Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei L. R.-U.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei L. R.-U. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant valstybės institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3306, dėl sutuoktinės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti sūnaus J. U. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas M. U. su atsakove L. R.-U. 2009 m. rugpjūčio 8 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 3306. Gyvenant santuokoje sutuoktiniams 2011 m. sausio 28 d. gimė sūnus J. U. Santuokoje ieškovas M. U. ir atsakovė L. R.-U. išgyveno nepilnus ketverius metus. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Santuokos metu išryškėjo sutuoktinių charakterio skirtumai, skirtingas požiūris į kasdienio gyvenimo, buities problemų sprendimą. Dėl neigiamo atsakovės nusistatymo ieškovo atžvilgiu bei nepagarbos, taip pat dėl dažnų asmeninių konfliktų su atsakove, ieškovas santuokoje nuolat patyrė įtampą ir psichologinį diskomfortą. Santuokiniai ryšiai yra nutraukti ir santuoka faktiškai iširusi, ieškovas su atsakove bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo nebeveda. Negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, nes dėl skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą bei nuolatinių kivirčų ieškovo ir atsakovės šeimyniniai ryšiai yra visiškai nutrūkę ir bendras gyvenimas nebeįmanomas. Ieškovo nuomone, nėra prasmės tęsti santuoką, juolab, kad konfliktiški tėvų santykiai gali neigiamai paveikti jų mažamečio sūnaus interesus. Šiuo metu ieškovo ir atsakovės sūnus J. U. gyvena kartu su motina. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove L. R.-U.. Kadangi nepilnamečio vaiko J. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. R.-U., iš ieškovo M. U. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Ieškovo nuomone, vaiko išlaikymui iš ieškovo priteistina kasmėnesinių periodinių išmokų suma yra 100 Eur. Pažymėtina ir tai, kad po faktinio santuokos su atsakove iširimo ieškovas finansiškai išlaikė šeimą, be to, ieškovas kas mėnesį apmoka sūnaus lankomo lopšelio-darželio „Pelėda“ išlaidas (kas sudaro nuo 30 iki 70 Eur per mėnesį), taip pat į sūnaus vardu atidarytą kaupiamąją banko sąskaitą AB SEB banke ieškovas kas mėnesį moka įmokas po 28,96 EUR. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina L. R.-U., ieškovui turėtų būti sudarytos maksimalios galimybės dalyvauti auklėjant sūnų ir bendrauti su juo. Po faktinio santuokos su atsakove iširimo, sūnus pas ieškovą gyvena apie 10 dienų per mėnesį, likusį laiką gyvena su atsakove L. R.-U. Atsižvelgiant į ieškovo M. U. ir jo sūnaus J. U. glaudų ryšį, ieškovas norėtų su sūnumi praleisti daugiau laiko ir išlaikyti sūnaus prieraišumo jausmą, dalyvauti sūnaus auklėjime ir tobulėjime. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, ieškovo įsitikinimu, vaiko poreikius geriausiai atitiktų jo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka.

Ieškovas kartu su atsakove santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės teise įsigijo šį turtą:

1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą -ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Jokie nurodyto turto pagerinimai nuo turto įsigijimo nebuvo atlikti, šiuo adresu ieškovas ir/ar atsakovė negyvena (ir negyveno). Viso turto, esančio(duomenys neskelbtini) rinkos vertė, šiuo metu sudaro apie 5792 Eur.

2. lengvąjį automobilį FORD FIESTA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto automobilio rinkos vertė yra apie 8109 Eur.

3. 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių bendra akcijų nominali vertė, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis, sudaro 2896 Eur. UAB „Tibras“ veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, pajamų negauna.

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos sudarymo (t.y. 2001 metais) įsigytas lengvasis automobilis NISSAN SUNNY, identifikavimo Nr. JN10RSN13U0000261. Nurodyta transporto priemonė nėra eksploatuojama ir yra išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Duomenų apie atsakovei L. R.-U. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovas neturi.

