Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojo R. S. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo A. Š. veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama T. Š. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jos sūnus. Jis suprato savo poelgį, ką jis padarė ir kas jo laukia. Labai gailėjosi dėl tokio poelgio. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Nei kaltinamasis, nei ji niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad sūnus ateityje nebenusikals, o ji galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo mamos T. Š. laidavimą. A. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad A. Š. už administracinius nusižengimus baustas keturis kartus, baudos sumokėtos, neteistas, dirbantis. Neigiamai A. Š. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko” nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą, sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę ir daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamojo mama T. Š. yra tinkama būti laiduotoja. T. Š. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos sūnus pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. T. Š. praeityje neteista, 5 metų laikotarpyje nors yra vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Kai nurodė T. Š. su kaltinamuoju daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. Įsitikinusi, kad ji gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad T. Š. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, T. Š. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos T. Š. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, šeimos finansinę padėtį ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė A. Š.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. Š. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas net 2,19 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais A. Š. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju A. Š. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog A. Š., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d. bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė A. Š.. Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone ,,VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri pagal pirkimo pardavimo sutartį priklauso R. S.. Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis ,,VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui - R. S., kuris nežinojo, kad kaltinamasis juo naudosis būdamas neblaivus. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio ,,VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis , kaina Lietuvoje su PVM 2 170 eurų.

Nors kaltinamasis A. Š. ir jo gynėjas prašė teismo leisti konfiskuotino turto vertę mokėti išdėstytą dalimis, tačiau teismas pažymi, kad BK 74 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei BPK, nei BVK nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, A. Š., neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į baudžiamojo poveikio priemonę vykdantį antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, ir taip sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

VII. Kiti klausimai

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašui, paliktinas prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. Š. (A. Š.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu A. Š. (A. Š.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš A. Š. (A. Š.) valstybės nuosavybėn automobilio ,,VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą t. y. 2 170 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

A. Š. (A. Š.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. Š. (A. Š.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Kompaktinį diską palikti prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Š. (A. Š.) ir laiduotojai T. Š., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.