Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-632-309/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
2S-632-309/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pran.), Simonaitienė Rasa Bartašienė
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Z. Kavaliauskas KopijaTeisėjas M. Klemenis Civilinė byla Nr. 2S-632-309/2009
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Zigmo Kavaliausko,

kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Č. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2008-09-03 ir 2006-10-16 teismo sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme 2008-09-03 buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-10-16 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei antstolei Elenai Miliauskienei dėl 0,54 Lt priteisimo, ir priimtas naujas sprendimas - A. Č. ieškinį atmesti. 2008-10-21 Mažeikių rajono apylinkės teisme pagal A. Č. prašymą buvo nagrinėjamas klausimas dėl priimto 2008-09-03 sprendimo išaiškinimo ir teismas savo iniciatyva priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš ieškovo A. Č. 750 Lt už advokato pagalbą antstolės Elenos Miliauskienės kontorai. Ieškovo manymu, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes sprendime nenurodomi paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų numeriai ir šie sprendimai nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Nurodė, kad ir 2005-07-05, ir 2006-12-11 buvo žinoma, jog advokatų, notarų, antstolių ir kitų asmenų paslaugų suteikimo atlyginimo (tarifų) dydžiai yra patvirtinti valstybinių ar valdymo institucijų teisės aktais, šiuo atveju LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Šių institucijų patvirtintas atlyginimas, įsiregistravus minėtiems asmenims PVM mokėtojais, neturi būti didinamas PVM suma.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė ieškovo A. Č. prašymą atnaujinti procesą bei priteisė iš jo 17,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo atnaujintas 2007-12-17 nutartimi. Konstatavo, jog pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, kadangi pareiškėjas, nesutikdamas su 2008-09-03 priimtu sprendimu ir 2008-10-21 priimtu papildomu sprendimu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą tiek dėl naujo sprendimo (2008-09-03), tiek ir dėl ankstesnio sprendimo (2006-10-16). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra akivaizdus pareiškėjo A. Č. piktnaudžiavimas proceso atnaujinimo institutu. Pažymėjo, jog kitokiu būdu pareiškėjas negalėjo dar kartą pasibylinėti, nes ankstesni teismų 2006-10-16 ir 2008-09-03 sprendimai negalėjo būti skundžiami apeliacine tvarka dėl apribojimų pateikti apeliacinį skundą, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir protingumo pricipus, ginčas dėl 0,54 Lt laikytinas itin mažu, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju žymiai viršija prašomos priteisti sumos dydį, todėl proceso atnaujinimas ir šiais motyvais negalimas. Nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-10-16 sprendime konstatuota, jog antstolės Elenos Miliauskienės ieškovui suteikta paslauga 18 % tarifu apmokestinta buvo teisėtai. Nurodė, kad teismas, priimdamas 2006-10-16 sprendimą, tiesiogiai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tik galima daryti prielaidą, kad teismas galėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartimi Nr. 3K-3-460/2006. Teismas pažymėjo, jog, nors 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje naujoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje imperatyviai nurodyta, kad lentelėse nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, tačiau antstolės veiksmai atlikti 2003-11-11, t.y. iki naujos sprendimų vykdymo instrukcijos priėmimo, o senojoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje apie privalomų mokesčių įskaičiavimą į vykdymo išlaidų dydį nenurodyta. Konstatavo, jog teismų praktikos pasikeitimas nereiškia, kad galima atnaujinti visus ankstesnius sprendimus, priimtus, galiojant kitokiai teismų praktikai. Teismas padarė išvadą, kad nesant jokios teismo normos taikymo klaidos, o kurios konkrečiai normos, pareiškėjas net nenurodė, be to, pripažino, kad tai pakartotinis pareiškėjo prašymas, todėl prašymo netenkino ir procesą atnaujinti atsisakė. Teismo vertinimu, tai, kad teismai ankstesniuose sprendimuose nenurodė priimtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių numerių, nereiškia, jog sprendimai neteisėti ir prieštarauja teisingumo principui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. Č. prašymą ir priimti naują nutartį - atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas A. Č. prašė atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 str. l d. 9 p. nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CPK 374 str. prasme ieškovo prašymas yra pakartotinis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-12-11 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2006 nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 2 d. nustatyta, jog lentelėse nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. lR-352, yra patikslinanti ankstesnę instrukciją ir skirta anksčiau priimtai Sprendimų vykdymo instrukcijai suderinti su kitais teisės aktais, nes abiejų instrukcijų lentelėse Nr. 1-3 išieškotinų sumų dydžiai faktiškai liko tapatūs. Todėl antstolė Elena Miliauskienė, nors ir yra įsiregistravusi kaip PVM mokėtoja bei privalo skaičiuoti ir mokėti 18 % dydžio PVM, tačiau jas turi apskaičiuoti ir mokėti neviršydama Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintų vykdymo išlaidų dydžių, į kuriuos jau įskaičiuotas PVM.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog teismai ankstesniuose sprendimuose nenurodė priimtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių numerių, nereiškia, kad sprendimai neteisėti ir prieštarauja teisingumo principui. Ieškovas prašė atnaujinti procesą dėl to, kad teisėjas K. Stulginskas grindė savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartimi, nenurodydamas jos numerio. Ieškovas turi teisę žinoti, kokias įrodymais remiantis buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju remtis tik prielaida, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo bylos numeris gali būti Nr. 3K-3-460/2006, apeliantas negali, nes tai prieštarauja teisingumo principui.

