi kartu. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas gadina bendrą turtą. Dėl atsakovo elgesio kreipėsi į teisėsaugą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl šių priežasčių prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat nurodo, kad santuokoje įgyto turto su atsakovu neturi. Jos vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas mainų sutarties pagrindu. Nurodė, jog 1999-12-29 mainų sutartimi iškeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Abiejų butų kaina buvo įvertinta vienodai – 98 908 Lt. Už mainomą butą sumokėjo pajų iš savo asmeninių lėšų, kurias jai atidavė tėvai, pardavę 8,09 ha žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie buto pagerinimo nėra prisidėjęs, todėl prašo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė taip pat prašo po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę V. Atsakovas R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, jog visi ieškovės kaltinimai turto gadinimu, šiukšlinimu, terorizavimu ir panašiai yra nepagrįsti, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, o dėl ieškovės pareiškimo policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Dėl buto apdailos atsakovas nurodė, kad tyčia jos negadina, butas seniai nebuvo remontuotas, yra nusidėvėjęs natūraliai. Dėl šių priežasčių teigia, kad nėra pagrindo pripažinti jo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau sutinka, kad nuo 2011 m. su ieškove nebeveda bendro ūkio, nepalaiko šeiminių santykių, todėl santuoka faktiškai iširo ir egzistuoja tik formaliai. Mano, kad jų santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų kaltės. Atsakovas nesutinka, kad šeimos būstas būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodo, kad keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo mainų sutarties pagrindu išmainę į jiems priklausiusį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarasis butas buvo registruotas ieškovės vardu, nes ji buvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Giedra“ narė. Pajų kooperatyvui už butą išmokėjo iš bendrų lėšų po santuokos sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina su ieškiniu paduota 1999-12-29 sutartis (butų mainų), kurios 2 dalies antroje pastraipoje minima Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ 1992-08-25 pažyma Nr. 45. Būtent ši pažyma patvirtino, kad pajus už butą buvo sumokėtas, ir tai buvo pagrindas butą pripažinti privačia nuosavybe. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškinyje ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pagrindas pripažinti minėtą butą asmenine nuosavybe yra pinigai, gauti už jos tėvų parduotą nekilnojamąjį turtą, neatitinka tikrovės. Pagal su ieškiniu pateiktą 1999-12-16 sutartį, ieškovės tėvai už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 6 000 Lt, o, pagal su ieškiniu pateiktą daugiabučio namo savininkų bendrijos „Giedra“ pažymą Nr. 17, už butą sumokėto pajaus suma buvo 6 422,78 rublio. Ta aplinkybė, kad pajus už butą buvo sumokėtas rubliais, patvirtina, kad jis buvo sumokėtas iki lito įvedimo Lietuvoje, t. y. iki 1993-06-25. DNSB „Giedra“ pažyma Nr. 17 tik patvirtina faktą, kad pajus už 6 422,78 rublio sumą buvo sumokėtas, nenurodant datos, kada tai buvo padaryta. Pažymos kairiajame viršutiniame kampe esanti data – 1999-12-21 – gali tik patvirtinti pažymos Nr. 17 surašymo datą, bet ne pajaus sumokėjimo datą, nes tuo metu rubliai Lietuvoje nebecirkuliavo kaip oficiali piniginė atsiskaitymo priemonė. Taigi būtent GNSK „Giedra“ 1992-08-25 pažyma patvirtino, kad pajus už butą buvo sumokėtas, ir tai buvo padaryta šalims gyvenant santuokoje. Atsižvelgiant į tai, prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti ir priteisti jam ir ieškovei po 1/2 idealiąją dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė L. V. ir R. V. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 879, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. paliko santuokinę pavardę – V., atsakovui R. V. paliko pavardę – V. Padalijo santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisdamas jį ieškovei L. V. asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iš ieškovės L. V. 9245,40 Eur kompensaciją atsakovui R. V. už jai natūra tenkančią atsakovo turto dalį. Priteisė iš atsakovo R. V. valstybės naudai 405,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės L. V. atsakovui R. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nurodė, kad nors ieškovė nurodė, jog buvo kreipusis į teisėsaugos pareigūnus dėl atsakovo elgesio, psichologinio smurto, tačiau nustatė, kad ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo buvo atsisakyta pradėti nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokią nors nusikalstamą veiką dėl ieškovės.Teismas nenustatė prezumpcijų, kurioms esant būtų galima laikyti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas sprendė, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo teismas nustatė, kad į bylą pateikta Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ 1992-08-25 pažyma Nr. 45 patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas sumokant pajų – 6422,78 rublio. Ši pažyma paneigia ieškovės argumentą, jog dalį lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovei skyrė jos tėvai, ieškovės tėvui J. J. 1999-12-16 pardavus jam tada priklausiusį 8,09 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 1737,72 Eur (6000 Lt), kadangi už butą išsimokėta buvo jau 1992 metais. Tačiau ieškovė į bylą pateikė įrodymus – 1977-02-21 Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ pažymą Nr. 570711, iš kurios nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 2612 rublių už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, sukūrimo. Teismas apskaičiavo, kad ieškovės sumokėta 2612 rublių suma sudaro apie 41 proc. (40,67 proc.) visos už butą sumokėtos 6422,78 rublio kainos, todėl sprendė, jog yra pagrindas šį pajų pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, sudarančia 2/5 dalis ginčo buto vertės.Teismas konstatavo, kad likusi pajaus dalis, t. y. 3 810,78 