- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1391-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10867-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia ab initio. Nurodė, kad ieškovo tėvai Z. Č. ir J. P. Č. santuokoje buvo įgiję 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Z. Č. 2009 m. balandžio 16 d. pardavė atsakovei J. Č. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų be savo sutuoktinės sutikimo. (duomenys neskelbtini) mirė Z. Č. sutuoktinė J. P. Č., kuri nieko nežinojo apie akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Mirusiosios palikimą priėmė pagal apyrašą ieškovas M. Č.. Todėl visos J. P. Č. turėtos teisės perėjo ieškovui. 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. pardavė pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų L. V., J. Č. motinai. Šios sutarties pasirašymo metu nedalyvavo ieškovas kaip J. P. Č. įpėdinis. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ir su UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų perleidimu susijusių aplinkybių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 ir jame konstatuota, kad Z. Č. įgyta (duomenys neskelbtini) su išreikštais kognityvinio sutrikimo požymiais patikimai nustatyta nuo 2009 m. lapkričio 26 d. dėl ko Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tokią Z. Č. būklę, jis negalėjo sąmoningai sudaryti prašomos pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Aplinkybę apie Z. Č. psichikos sveikatos būklę turėjo žinoti ir kurią turėjo žinoti L. V. dėl artimų ryšių su ieškovu. Taigi, 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/001 pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnyje, 1.89 straipsnyje, 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, L. V., kaip tapatų ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014.
3. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kurioje buvo reiškiami reikalavimai: pripažinti 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 negaliojančia ab initio; pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia ab initio; pripažinti 2010 m. gegužės 5 d. akcininkų sąrašą ir 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą, taip pat 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašą negaliojančiais ab initio; pripažinti 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-003; 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004; 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą; 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005; 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006; 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2012 m. balandžio 4 d. prokūrą negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis kaip ir Kauno apylinkės teismui 2020 m. liepos 10 d. pateiktas ieškinys, t. y. tuo, kad ieškovo tėvai Z. Č. ir J. P. Č. santuokoje buvo įgiję 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Akcijos buvo įgytos santuokos metu todėl laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Z. Č. 2009 m. balandžio 16 d. pardavė J. Č. 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų be sutuoktinės sutikimo. 2010 m. gegužės 5 d. nenustatyti asmenys pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų sąrašą, kuriame suklastotas direktoriaus M. Č. parašas. (duomenys neskelbtini) mirė J. P. Č., kuri nieko nežinojo apie akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Mirusios palikimą priėmė pagal apyrašą ieškovas, todėl visos turėtos teisės perėjo ieškovui. 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. pardavė pagal sutartį Nr. 11/001 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų L. V. (J. Č. motinai). Šios sutarties pasirašymo metu nedalyvavo ieškovas kaip J. P. Č. įpėdinis. 2012 m. gegužės mėn. Z. Č. kreipėsi dėl paminėtų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. (duomenys neskelbtini) Z. Č. mirė.
4. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 nutraukė bylą nustačius, jog ieškovo ieškinys tapatus ieškiniui jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17230-1043/2017 atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini) “, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Minėta teismo nutartimis Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1699-773/2017 buvo palikta nepakeista.
5. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
6. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 2-2563-214/2014 šalis, ieškinių dalykus ir pagrindus, konstatavo, kad ieškovas tiek pareikštais ieškiniais jau išnagrinėtose bylose, tiek šioje byloje reiškia tapačius reikalavimus. Ieškinio šalys, faktinis pagrindas (juridiniai faktai), dalykas yra tapatūs. Ieškovas kaip naują faktą nurodo tai, kad 2019 m. balandžio 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-62/2019 Z. Č. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) su išreikštais kognityvinio sutrikimo požymiais, jis pagal savo psichikos būklę nuo 2009 m. lapkričio 26 d. ir vėliau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi, vien šios aplinkybės nurodymas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai abiejose bylose yra grindžiami tomis pačiomis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/001 sudarymo aplinkybėmis ir kitais tapačiais įrodymais bei argumentais, civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 priimtame teismo sprendime pasisakius ir dėl aplinkybės, „kad Z. Č. psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) konstatuojama nuo 2009-11-26“ (sprendimo 13 psl.) nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pareikštam ieškinio pagrindui. Teismas pažymėjo, kad naujo įrodymo, kuriuo grindžiamas tapatus tapataus reikalavimo faktinis pagrindas pateikimas nepakeičia vertinimo dėl ieškinių tapatumo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovas pateikė tapatų ieškinį, todėl atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas M. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamoje nutartyje nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal formuojamą praktiką, ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).