4. Byloje yra duomenų, kad antstolės E. Miliauskienės neteisėtai pasisavintos piniginės lėšos jos mokestinėms prievolėms vykdyti pagal 2004-01-23 E.Miliauskienės PVM deklaraciją sudarė 5474 Lt. VMI iš tokios antstolės E. Miliauskienės neteisėtos veiklos gavo daugiau 836 Lt. Ieškovas nenori, kad jo 0,54 Lt būtų toje E. Miliauskienės ir VMI gautų pinigų sumoje. Be to, apelianto teigimu, įstatyme nenurodyta, kokia turi būti ginčijama suma proceso atnaujinime, nes tai teisingumo, o ne pinigų sumos klausimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo A. Č. atskirąjį skundą atsakovė antstolė Elena Miliauskienė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas A. Č. visiškai nesupranta įstatymo taikymo sąvokos, t.y., jog įstatymas atgaline data negalioja ir negali būti taikomas. Visiškai nesuvokiama, kaip 2003 m. būtų buvę įmanoma vadovautis 2005-10-27 patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija. A. Č. mokestį su PVM mokėjo 2003 metais, t.y. galiojant 2002-12-31 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 432 patvirtintai Sprendimų vykdymo instrukcijai. Pats apeliantas atskirajame skunde netiesiogiai pripažįsta, jog 2003 metais antstolis, imdamas mokestį su PVM, jokiu būdu negalėjo žinoti, kad tuo metu galiojantys teisės aktai ateityje bus pakeisti ar pripažinti prieštaraujantys atitinkamiems įstatymams. Pagal 2003 m. galiojančius įstatymus ir teisės aktus iš A. Č. paimtas mokestis už paslaugos suteikimą - pažymos išdavimą su 18 % PVM dydžio mokesčiu buvo paimtas nepažeidžiant jokių įstatymų ar teisės aktų.

2. Kadangi antstolė E. Miliauskienė nuo 2003-06-10 įregistruota kaip PVM mokėtoja, todėl, vadovaudamasi PVM įstatymo nuostatomis, mokėjo valstybei ir 18 % PVM. Todėl ir A. Č. atveju taikomas apmokestinimas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. nustatytu 18 % tarifu buvo visiškai teisėtas, nes ir vykdymo išlaidoms, numatytoms 2002-12-31 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 432 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kuri įsigaliojo 2003-01-01, pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir teisės aktus bei suformuota teismų praktika taip pat turėjo būti skaičiuojamas 18 % dydžio PVM. Taip pat šią nuostatą patvirtino ir 2006-09-11 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2006 dėl antstolio V. Stungurio veiksmų, t.y., jog apmokestinamąją vertę sudaro vykdymo išlaidos ir, jei antstolis yra registruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje PVM mokesčio mokėtoju, tai vykdymo išlaidų apmokestinimas 18 % tarifu yra teisėtas. Remiantis šiomis nuostatomis, priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir priimti nepažeidžiant įstatymų, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, kad CPK 277 str. 4 d. numatyta, jog papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomas sprendimas buvo priimtas 2008-10-21, tačiau A. Č. per įstatymo nustatytą terminą jo neskundė, tuo pačiu patvirtindamas, jog priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. Č. prašymuose išvardinti motyvai dėl proceso civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo nėra jokios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, o yra dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės ir tie patys motyvai, kuriais vadovaudamasis jis jau ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir dėl kurių teismas jau buvo ne kartą pasisakęs. Taip pat teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog prašymuose atnaujinti procesą A. Č. nenurodo nė vienos aiškios, esminės teisės normos taikymo klaidos, dėl kurios būtų pagrindas civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus teismo procesinius sprendimus naikinti arba keisti. Akivaizdu, jog A. Č. paprasčiausiai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas eilinį kartą pasibylinėti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.), be to, tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1 - 9 p.).

CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Norint atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, būtinos abi sąlygos, t. y. teismo sprendime turi būti padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas turi būti neperžiūrėtas apeliacine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005). Būtent šiuo CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu A. Č. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-100-215/2008, nurodydamas, kad teisėjas K. Stulginskas grindė savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartimi, nenurodydamas jos numerio. Ieškovas turi teisę žinoti, kokias įrodymais remiantis buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Todėl, A. Č. manymu, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes sprendime nenurodomi paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų numeriai ir šie sprendimai nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teisėjas K. Stulginskas savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartimi, nenurodydamas jos numerio, negali būti pripažįstama aiškia teisės taikymo klaida, kadangi ji nedaro sprendimą neteisėtu. Pripažintina, kad teismų praktikos pasikeitimas 2006 metais bei 2005-10-27 patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija negali būti taikomi antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, atliktų 2003 metais, atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė esminės teisės normos taikymo klaidos, todėl nesant abiejų būtinų sąlygų, prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu negali būti tenkinamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Birutė SimonaitienėRasa BartašienėKopija tikraTeisėjasZigmas Kavaliauskas