Ieškovas prašė bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise priklausanti turtą padalinti tokia tvarka:

1. Ieškovui M. U. priteisti Nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Teberiškės k. 2, Švenčionių r. sav., kurio vertė yra 5792 Eur.

2. Atsakovei L. R.-U. priteisti lengvąjį automobilį FORD FIESTA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8109 Eur.

3. Ieškovui M. U. priteisti 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių nominali vertė sudaro 2896 Eur. Prašė iš jo atsakovei priteisti 289,50 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (b. l. 1-5).

Atsakovė L. R.-U. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pastaruoju metu šeimą yra ištikusi krizė, sunkiau bendrauti, su ieškovu laikinai jie nėra kartu, tačiau labai dažnai tenka bendrauti, nes kartu augina nepilnametį sūnų J. U. Nesutiko su ieškovo teigimu, kad skiriasi jų požiūriai į gyvenimą ir į šeimą. Nesutarimų pasitaiko visose šeimose, tačiau mano, kad tai tėra išbandymai, kurie dar labiau sustiprina santuokinius ryšius. Santykiai su ieškovu pradėjo blogėti, kuomet jis pradėjo susitikinėti su kitomis moterimis. Todėl nesutiko, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Ji jautėsi įskaudinta ir sugniuždyta, buvo labai sunku su juo bendrauti ir apsimesti, kad nežino, kas dedasi jai už nugaros. Tačiau ji nenori veltis į šias skaudžias detales, nes tai jau praeitis, o šiuo metu tenori išsaugoti šeimą bei pagaliau išeiti iš šios krizės. Labai myli savo vyrą M. ir sūnų J. Mano, kad M. yra pats geriausias tėtis sūnui. Tik pilnoje šeimoje, kurią sudaro tėtis, mama ir vaikas gali užaugti laimingas ir emociškai stabilus vaikas. J. labai myli abu tėvus, tikisi, jog netrukus jo tėveliai ir juo rūpinsis gyvendami kartu. Ji labai nori šeimą išsaugoti, šeima yra didžiausia jos vertybė. Meilė ir buvimas visiems kartu yra geriausia, ką vienas kitam gali duoti sutuoktiniai bei savo vaikui. Sūnui nėra gerai nematyti tėvų kartu. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nėra prasmės pasisakyti, nes ji yra pasiruošusi išsaugoti šeimą, o ne sugriauti. Prašė paskirti 6 mėnesių terminą susitaikymui (b. l. 64-65).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko interesų užtikrinimą. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Nepilnametis J. nuo 2013 metų gegužės mėnesio gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaiku, sudarė jam geras buitines sąlygas. Berniukas teigė, kad nori gyventi su mama. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, jeigu tai nekenkia paties vaiko interesams. Tėvas ar motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai sunkiausia - gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su kitu iš tėvų bei užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis ir forma turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas (b. l. 51-52).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, jog iš namų išėjo 2013 metų gegužės mėnesį ir jau gyvena su kita moterimi. Atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog ji nepalaikė jo kaip vyro, nuolat priekaištaudavo dėl jo darbo, kad mažai pinigų uždirba. Namuose nesinorėdavo būti dėl įtemptų santykių bei konfliktų. Sūnaus išlaikymui sutiko teikti po 175 Eur. Santuokoje įgyto automobilio vertę nurodė ieškinyje, nes jis yra 2012 metų gamybos. Nebepalaikė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ji nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Ji laukia vyro, nors jai buvo žinoma apie vyro paklydimus, tačiau tai tik santykių krizė, iš kurios galima išbristi, ji nori išsaugoti šeimą. Šeimoje buvo nesutarimų, kaip ir pas visus sutuoktinius, todėl to vertinti kaip jos kaltę dėl santuokos iširimo, negalima. Ieškovas puikus tėtis ir tinkamai rūpinasi vaiku, todėl neprieštaravo, kad atsakovas bendrautų su vaiku. Tačiau nurodė, kad jai patogiau būtų, jei ieškovas sūnų pasiimtų ne sekmadienį 18 val., o pirmadienį, kadangi vaikui reikia sekmadienį susiruošti į darželį. Pageidavo0, jog ieškovas su sūnumi bendrautų ne 14 dienų per vasaros atostogas, o 10 dienų, nes jos nuomone tai per ilgas laiko tarpas. Nors ji neturi ketinimų išvykti su vaiku gyventi į užsienį, tačiau atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 6.5. punktas ribotų jos laisvę, kadangi ji visą laiką būtų įpareigota gyventi ir dirbti Lietuvoje. Prašė sodybą po santuokos nutraukimo priteisti jai, kadangi ji ten su vaiku važiuoja pailsėti, moka už elektrą. Nesutiko su ieškovo nurodyta sodybos verte, nes jie ją pirko už 20000 Lt. Automobilio vertė yra ne daugiau nei 4800 Eur, nes ji buvo daužta, automobilis reikalingas vaiką nuvežti į ugdymo įstaigą, todėl prašė jį priteisti jai. Paaiškino, jog valdant akcijas neturi jokios patirties, tačiau prašė pusę akcijų priteisti jai. Nurodė, kad neturi lėšų ieškovui išmokėti kompensaciją.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes dėl atsakovės neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu bei nepagarbos, taip pat dėl dažnų konfliktų, jis santuokoje nuolat patyrė įtampą ir psichologinį diskomfortą. Todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neigia jos kaltę dėl santuokos iširimo, teismo posėdyje nurodė, jog jai buvo žinoma apie ieškovo neištikimybę, tačiau detaliau atskleisti aplinkybių nepanoro. Ieškovas neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl atsakovės kaltės nepateikė, jo nurodyti atsakovės kaltės pagrindai dėl santuokos iširimo yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nes kiekvienoje šeimoje būna konfliktinių situacijų ir abu sutuoktiniai privalo jas išspręsti. Tačiau teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog jau kelis metus gyvena su kita moterimi ir santuokos metu nebuvo ,,šventas“. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Būtent ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis būdamas santuokoje su atsakove buvo neištikimas atsakovei, vertintina, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – būti ištikimam, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo lojalus ir pagarbus savo sutuoktinei ir tokias pareigas pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio bendravimas. Būtent dėl to ieškovas ir paliko šeimą, nes kuria ateitį su kita moterimi, nors atsakovė ir siekia išsaugoti šeimą ir atleidžia jam paklydimus, tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog buvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovės netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad jo sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Lojalumo pareigą pažeidė ieškovas ir šie pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad tiek valstybinė, tiek bažnytinė santuokos registracija yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukelia civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.24 straipsnyje nustatytas sąlygų visetas, kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7 straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Teismas, vertindamas prašymą ir pateiktus dokumentus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų, dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka buvo sudaryta bažnyčioje ir tik vėliau įtraukta Civilinės metrikacijos skyriuje į apskaitą, panaikinamas santuokos apskaitos akto įrašas dėl ieškovo M. U. kaltės.

Atsakovei L. R.-U. paliktina santuokinė pavardė- ,,R.-U.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi CK 3.118 straipsniu, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės.

Sutuoktinių bendro turto balansą sudaro šis turtas: VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. 86/12073 (b. l. 9-10), 10/71593 (b. l. 11-13) (toliau – Nekilnojamasis turtas). VĮ ,,Regitra“ duomenimis (b. l. 14) nustatyta, jog atsakovės L. R.-U. vardu registruota viena transporto priemonė FORD FIESTA, v. n. (duomenys neskelbtini) Santuokoje ieškovas M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 100 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (b. l. 15-19). Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise Nekilnojamąjį turtą bei UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, atsakovei – automobilį, priteisiant atsakovei 289,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra. Atsakovė teismo posėdyje prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti Nekilnojamąjį turtą, automobilį bei pusę akcijų.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai išvardyti CK 3.100 straipsnyje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė inter alia pasibaigia nutraukus santuoką ir (ar) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Šios įstatymo nuostatos sistemiškai taikomos su CK 3.87 straipsniu. Šiame straipsnyje įtvirtinta bendroji sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžianti taisyklė – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 387 str. 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 387 str. 2 dalis). Santuokos nutraukimas CK 3.100 straipsnio 4 dalies prasme reiškia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigą, t. y. po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių įgyjamas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Tais atvejais, kai santuokos metu sutuoktiniai įgijo turto, kuris pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, tokio turto padalijimas yra savarankiškas bendro turto pabaigos pagrindas kaip santuokos nutraukimo pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovas Nekilnojamojo turto vertę nurodė 5792 Eur, atsakovė šios vertės neginčijo. Santuokoje įgytų akcijų vertė yra 2896 Eur, atsakovė taip pat neginčijo akcijų vertės. Automobilio vertę ieškovas nurodė 8109 Eur, atsakovė nesutiko su tokia automobilio verte ir nurodė, jog automobilis buvo daužtas, todėl jo vertė yra ne daugiau nei 4800 Eur. Iš naudotų automobilių skelbimų matyti, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio FORD FIESTA, 2011 metų gamybos, rinkos vertė siekia nuo 6750 - 4550 Eur (http://auto.plius.lt/skelbimai/naudoti-automobiliai?make_date_from=2011&make_id=85&model_id=1005). Nei viena iš šalių nepateikė automobilio oficialaus įvertinimo atlikto turto vertintojų, todėl automobilio vertė teismo yra nustatoma aritmetinio vidurkio pagalba pagal šalių pateiktas automobilio vertes (8109+4800: 2 ) ir yra 6454 Eur, tačiau atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog automobilis buvo daužtas ir ieškovas šios aplinkybės neginčijo, nustatytina, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė yra 6000 Eur (CK 3.119 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., sutuoktinių turtas dalintinas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinio bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių turo dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė Nekilnojamąjį turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijas natūra priteisti jam. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad sutinka išmokėti atsakovei kompensaciją. Atsakovė prašė Nekilnojamąjį turtą ir pusę UAB (duomenys neskelbtini) akcijų natūra priteisti jai, nurodė, kad negali išmokėti ieškovui kompensacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010). Šalių santuokoje įgyto Nekilnojamojo turto vertė yra 5792 Eur. Atsakovė paaiškino, jog santuokoje įgyta sodyba jai reikalinga, nes ji ten su vaiku važiuoja pailsėti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nurodė, kad negalės išmokėti ieškovui kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra, Nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, kiekvienam sutuoktiniui po 2896 Eur pinigine išraiška.

Ieškovas prašė santuokoje įgytą automobilį FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovė dėl tokio ieškovo nurodyto automobilio padalijimo būdo neprieštaravo ir nurodė, jog jai automobilis reikalingas vaiką vežti į ugdymo įstaigą. Nesant tarp šalių ginčo, automobilis – 6000 Eur vertės, po santuokos nutraukimo natūra priteistinas atsakovei L. R.-U..

Ieškovas prašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovė pageidavo, kad jai būtų priteista pusė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog neturi jokios patirties valdant akcijas ar patirties, susijusios su įmonės veikla, priešingai nei ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) akcijos – 2896 Eur vertės, po santuokos nutraukimo paliekamos ieškovo M. U. asmenine nuosavybe.

Sudėjus ieškovui priteistino bendro sutuoktinių turto aktyvo dalį, konstatuotina, jog jam tenka 5792 Eur turto (2896 Eur nekilnojamojo turto+2896 Eur akcijų). Atsakovei priteistino bendro sutuoktinių turto dalis vertintina 8896 Eur (2896 Eur nekilnojamojo turto, 6000 Eur automobilis). Atsakovė privalo atlyginti ieškovui jai tenkančio turto didesnę dalį natūra – 1552 Eur (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditorių

Ieškovas nurodė, kad jis kreditorių neturi, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo ir atsakovės turimus finansinius įsipareigojimus, todėl nesprendžiamas prievolių paskirstymo klausimas po santuokos nutraukimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš bylos medžiagos matyti, jog J. U., gim. 2011 m. sausio 28 d., yra ieškovo ir atsakovės sūnus (b. l. 7). Ieškovas prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovė neprieštaravo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje pasisakė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečio interesams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, J. U. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove L. R.-U. (CK 3.59 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

