Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-290-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2A-290-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00661-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
P. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-290-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00661-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-418-732/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) priteisti 97,92 Eur negrąžinto kredito, 26,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (97,92 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (97,92 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2019 m. spalio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Teigė, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu.

3. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo P. J. 97,92 Eur negrąžinto kredito, 26,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 3,85 Eur administravimo mokesčio, 38,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 31 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 167,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 126,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. balandžio 6 d. rašytiniu pranešimu, todėl atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai. Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, ieškovei iš atsakovo priteisė 97,92 Eur negrąžinto kredito, 3,85 Eur administravimo mokesčio bei 26,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurie paskaičiuoti pagal sutarties mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 7 d.

6. Kadangi sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos, o ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė būtų gavusi 38,97 Eur pelno palūkanų. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 38,97 Eur negautų pajamų.

7. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (97,92 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.), yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 47,95 Eur negautų pajamų (97,92 Eur/365 d. x 275 d. x 65 proc.), o tai, įvertinus, jog jau priteisiama 38,97 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį iki ieškinio parengimo, viršija kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu (80,96 Eur).

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kur pasisakyta, kad kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (97,92 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti apeliantei iš atsakovo 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 97,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 97,92 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

9.1. Apeliantės teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

9.2. Be to, mano, kad teismas, nustatęs, kad apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti.

9.3. Teigia, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, įmokų nemoka iki šiol, dėl to negrąžinta kredito dalis nemažėja, o šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos).

9.4. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 97,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko, nes priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo dienos, Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Pasak apeliantės, lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (52,14 Eur), kurią teismas nepagrįstai sumažino, kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.

9.5. Teigia, kad teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl, neva, juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Mano, kad tai nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

9.6. Be to, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 18,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

9.7. Pasak apeliantės, atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Teigia, kad pradinė kreditorė gali skolinti, perskolinti ne tik už 65,00 proc. palūkanų normą, bet ir už 75,00 proc. palūkanų normą.

9.8. Teigia, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių), o pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

9.9. Paaiškina, kad jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.

9.10. Pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, jei byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

11. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų tiek nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, tiek nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo.

12. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. spalio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2020 m. kovo 7 d. nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, bylos duomenys patvirtina, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas.

14. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 97,92 Eur negrąžinto kredito, 26,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 3,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 52,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisė ieškovei 38,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Šią savo sprendimo dalį teismas argumentavo tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos, todėl atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovė būtų gavusi tik 38,97 Eur pelno palūkanų.

15. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti ir 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

16. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, iš esmės motyvuodama tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės jam nemokėjus laiku sutartų įmokų, todėl, pasak apeliantės, negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos, o ne pagal nebegaliojantį grafiką. Taip pat teigia, kad atsakovui negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius, negali paskolintų ir negrąžinamų pinigų perskolinti, ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl mano, kad negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl negautų pajamų priteisimo

17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. kovo 7 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 65 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. spalio 3 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, įvertinusi atsakovo mokumą, už sutartas pelno palūkanas suteikė atsakovui vartojimo kreditą, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė Sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovą, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos – 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovės reikalavimą tenkino tik iš dalies, priteisęs 38,97 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo, kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 18–19 punkte nurodytus kasacinio teismo aiškinimus.

21. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 65 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, motyvuodama kredito gavėjo teisėtų interesų apsauga ir teigdama, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovui, nes jis gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovo konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovas nukentėtų, taip pat nors teigia, kad nuostolius patiria nuo visos negrąžinto kredito sumos, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

22. Nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Juo labiau, kad tiek šios bylos duomenys, tiek informacinėje teismų sistemoje LITEKO esantys duomenys apie kitas ieškovės atsakovui iškeltas bylas rodo atsakovo visišką pasyvumą ir objektyvios galimybės pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nebūvimą.

23. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.

24. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (97,92 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d., tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. spalio 3 d. Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 80,96 Eur mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

25. Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, gavusi įmokas, jas būtų galėjusi perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 65 procentų ar didesnių palūkanų srautas, tačiau tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius, ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais skaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą Sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, juo labiau kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.

26. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 80,96 Eur mokėjimo palūkanų ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 80,96 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei sumokėjo tik vieną įmoką, t. y. 5,41 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 26,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, ir 38,97 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 10,08 Eur (80,96 Eur – 5,41 Eur – 26,50 Eur – 38,97 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio pateikimo teismui iki kredito grąžinimo termino pabaigos, keistina, priteisiant ieškovei 10,08 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio pateikimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

27. Nors apeliantė taip pat reikalauja priteisti jai 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas, šios nutarties 18 punkte jau yra nurodyta kas yra laikoma negautomis pajamomis. Pradinė kreditorė, sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi.

28. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau patirs nuostolius negalėdama pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui sutartyje nustatytu terminu ar vėliau grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 procentų ar net didesnėmis metinėmis palūkanomis, ieškovė neteikė teismui jokių pagrįstų finansinių skaičiavimų dėl realių tikėtinų negautų pajamų ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi.

29. Be to, tokia situacija, kokios siekia ieškovė, prašydama priteisti nuostolius pagal pelno palūkanų normą nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant juos iki visiško kredito grąžinimo, neskatina paskolos davėjo, šiuo atveju – reikalavimo teisių perėmėjo, laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų. Svarbu ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju jau yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai ir ieškovė turėjo pagrįsti bei įrodyti, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, tačiau, kaip jau minėta, tokių įrodymų neteikė, o tik deklaratyviai teigė apie perskolinimo galimybę ir iš to gautinas hipotetines pajamas. Atsižvelgus į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

31. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad ieškovė įrodė patirtas negautas pajamas (nuostolius), kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio pateikimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei 10,08 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme nemokėjo žyminio mokesčio. Kadangi sprendimo dalis priteisti negautas pajamas, kaip negautas pelno palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo, lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.

33. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (33 proc.), t. y. netenkinus reikalavimų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo bei 65 proc. negautų pajamų iki visiško kredito grąžinimo priteisimo, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 4,95 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų pakeisti.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, papildomai 10,08 Eur (dešimties eurų 8 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio pateikimo teismui iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. spalio 3 d.).

Likusią Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 4,95 Eur (keturis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė