Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2023 m. birželio 3 d. 19.48 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai būdamas neblaivus, apie 17.00 val., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas atbuline eiga, sukėlė eismo įvykį, susidurdamas su automobilio „Volkswagen Tiguan“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priekine dalimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkto (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d.) reikalavimą policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nauja nutarimo redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių numatyta tvarka (suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 15.00 val. atvažiavo žvejoti prie tvenkinio. Automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žvejybos metu išgėrė gal dvi skardines alaus. Po dviejų valandų, apie 17.00 val. su sutiktais pažįstamais norėjo pratęsti susitikimą kitoje ir vietoje, tačiau prieš išeidamas norėjo perstatyti automobilį. Važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Tuo metu jautėsi gerai, todėl atsisakė pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai neišaiškino jam atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisinių pasekmių. Kai atvyko pareigūnai dar kartą klausė ar jis iš tikrųjų atsisako pasitikrinti girtumą ir jis pasakė, kad atsisako. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus, dar išlaiko studentę dukrą. Šeimoje dirba tik jis vienas, gauna tik oficialias pajamas. Nesutinka su viešosios įstaigos „Emprekis“ nustatyta automobilio verte, kadangi ekspertas nustatė nepataisomų gedimų. Automobilis vertas 15 000 eurų. Kadangi žmona vairuoja, ji turės vaikus vežioti į mokyklą, darželius, prižiūri sergančius tėvus, todėl automobilius būtinas. Daugiau alkoholio nevartos ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 135–136).

Laiduotoja R. K. teisiamojo posėdžiu metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėm bei parodė, kad šis įvykis buvo šokas, nes sutuoktinis nevairuoja išgėręs. Vyras jos klauso, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Šeimos pajamos nedidelės, todėl būtų sunku sumokėti užstatą. Šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, dukra studentė. Reikia prisidėti ir prie studijuojančios dukros išlaikymo. Ji turi vežti vaikus į mokyklą, darželį, padeda onkologine liga sergančiai motinai. Ji šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą (2 t., b. l. 136).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, jog 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val., jis savo automobiliu „Volkswagen Tiguan“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vyko iš savo namų (duomenys neskelbtini) miesto link. Važiavo kartu su savo žmona N. G. ir savo trimis nepilnamečiais vaikais – (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) staiga pamatė, kad iš gatvelės kairėje pusėje išvažiuoja baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Pamatęs šį automobilį, visiškai sustojo. Automobilis „Mercedes Benz“ toliau judėjo atbuline eiga. Pradėjo signalizuoti vairo signalu. Automobilis „Mercedes Benz“ toliau judėjo atbulas ir atsitrenkė į jo automobilio priekį. Iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipo vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, trumpais, ne visiškai juodais, labiau į pilkumą plaukais, apie 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juodos spalvos treningu. Daugiau jokių jo išskirtinių bruožų nepastebėjo, tik matė, kad ant rankos turėjo grandinėlę. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos. Daugiau iš to automobilio niekas neišlipo. Juodu bendravo, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas jam siūlė pildytis deklaraciją, sakė, kad sumokės jam pinigų, kad duos 3 000 Eur, jei nekvies policijos pareigūnų. Kilo įtarimas, kad „Mercedes Benz“, vairuotojas neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Iškvietė policiją. Kol laukė pareigūnų, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas gėrė vandenį, siūlė skirstytis, susitarti. Kai policija jau važiavo jų link, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas pasišalino gatvelės link. Pareigūnai sustoję paklausė, kur yra vairuotojas. Jis nurodė, kad „čia“ kažkur vaikštinėja. Tada iš tos pusės, kur pasišalino automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, atėjo jaunas vaikinukas, apsivilkęs marškiniais trumpomis rankovėmis, juodos spalvos, su mėlynos spalvos džinsais, juodais plaukais, ir policijos pareigūnams pradėjo teigti, kad tai jis vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Jis (R. G.) pareigūnams pasakė, kad tai ne šis jaunuolis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, o vyras su juodu treningu. Policijos pareigūnai tada pradėjo bendrauti su vyru juodu treningu, kuris ir vairavo automobilį „Mercedes Benz“, tačiau šis kategoriškai pareigūnams neigė vairavęs automobilį „Mercedes Benz“. Tas jaunas vaikinas, kuris atėjo ir teigė pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, yra ženkliai jaunesnis nei vyras vairavęs automobilį. Dėl to jis tikrai negalėtų sumaišyti jų. Juolab, kad, kai įvyko eismo įvykis, iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipo tik tas vyras, kuris buvo apsirengęs juodais treningais (ilgos rankovės ir kelnės). Iki policijai atvykstant, daugmaž pusvalandį, jis matė, kad į gatvelę, kuria pasišalino vairuotojas, policijai atvykus, atvažiavo du automobiliai. Iki kol atvyko policija, jokie kiti asmenys ar tas jaunas vaikinas nebuvo priėję ir nebandė susitarti ar teigti, kad vairavo jie. Vyrą, kuris vairavo automobilį „Mercedes Benz“, tikrai atpažintų. Taip pat buvo vyras, kuris pjovė žolę. Jis teigė, kad irgi matė, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Jo paties automobiliui apgadintas priekis. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo jis nėra matęs, jo nepažįsta (1 t., b. l. 88–91).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos N. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. parodė, jog 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val., ji su šeima važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) link. Važiavo automobiliu „Volkswagen“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jį vairavo jos sutuoktinis R. G.. Kartu su jais vyko jų trys nepilnamečiai vaikai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsuka baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis sustabdė automobilį, nes galvojo palauks, kol automobilis „Mercedes Benz“ išsuks, tačiau šis automobilis važiavo toliau atbuline eiga. Sutuoktinis dar spaudė garso signalą ir jį laikė, tačiau automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas toliau važiavo ir galiausiai atsitrenkė į jų automobilio priekį. Iš automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo pusės išlipo vyras, apsirengęs juodais treningais, trumpais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 m ūgio. Daugiau jokių išskirtinų jo požymių nebuvo. Iš automobilio „Mercedes Benz“ daugiau niekas neišlipo. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas siūlė iš karto traukti automobilius, tartis, siūlė 3 000, vėliau – 30 000. Jis jiems pats pripažino, kad yra išgėręs. Tikrai akivaizdžiai matėsi, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo gan nerišliai. Jie jam pasakė, kad kvies policiją. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas prašė to nedaryti. Kol laukė policijos, jis vis slampinėjo aplinkui, gėrė vis vandenį. Kai policijos pareigūnai atvyko, jis buvo nuėjęs iki namo, esančio greta. Policijos pareigūnams paklausus, kas vairavo, iš kiemo, kur pasišalino vairuotojas, išlindo jaunas vaikinukas, kuris vilkėjo trumpomis rankovėmis, juodos spalvos marškinėliais, su mėlynos spalvos džinsiniais šortais. Tas vaikinas tikrai buvo vizualiai jaunesnis nei vairuotojas. Policijos pareigūnams automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas neigė vairavęs. Ji tikrai galėtų atpažinti vairuotoją. Ji automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo nėra mačiusi, jo nepažįsta (1 t., b. l. 94–97).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. B. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, jog 2023 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, trimeriu šienavo kelio pakraščius. Apie 17.00 val., tiksliai pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė iš (duomenys neskelbtini) gatvelės išsukantį ir atbulomis važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, baltos spalvos, valstybinių numerių nepasakys. Pjaudamas žolę, jis šiek tiek pristabdydavo trimerį, kad lekiantys akmenukai nekliudytų važiuojančių automobilių. Matė, kad išvažiavęs automobilis „Mercedes Benz“ nesustoja, toliau važiuoja atbulas. Už vairo matė vyriškį gal (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis tuo metu kalbėjo telefonu. Automobilyje tuo metu daugiau asmenų nebuvo, jis matė tik vieną asmenį, kuris vairavo automobilį. Mano kad pagal nuotrauką tą vyriškį atpažintų. Jo nepažįsta, nei vardo, nei pavardės nežino. Už automobilio „Mercedes Benz“ nugaros buvo privažiavęs automobilis „Volkswagen“, laukė sustojęs, ką toliau darys automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas dar panaudojo garsinį signalą, bet automobilis „Mercedes Benz“, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilio „Volkswagen“ priekinį buferį, jį sulaužė. Automobilio greitis nebuvo didelis, automobilis „Mercedes Benz“ tik atsirėmė, tačiau užteko sulaužyti buferį. Automobilyje „Volkswagen“ važiavo vyras, moteris ir trys vaikai, automobilį vairavo vyras. Išlipę iš automobilių, vyriškiai pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Jis pabaigė pjauti žolę gatvelėje ir nuėjo tvenkinio link. Einantį jį sustabdė automobilio „Volkswagen“ vairuotojas, paprašė telefono numerio. Jis telefono numerį davė (1 t., b. l. 100–103).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo S. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, jog 2023 m. birželio 3 d. apie 16.00 val., jis savo automobiliu „Volkswagen Golf“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) aplankyti draugo. Jiems būnat namo kieme, jis išgirdo automobilio garso signalą, sklindantį iš gatvės. Kadangi iš to namo kiemo, kuriame jis buvo, prie vartų yra nemaži medžiai, viso, pavadinkim, automobilio susidūrimo nematė. Kiemas yra aptvertas segmentine tvora, tad pro ją matė gatvėje susidūrusius automobilius „Volkswagen Tiguan“ ir „Mercedes Benz“ džipą. Automobilis „Volkswagen“ priekine dalimi buvo atsirėmęs į automobilio „Mercedes Benz“ galinį buferį. Kadangi, kaip minėjo, prie kiemo vartų yra medžiai ar krūmai, tai pro juos nematė tiksliai, kas vairavo tas transporto priemones. Paskui girdėjo, kaip tie žmonės ginčijosi gatvėje, laukė atvykstančios policijos. Vienas iš įvykio dalyvių, kurio jis nepažįsta, jo nei vardo, nei pavardės nežino, jo paprašė duoti atsigerti vandens. Jis davė. To žmogaus kalba buvo rišli, mintis jis dėstė aiškiai, bet nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jiems besikalbant, jam (S. K.) kilo mintis pasakyti, kad vairavo jis. Tas asmuo, kuris galimai vairavo automobilį „Mercedes Benz“, jo neprašė prisiimti atsakomybės, pasakyti pareigūnams, jog vairavo jis. Tai vienašališkai nusprendė padaryti jis pats. Jokių pinigų ar kitokio atlygio tas asmuo jam už tai nesiūlė. Tiesiog tuo metu jis galvojo viską nurašyti kaip paprastą avariją, ir tiek. Jis į automobilį „Mercedes Benz“ atsisėdęs po įvykio nebuvo, tiesiog laukė gatvėje atvykstančių pareigūnų. Automobilio tikrai nevairavo. Tik atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad vairavo automobilį „Mercedes Benz“, bet tai buvo netiesa. Šiuo metu supranta, kokia tai absurdiška situacija, bet tuo metu jam pasirodė, jog turi taip pasielgti. Kadangi jis tiksliai nematė, kas vairavo susidūrusias transporto priemones, negali konkrečiai nurodyti, kas jas vairavo. Automobilį „Mercedes Benz“ galimai vairavusį asmenį, mano, atpažintų (1 t., b. l. 106–109).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kelio viduryje rastas baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio galinė dalis buvo nukreipta (duomenys neskelbtini) link. Į šio automobilio galinį buferį rastas įsirėmęs pilkos spalvos automobilis „Volkswagen Tiguan“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) stovintis galine dalimi (duomenys neskelbtini) link. Šalia įvykio vietos, ant pastato adr (duomenys neskelbtini), rastas sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė; sudaryta eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 16–38, 47).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėti automobiliai, įvertinta jų techninė būklė (1 t., b. l. 56–71).

Iš transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 43–46).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. birželio 3 d. 19.48 val. P. K. sutiko su jam nustatytais neblaivumo požymiais: iš burnos sklindančiu alkoholio kvapu, neadekvačia elgsena, nerišlia kalba, nekoordinuotais judesiais. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos – galėjo. P. K. vengė neblaivumo patikrinimo: jis buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę (1 t., b. l. 42).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad keleivinio automobilio „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – P. K.; įsigijimo data – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2012-2016, kaina su PVM – 25 920 Eur (1 t., b. l. 52).

Iš R. G. pranešimo nustatyta, kad žala jam atlyginta, P. K. jo atsiprašė (2 t., b. l. 51).