Ieškovas teismo posėdyje prašė priteisti iš jo vaiko išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas sprendimo priėmimo metu dirba, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur (b. l. 36-43), ieškovas asmeninio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, išskyrus tą, kuris yra dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog atsakovė dirba, jos gaunamas pajamas sudaro apie 400 Eur (b. l. 26-29), atsakovė asmeninio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, išskyrus tą, kuris yra dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas sutiko sūnaus išlaikymui teikti po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškovo siūloma vaiko išlaikymui suma, tačiau konkrečiai negalėjo pagrįsti ir nurodyti, kiek per mėnesį reikia lėšų sūnaus išlaikymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 350 Eur. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne- tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Ieškovas moka už sūnaus darželį, moka po 28,96 Eur į vaiko vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ieškovas moka visus mokesčius už nuomojamą būstą, kuriame ji liko gyventi su sūnumi, ieškovas yra puikus tėvas sūnui ir tinkamai rūpinasi vaiku. Byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių. Ieškovo prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma yra minimali, būtina minimaliausiems nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prisideda prie vaiko išlaikymo kitais būdais ir vaikas neturi specialių poreikių, iš ieškovo priteistina 175 Eur suma, užtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimą, nes vaikas pats užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina - atsakove. Atsakovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Sudarius galimybę vaikams kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

1. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kas antrą savaitę, pasiimant sūnų sekmadienį 18 val. ir grąžinant kitą sekmadienį 18 val.;

2. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų pas save kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną - birželio 19 d.;

3. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną;

4. ieškovas M. U. turi teisę kiekvienais metais vasaros metu praleisti su vaiku 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų;

5. sūnus J. U. be ieškovo M. U. žinios negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos;

6. konkrečius iškilusius klausimus sūnaus J. U. atžvilgiu ieškovas M. U. ir atsakovė L. R.-U.

Atsakovė teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo dėl ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, jog ji niekada nedraus tėvui bendrauti su vaiku, ieškovas visuomet yra laukiamas. Išreiškė pageidavimą, jog pagal ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktą vaikas būtų paimamas ne sekmadieniais, o pirmadieniai, kadangi sekmadienį vaikui reikia iš vakaro susiruošti į darželį ir ieškovui vaiką pasiimant sekmadieniais, būtų labai nepatogu. Taip pat nurodė, jog vasaros atostogų metu užtektų bendrauti nepertraukiamai 10 dienų, o ne 14 dienų, kaip prašo ieškovas, nes anot atsakovės, 14 dienų laikotarpis yra per ilgas. Taip pat nurodė, kad nors ji neturi ketinimų išvykti su vaiku gyventi į užsienį, tačiau atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 6.5. punktas ribotų jos laisvę, kadangi ji visą laiką būtų įpareigota gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nepažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė išreiškė norą, kad vaiką ieškovas pasiimtų ne sekmadieniais, o pirmadieniais, kadangi berniukas turi jau įprastą rutiną, jam reikia sekmadieniais susiruošti į darželį ir ieškovas iš esmės dėl to neprieštaravo, nustatytina, kad ieškovas turi teisę paimti sūnų pirmadienį iš jo ugdymo įstaigos ar namų 18 val. ir grąžinti kitą sekmadienį atsakovei 18 val. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, jog vaikas kas savaitę gyvena tėvo namuose, tikslinga nustatyti vaiko bendravimą ne tik per tėvo gimimo dieną, tačiau ir vaiko bendravimą su mama per jos gimimo dieną, taip pat atsakovės teisę nepertraukiamai atostogauti su sūnumi dvi savaites vasaros atostogų metu. Ieškovas bendravimo tvarkos 6.5. punktu prašo nustatyti, kad sūnus be jo žinios negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Kadangi ieškovas bendravimo tvarkos 6.5. punkte nurodė jog be jos žinios atsakovė negali išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos, o šis terminas nėra teisiškai apibrėžtas, o iš teismo posėdyje išsakytos ieškovo pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos, matyti, jog ieškovas siekia, kad atsakovė be jo sutikimo neišvežtų vaiko iš Lietuvos. Todėl skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvui (motinai), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais. Dėl to nagrinėjamoje byloje skyrium gyvenančiai motinai (atsakovei) būtina gauti tėvo sutikimą išvykstant su sūnumi iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikotarpiui nei dvi savaitės arba nuolat gyventi į užsienį. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, jog normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Taigi, siekiant atkurti normalų tėvo ryšį su vaiku, būtina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tarpusavio ryšio užmezgimas yra neatidėliotinas. Be to, pažymėtina, jog ieškovas prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką numatė, jog jis tik turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau nenumatė savo pareigos informuoti atsakovės, jei jis dėl tam tikrų aplinkybių negalėtų bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Todėl teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ieškovui pareigą informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną iki jo bendravimo su vaiku, apie įvyksiantį/neįvyksiantį jo bendravimą su sūnumi nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytina tokia ieškovo M. U. bendravimo su vaiku tvarka:

1. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kas antrą savaitę, pasiimant sūnų pirmadienį 18 val. (iš vaiko ugdymo įstaigos ar namų) ir grąžinant kitą sekmadienį 18 val.;

2. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų pas save kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną - birželio 19 d., o atsakovė L. R.-U. turi teisę bendrauti su vaiku per Motinos dieną ir jos gimtadienį – spalio 2 d.;

3. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną;

4. ieškovas M. U. ir L. R.-U. turi teisę kiekvienais metais vasaros metu praleisti su vaiku 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų nepertraukiamai;

5. sūnus J. U. be ieškovo M. U. sutikimo negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikotarpiui nei dvi savaitės arba nuolat gyventi į užsienį

6. konkrečius iškilusius klausimus sūnaus J. U. atžvilgiu ieškovas M. U. ir atsakovė L. R.-U. sprendžia kartu.

7. ieškovas M. U. privalo informuoti atsakovę L. R.-U. ne vėliau kaip prieš dieną apie įvyksiant/neįvyksiantį bendravimą su sūnumi nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 409 Eur žyminio mokesčio (b. l. 22), tačiau teismo posėdyje nebepalaikė reikalavimo dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, teismo turėtos pašto išlaidos, priteistinos iš kiekvienos šalies, neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos 2009 m. rugpjūčio 8 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje, registruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2009 m. rugpjūčio 11 d., akto įrašo Nr. 3306, tarp ieškovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo M. U. kaltės.

Atsakovei L. R.-U. palikti santuokinę pavardę – ,,R.-Ulinskienė“.

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini), natūra po ½ dalį priteisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato -ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). – 5792 Eur vertės;

L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę FORD FIESTA, v.n. (duomenys neskelbtini) - 6000 Eur vertės;

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, - 2896 Eur vertės.

Priteisti M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini), 1552 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus) kompensaciją už jai tenkančio turto didesnę dalį natūra.

Nustatyti nepilnamečio J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iki jos pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai L. R.-U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo su vaiku J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kas antrą savaitę, pasiimant sūnų pirmadienį 18 val. (iš vaiko ugdymo įstaigos ar namų) ir grąžinant kitą sekmadienį 18 val.;

2. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų pas save kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną - birželio 19 d., o atsakovė L. R.-U. turi teisę bendrauti su vaiku per Motinos dieną ir jos gimtadienį – spalio 2 d.;

3. ieškovas M. U. turi teisę paimti sūnų J. U. pas save kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną;

4. ieškovas M. U. ir L. R.-U. turi teisę kiekvienais metais vasaros metu praleisti su vaiku 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų nepertraukiamai;

5. sūnus J. U. be ieškovo M. U. sutikimo negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikotarpiui nei dvi savaitės arba nuolat gyventi į užsienį;

6. konkrečius iškilusius klausimus sūnaus J. U. atžvilgiu ieškovas M. U. ir atsakovė L. R.-U. sprendžia kartu;

7. ieškovas M. U. privalo informuoti atsakovę L. R.-U. ne vėliau kaip prieš dieną apie įvyksiant/neįvyksiantį bendravimą su sūnumi nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.