rublio (6422,78 – 2612,00 = 3810,78), buvo išsimokėta iš bendrų ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytų bendrų lėšų, tai pripažino ir pačios šalys bylos nagrinėjimo metu, nes tik tokia išvada atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl 3/5 dalys buto (atitinkamai 3810,78 rublio pajaus dalis) pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Padalijęs santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui pripažino nuosavybės teisę į 3/10 dalis ginčo buto kiekvienam.Atsižvelgdamasį šias aplinkybes, į tai, kad ieškovei tenkanti buto dalis (7/10) yra daugiau nei dvigubai didesnė už atsakovui tenkančią buto dalį (3/10), teismas nusprendė po santuokos nutraukimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei.Kadangi pripažinta, kad atsakovui priklauso 3/10 dalys buto, todėl kompensacija, išmokėtina atsakovui, taip pat sudaro 3/10 dalis viso buto vertės. Nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 30 818,00 Eur. Kadangi atsakovui nustatytos 3/10 buto dalys sudaro 30 proc., tai 30 proc. nuo turto vertės (30 818,00 Eur) yra 9 245,40 Eur suma, kurią teismas priteisė atsakovui iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-16 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – padalyti santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant L. V. asmeninės nuosavybės teisę į 58/100 dalis buto ir paskiriant naudotis 13,95 kv. m (plane žymimas 21-7) ir 12,96 kv. m (plane žymimas 21-6) kambariais; pripažinti R. V. asmeninės nuosavybės teisę į 42/100 dalis buto ir paskirti naudotis 14,04 kv. m (plane žymimas 21-3) kambariu; kitas buto patalpas (plane žymimas 21-1, 21-2, 21-4, 21-5, 21-8, 21-9, 21-10) paskirti bendrai šalims naudotis. Prašo priteisti L. V. iš R. V. 5 760 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią L. V. turto dalį. Priteisti R. V. iš L. V. bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 116 Eur žyminį mokestį. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau: l) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-12-29 raštą „Dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“; 2) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Pastato patalpų padalijimo projektą; 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Nurodo, kad teismas suklydo nustatydamas ginčo buto vertę. Nustatydamas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį teismas vadovavosi ne to buto vidutine rinkos kaina. Teismo sprendime nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 30 818 Eur, tačiau visi minėti duomenys priklauso butui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. butui, kurį šalys išmainė į joms bendrosios nuosavybės teise dabar priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo informaciją, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė yra 48 000 Eur. Prašo šiuos įrodymus priimti vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, t. y. kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustačius, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra 48 000 Eur ir atsižvelgiant į atsakovo dalį, kuri sudaro 3/10, iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija lygi 14 400 Eur.Nurodo, kad šalių santykiai nėra ypač blogi, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butas yra dalus, todėl prašo padalyti santuokoje įgytą turtą pripažįstant L. V. asmeninės nuosavybės teisę į 58/100 dalis buto ir paskiriant naudotis 13,95 kv. m (plane žymimas 21-7) ir 12,96 kv. m (plane žymimas 21-6) kambariais bei pripažinti R. V. asmeninės nuosavybės teisę į 42/100 dalis buto ir paskirti naudotis 14,04 kv. m (plane žymimas 21-3) kambariu; kitas buto patalpas (plane žymimas 21-1, 21-2, 21-4, 21-5, 21-8, 21-9, 21-10) paskirti bendrai šalims naudotis. Priteisti L. V. iš R. V. 5 760 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią L. V. turto dalį.Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškovės prašymą priteisti jai visą butą, įpareigojant išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, nesiaiškino, ar ji pajėgi tai padaryti. Teismo posėdyje ieškovė pripažino nedirbanti, gyvenanti iš pensijos. Akivaizdu, kad ieškovės galimybės sumokėti piniginę kompensaciją, kuri, be to, turėtų būti daug didesnė (14 400 Eur) nei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 9 245,40 Eur suma, abejotinos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo R. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; pridėti prie bylos 2016-12-30 Klaipėdos apskrities VPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus dėl turto vertės. Nurodo, kad padalijus ginčo butą natūra, iš esmės nebūtų išspręsta tarp ginčo šalių susidariusi problema. Paaiškino, kad su atsakovu negali gyventi kartu viename bute, nes atsakovas tyčiojasi iš jos, šiukšlina butą, ieško šiukšlių konteineriuose ir jas neša namo, kambarių pats niekada nevalo ir dėl antisanitarinių sąlygų ir nesaugumo jausmo su atsakovu neįmanoma kartu gyventi. Nurodyta aplinkybė yra patvirtinta Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus patikrinimo aktu Nr. SV4-78.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas padalijo santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisdamas jį ieškovei L. V. asmeninės nuosavybės teise, ir priteisė iš ieškovės L. V. 9 245,40 Eur kompensaciją atsakovui R. V. už jai natūra tenkančią atsakovo turto dalį. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad santuokoje įgytas butas gali būti padalytas natūra, pripažįstant L. V. asmeninės nuosavybės teisę į 58/100 dalis buto, o R. V. – asmeninės nuosavybės teisę į 42/100 dalis buto, priteisiant iš atsakovo ieškovei 5 760 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią L. V. turto dalį. Taip pat nurodė, kad teismas suklydo nustatydamas ginčo buto vertę. Pateikė duomenis, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016-12-29 yra 48 000 Eur. Šalys neskundžia teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo nepasisako. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo nustatymo ir kompensacijos dydžio nustatymo klausimas.