7.2. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad skiriasi ieškovas abiejose bylose. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 J. P. Č. ar jos teisių perėmėjai nedalyvavo kaip šalis. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtas Z. Č. pareikštas ieškinys. Bylos nagrinėjimo metu Z. Č. mirė, todėl CPK 48 straipsnio nustatyta tvarka jo teises perėmė sūnus M. Č.. M. Č. Z. Č. pareikšto ieškinio nemodifikavo ir jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Taigi, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 buvo nagrinėjami tik su Z. Č. teisėmis susiję klausimai. Joje nebuvo nagrinėjami su J. P. Č. teisėmis susiję klausimai, kadangi jos vardu ir/ar iš jos paveldėti teisių pagrindu nebuvo pareikšti jokie reikalavimai.
7.3. Šioje byloje pareikštas ieškinys M. Č. kaip J. P. Č. įpėdinio, t. y. mirusiosios turėtų teisių pagrindu. J. P. Č. negalėjo dalyvauti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, kadangi mirė prieš Z. Č. paduodant ieškinį toje byloje. Pagal formuojamą teismų praktiką, jeigu ieškinys reiškiamas paveldėtų teisių pagrindu, tai šalys laikytinos tais pačiais asmenimis tik tais atvejais, kai mirusysis buvo anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2666/2013). Akivaizdu, kad skiriasi ieškovas šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, todėl ieškiniai netapatūs.
7.4. Skundžiamoje nutartyje taip pat neįvertinta, kas skiriasi ieškinio pagrindas abiejose bylose. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 Z. Č. pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tuo pagrindu, kad jos buvo pasirašytos dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ir negalėjimo suprasti savo veiksmų (CK 1.89 straipsnis). Z. Č. tik užsiminė, kad į akcijų pirkimo-pardavimo sutartys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jų pasirašyme nedalyvavo jo sutuoktinė (jos įpėdinis).
7.5. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 nagrinėjimo dalyką sudarė Z. Č. teisės, o ne J. P. Č. teisės. Atitinkamai su J. P. Č. teisėmis susijusios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyko dalimi. Apie J. P. Č. teises pasisakyta tik tiek, kiek tai buvo reikšminga Z. Č. elgesiui pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartis įvertinti. Šioje byloje pareikštas ieškinys M. Č. kaip J. P. Č. įpėdinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad skiriasi ieškinių pagrindas šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, todėl ieškiniai netapatūs.
7.6. Šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudaro iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 1-18770-16 gautas 2019 m. balandžio 15 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 ir jame nurodytos aplinkybės. Šis ekspertizės aktas sudarytas praėjus daug laiko po civilinės bylos Nr. 2563-214/2014 išnagrinėjimo, todėl akivaizdu, kad ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019 ir jame nurodytos aplinkybės negalėjo būti 2014 m išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyke. Dėl to civilinės bylos nėra tapačios. Psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-62/2019 konstatuojama, jog (1) Z. Č. įgyta (duomenys neskelbtini) su išreikštais kognityvinio sutrikimo požymiais patikimai nustatyta nuo 2009 m. lapkričio 26 d., (2) 2009 m. lapkričio 26 d. ir vėliau pagal savo psichikos būklę Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jame taip pat paaiškinama, kad Z. Č. ir anksčiau galėjo pasireikšti kognityvinis sutrikimas, turintis reikšmingos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau iš pateiktos medžiagos neįmanoma nustatyti tikslaus jo atsiradimo momento.
7.7. Nurodyti skirtumai tarp šioje byloje pareikšto ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėto ieškinio patvirtina, kad jų šalys ir pagrindas nėra tapatūs. Dėl to nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškinį. Sis procesinės teisės pažeidimas yra esminis, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. Č. ieškinį, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šioje byloje reiškiamo ieškinio tapatumą su civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtu ieškiniu, nes pastarojoje civilinėje byloje jis dalyvavo kaip Z. Č., bet ne J. P. Č., teisių perėmėjas, todėl šis ieškinys netapus civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui dėl skirtingų bylos šalių. Kitas apelianto atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl ieškinių netapatumo susijęs su skirtingu ieškinio pagrindu, nes šioje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo psichiatrijos ekspertize bei aplinkybėmis, susijusiomis su J. P. Č. kaip sutuoktinės teisėmis Z. Č. perleidžiant UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas. Taigi, apeliantas nurodo ieškinių tapatumo nebuvimą dėl skirtingų bylos šalių ir skirtingų ieškinių pagrindų.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas dėl ieškinio šalių tapatumo yra nurodęs, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas M. Č. nurodo, kad 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 prašo pripažinti negaliojančią kaip J. P. Č. teisių perėmėjas, nes jo mama J. P. Č. mirė (duomenys neskelbtini), o jis priėmė jos palikimą t. y. teigia, kad sudarant po J. P. Č. mirties 2011 m. birželio 3 d. sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jis nedalyvavo kaip Z. Č. sutuoktinės J. P. Č. teisių perėmėjas.