Iš autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nustatyta likutinė vertė 15 020 eurų (2 t., b. l. 69–101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo P. K. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų R. G., N. G., S. K., A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, transporto priemonės aprašą, eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. birželio 3 d. 19.48 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai būdamas neblaivus, apie 17.00 val., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas atbuline eiga, sukėlė eismo įvykį, susidurdamas su automobilio „Volkswagen Tiguan“, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priekine dalimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkto (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d.) reikalavimą policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nauja nutarimo redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių numatyta tvarka (suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vien tik faktas, jog kaltinamasis atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai to jis buvo paprašytas policijos pareigūnų, leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus, o norėdamas patraukti automobilį, jį vairavo. Kadangi jautėsi gerai, tikrintis neblaivumą atsisakė, tačiau sutiko su nustatytais neblaivumo požymiais – nerišlia kalba, nekoordinuotais judesiais, iš burnos sklindančiu alkoholio kvapu, neadekvačia elgsena. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jam nebuvo išaiškintos atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinės pasekmės, tačiau iš neblaivumo nustatyto akto matyti, kad kaltinamajam visgi buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta kaltinamajam leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą būklę, įspėtas dėl filmavimo, tačiau kaltinamasis tikrintis neblaivumą atsisakė, su nustatytais neblaivumo požymiais sutiko, su neblaivumo nustatyto aktu supažindintas pasirašytinai. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų R. G. ir N. G. parodymai, jog kaltinamasis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, automobilyje buvo vienas, įvykio vietoje buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Kaltinamasis siūlė jiems pinigų už tai, kad nebūtų kviečiama policija, o po kurio laiko atėjo kitas, iki tol nematytas, asmuo, kuris teigė, kad vairavo automobilį „Mercedes Benz“, tačiau įvykio metu to asmens automobilyje nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nurodė, kad automobilį vairavo juodais treningais apsirengęs vyras ir nuosekliai teigė, kad atėjęs pašalinis, žymiai jaunesnis asmuo, automobilio nevairavo. Aplinkybę, kad automobilį „Mercedes Benz“ įvykio metu vairavo kaltinamasis P. K., o ne kas nors kitas, patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų A. B., S. K. parodymai, iš kurių neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent P. K., šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, su nustatytais neblaivumo požymiais kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis pripažino nesutikęs tikrintis neblaivumo ir dėl to ginčo byloje nekilo, sutiko su nustatytais neblaivumo požymiais. Tai, kad kaltinamasis vis tik buvo neblaivumo, kaip jau minėta, patvirtina ir liudytojų R. G. ir N. G. parodymai, jog automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai automobilį vairavęs asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai (šiuo atveju, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, neadekvati elgsena, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas) požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, o atvykus pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir norėjo taip elgtis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad kaltinime nurodytas neteisingas nusikalstamos veikos padarymo laikas, kadangi jis automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė apie 17.00 val. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamasis kaltinamas tuo, kad po to, kai vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, atvykus policijos pareigūnams apie 19.48 val. atsisakė tikrintis neblaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vis tik, įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinimas patikslinamas aplinkybe, kad automobilį P. K. vairavo ir eismo įvykį sukėlė apie 17.00 val. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos, todėl leistina. Be to, baigiant įrodymų tyrimą teismas įspėjo kaltinamąjį, kad ši aplinkybė gali būti patikslinta, o kaltinamasis ir jo gynėja dėl to laiko pasirengti gynybai neprašė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti R. K. atsakomybėn. Kaltinamasis P. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 114–116), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 117–127), dirba (b. l. 137–138), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 130–131), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 52), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių pasekmių, turtinė žala liudytojui R. G. atlyginta (2 t., b. l. 51), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 102–104). R. K. neteista (2 t., b. l. 112), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 113–115), nedirba (2 t., b. l. 107–111), charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 106), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu ir augina vaikus. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. K. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala atlyginta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas be užstato, nes tokio poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis P. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos R. K. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog P. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, po ko vengė pasitikrinti neblaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, transporto priemonę vairavo priemiestyje, dienos metu, esant pakankamai intensyviam transporto priemonių eismui, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors P. K. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 14 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo baustumą administracine tvarka.

Byloje nustatyta, kad P. K. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51), ir sukėlė eismo įvykį, po ko atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir R. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad R. K. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti. Kaltinamasis prašė konfiskuoti pusė transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri pagal pateiktą išvadą yra 15 000 eurų, kadangi automobilį naudoja sutuoktinė, juo vežioja vaikus į mokyklą, darželį.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020, 1A-602-493/2020 ir kt.).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (P. K. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, o atvykus policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Šių duomenų visuma, teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju P. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės 2023 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. K. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 162–164), kuris pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam P. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 150–161), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, P. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke baudžiamojoje byloje (1 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“ .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti P. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti P. K. ir laiduotojai R. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 14 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti P. K. vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo raktu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės 2023 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. K. turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, P. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.