Dėl turto padalijimo natūra

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).Iš 2016-10-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus patikrinimo akto Nr. SV4-78 nustatyta, kad netvarkomas ir nevalomas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys ir balkonas, kuriais naudojasi atsakovas. Patikrinimo akte nurodyta, kad iš atsakovo gyvenamojo kambario ir prie jo esančio balkono sklinda nemalonūs kvapai, trūksta švaros ir tvarkos: kambarys nevalomas ir netvarkomas; lova nepaklota, nenaudojama patalynė; kambaryje netvarkingai suversti įvairiausi daiktai, drabužiai, balkonas užverstas naudotomis tuščios taros dėžėmis, daržovėmis, naudotais arbatinukais, puodais ir kt. daiktais, kurie, tikėtina, sunešti iš atliekų konteinerių. Taip pat nurodyta, kad bendrojo naudojimo patalpose švaru ir tvarkinga. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad pagrindo priteisti turtą natūra nėra, nes ieškovei tenkanti buto dalis (7/10) yra daugiau nei dvigubai didesnė už atsakovui tenkančią buto dalį (3/10), padalijus tarp šalių ginčo butą natūra, būtų apsunkintas šio turto naudojimas, šalių konfliktinė situacija nebūtų išspręsta, atsakovo naudojimasis ginčo butu, priteisus jam turtų natūra, tikėtina, būtų nesuderinamas su buto bendraturtės (ieškovės) interesais. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliacinio skundo reikalavimą dėl turto padalijimo natūra.

Dėl kompensacijos dydžio

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).Nagrinėjamu atveju iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 2 612 rublių už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytą aplinkybę patvirtina 1977-02-21 Klaipėdos miesto GNSK „Giedra“ pažyma Nr. 570711. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės sumokėta 2612,00 rublių suma sudaro apie 41 proc. (40,67 proc.) visos už butą sumokėtos 6422,78 rublio kainos, todėl pajų pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, sudarančia 2/5 dalis ginčo buto vertės. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo turto dalių nustatymo principo ir aplinkybės, kad ieškovei tenka 7/10 dalys buto, o atsakovui priklauso 3/10 buto dalys. Sutiktina su apelianto išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, vadovavosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ne buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos kaina, todėl netinkamai nustatė kompensacijos dydį. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2016-12-29 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016-12-01 yra 48 000 Eur. Apeliantas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jam 1/2 dalį buto, todėl atsakovui apeliacinės instancijos teisme kilo poreikis pateikti įrodymus apie buto vidutinę rinkos vertę, todėl apelianto teikiami nauji įrodymai dėl turto vertės priimtini nagrinėti teisme, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sutiktina su apelianto argumentu, kad į bylą pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28 646 Eur – neatitinka realios vertės, nes buvo nustatyta 1999 m., todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti realią turto vertę, atsižvelgia į atsakovo teikiamus naujus įrodymus dėl buto vertės ir konstatuoja, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2016-12-01 yra 48 000 Eur. Dėl nurodytos aplinkybės iš ieškovės atsakovui priteistina 14 400 Eur kompensacija (30 proc. viso buto vertės).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iki 500 Eur padidintinos iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, nes žyminį mokestį teismas apskaičiavo už atsakovui priteistą kompensaciją, todėl perskaičiavus ir žyminį mokestį priteisiant už ieškovei tenkančią turto dalį apelianto padėtis pablogėtų, o tai draudžia CPK 313 straipsnio normos. Nustatyta, kad apeliantas paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 116 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš dalies patenkinus apelianto apeliacinį skundą ir padidinus jam priteistiną kompensaciją, iš ieškovės atsakovui priteistina 116 Eur žyminio mokesčio už 5154,60 Eur sumą, kuria padidinta atsakovui priteista kompensacija (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš esmės apeliaciniu skundu apeliantas prašo padalyti turtą natūra ir šis apeliacinio skundo reikalavimas yra atmetamas, apeliantui atlyginama dalis – 400 Eur – jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso apeliantui iš ieškovės priteisiama 516 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos dydį, todėl teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio keistina, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį iki 14 400 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti – padidinti iš ieškovės L. V. atsakovui R. V. priteistą kompensaciją už ieškovei L. V. natūra tenkančią atsakovo turto dalį iki 14 400 Eur.

Padidinti iš ieškovės L. V. atsakovui R. V. pirmosios instancijos teisme priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 500 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. V. atsakovui R. V. 516 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.