13. Apeliacinės instancijos teismas visu pirma atkreipia apelianto dėmesį, kad po J. P. Č. mirties (duomenys neskelbtini), Z. Č. sudarant vėlesnius sandorius nebuvo reikalingas sutuoktinės sutikimas, nes santuoka buvo pasibaigusi (CK 3.49 straipsnis). Ieškovas (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai J. P. Č. paveldėjo tik jos turtines teises ir prievoles, bet ne jos kaip Z. Č. sutuoktinės teises, todėl jo, kaip J. Č. įpėdinio, priėmusiu jos palikimą, nedalyvavimas sudarant sandorį, kurį jis prašo pripažinti negaliojančiu, ir vėliau nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2563-214/2014 yra teisiškai nereikšmingas. Taigi, ieškovo atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad ieškinį jis reiškia kaip J. P. Č. teisių perėmėjas laikytinas deklaratyviu siekiant dirbtinai pagrįsti nagrinėjamoje byloje reiškiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, kurioje ieškovas dalyvavo kaip Z. Č. teisių perėmėjas, pareikšto ieškinio šalių skirtingumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 ieškinį, kuriame be kitų reikalavimų prašė pripažinti negaliojančia ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001, reiškė būtent kaip J. P. Č. įpėdinis, priėmęs jos palikimą. Civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, konstatavus pareikšto ieškinio tapatumą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui. Ši nutartis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą. Taigi, jau įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškovo kaip J. P. Č. teisių perėmėjo reiškiamas ieškinys, tame tarpe ir dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo negaliojančia, yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui tiek dėl šalių tapatumo, tiek dėl ieškinio pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas dėl ieškinių netapatumo dėl skirtingų bylos šalių ir skirtingų ieškinių pagrindų, ieškovui esant J. P. Č. įpėdiniu, priėmusiu jos palikimą, ir dėl to – jos teisių perėmėju, atmestinas kaip nepagrįstas. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškinių pagrindo netapatumo dėl to, kad reiškiamas ieškinys grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo psichiatrijos ekspertize ir atliekant šią ekspertizę nustatytomis aplinkybėmis.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl ieškinio pagrindo tapatumo yra išaiškinta, kad ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018). Naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo negaliojančia grindžia aplinkybe, jog Z. Č. dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir buvo apgautas. Nors ieškovas tokį faktinį ieškinio pagrindą aprašo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, tačiau tai nekeičia aplinkybės, kad Z. Č., ieškovo teigimu, dėl ligos buvo nepajėgus adekvačiai įvertinti sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Taigi, ieškinys grindžiamas ne aplinkybe dėl atliktos ekspertizės, bet atliktos ekspertizės išvadomis dėl Z. Č. psichinės sveikatos būklės.
18. Apeliacinės instancijos teismas, iš teismų informacinės sistemos LITEKO susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, nustatė, kad šioje byloje be kitų reikalavimų prašant pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 buvo remiamasi aplinkybe dėl Z. Č. psichikos sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo psichiatrijos ekspertizės objektas irgi buvo Z. Č. psichinės sveikatos būklė. Esant šioms aplinkybėms ieškovo nurodomas ekspertizės aktas yra tik dar vienas papildomas įrodymas dėl Z. Č. būklės, kuri buvo vertinama anksčiau nagrinėtoje byloje, bet ne naujas faktinis šioje byloje reiškiamo ieškinio pagrindas. Teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepakeičia praeityje egzistavusių objektyvių aplinkybių, kurios buvo vertinamos civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, nes ekspertizės aktu yra konstatuojamos aplinkybės dėl vienokios ar kitokios fizinio asmens psichinės būsenos. Ta aplinkybė, kad šis įrodymas nebuvo tiriamas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2563-214/2014, nereiškia, kad Z. Č. psichinės sveikatos būklė ir jos įtaka sudarytam sandoriui nebuvo vertinama.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. liepos 20 d. nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, vertindamas ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio tapatumą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui ir pagristai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.