- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-11
- Bylos Nr.
- 3K-3-645/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Sigitas Gurevičius, Algimantas Spiečius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. Ž. atstovo A. Ž. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo; suinteresuoti asmenys: R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos antstolės A. R. Ž. atstovas A. Ž. 2006 m. sausio 26 d. kreipėsi su prašymu į teismą ir nurodė, kad, vykdant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo iš skolininkės R. R. turėjo būti išieškota 138,76 Lt valstybės naudai, skolininkei buvo išsiųstas raginimas geruoju sumokėti 138,76 Lt baudą, 35,40 Lt administravimo išlaidų, 11,90 Lt faktinių išlaidų. Skolininkė sumokėjo baudą laiku (raginime nurodytu terminu), tačiau nesumokėjo vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų. Pareiškėjos atstovas, remdamasis CPK 609, 610 straipsniais, 611 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punktu, prašė teismo priteisti iš skolininkės R. R. antstolei A. R. Ž. 73,10 Lt nesumokėtų vykdymo išlaidų, iš kurių 30 Lt administravimo išlaidų, 8,10 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 20 Lt pašto išlaidų, 15 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: priteisė iš R. R. 65 Lt vykdymo išlaidų antstolei A. R. Ž. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2004 m. vasario 10 d. redakcija) 88 straipsnio 1 dalį, pagal kurią iš skolininko išieškomos vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą, priteisė antstolei iš skolininkės 30 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų, 15 Lt atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų. Teismas priteisė 20 Lt pašto išlaidų vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 85 punktu. Teismas netenkino antstolės atstovo prašymo priteisti 8,10 Lt pridėtinės vertės mokesčio, motyvavo, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestis priteisiamas už teismo sprendimų vykdymo veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad antstolio atliekamų vykdymo veiksmų negalima pripažinti paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo atskirąjį skundą, 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad instrukcijos 1 lentelėje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai yra apskaičiuoti įskaitant visus privalomus mokesčius, t. y. kolegija, aiškindama Sprendimų vykdymo instrukcijos normas sisteminiu teisės normų aiškinimo būdu, padarė išvadą, kad instrukcijos 2 ir 3 lentelėse nurodytų vykdymo išlaidų dydžiai taip pat yra nurodyti ir apskaičiuoti įskaitant į šias sumas visus valstybėje nustatytus privalomus mokesčius, taigi ir pridėtinės vertės mokestį. Dėl to skolininkas neprivalo mokėti antstoliui didesnių vykdymo išlaidų negu yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjos antstolės A. R. Ž. atstovas A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 2 dalyje nurodyta, jog vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus valstybėje privalomus mokesčius. Kasatorės manymu, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamus mokesčius nustato valstybė, o mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui nesuteikta teisė reglamentuoti apmokestinimo klausimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad teisingumo ministras, patvirtindamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nurodė, kaip apmokestinamos antstolio teikiamos paslaugos, netinkamai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymą.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinimas santykiams netaikė Pridėtinės vertės mokesčio, nukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo suformuotos teismų praktikos. Kasatorės teigimu, nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kas yra pridėtinės vertės mokesčio objektas, t. y. antstolio teikiamos paslaugos pripažintinos pridėtinės vertės mokesčio objektu. Europos Teisingumo Teismas nurodęs, kad antstoliai vykdo nepriklausomą ekonominę veiklą, jie nėra niekam pavaldūs, savo veiklą vykdo asmeninės atsakomybės ir rizikos pagrindu, gali pasirinkti savo veiklos metodus, todėl antstolių atliekamos funkcijos yra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Dėl to, kasatorės manymu, pridėtinės vertės mokestis antstolio paslaugoms turi būti skaičiuojamas nuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų antstolių paslaugų įkainių, pridedant 18 procentų, o ne įskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio sumą į atlyginimo antstoliui sumą.Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymus, padarė neteisingą išvadą, kad, skaičiuojant pridėtinės vertės mokestį nuo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžio, skolininkui nepagrįstai būtų perkelta pareiga mokėti šį mokestį, o toks mokesčio gavimas leistų antstoliui nepagrįstai praturtėti. Kasatorės teigimu, prekių bei paslaugų teikėjai, taip pat ir antstoliai, apmokestinantys prekes pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, neturi galimybės praturtėti šių mokesčių sąskaita, nes šie iš vartotojų surinkti mokesčiai yra pervedami į Valstybės biudžetą.Apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, nes vykdymo veiksmai buvo pradėti ir atliekamai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją. Kasatorės teigimu, skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys negalioja dėl absoliutaus nutarčių negaliojimo pagrindo. Bylą nagrinėję teismai netenkino kasatorės prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti Finansų ir Teisingumo ministerijas, Valstybinę mokesčių inspekciją. Šios įstaigos, anot kasatorės, būtų pateikusios paaiškinimus dėl teisės aktų, reglamentuojančių pridėtinės vertės mokesčio klausimus, aiškinimo ir taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atstovo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė Antstolių įstatymą, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, padarė teisingas išvadas dėl antstolių teikiamų paslaugų ar atliekamų funkcijų pobūdžio, nenukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo suformuotos teisės aiškinimo šiuo klausimu praktikos.
Šalies argumentai
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vykdant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo iš skolininkės turėjo būti išieškota 138,76 Lt valstybės naudai, skolininkei buvo išsiųstas raginimas geruoju sumokėti baudą. Ji sumokėjo baudą raginime nurodytu terminu, tačiau nesumokėjo vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Antstolių įstatymą, Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, ar nenukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo suformuotos teisės aiškinimo šiuo klausimu praktikos, taip pat nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Vykdymo išlaidas, jų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką reglamentuoja CPK ir teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normos. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu; 2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese; 3) ryšių išlaidos; 4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos; 5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos; 6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete; 7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu; 8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio kodekso nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtino Sprendimų vykdymo instrukciją, 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtino naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurios 38 punkto 2 dalyje nustatyta, kad lentelėse nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, yra patikslinanti ankstesnę instrukciją ir skirta anksčiau priimtai Sprendimų vykdymo instrukcijai suderinti su kitais teisės aktais, nes abiejų instrukcijų lentelėse Nr. 1–3 išieškotinų sumų dydžiai faktiškai liko tapatūs, o tai rodo, kad 2005 metais priimta instrukcija buvo tik patikslinta ir suderinta su kitais teisės aktais, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai nepagrįstai taikė 2005 m. spalio 27 d. patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Toliau nurodyta, kad antstolis gali teikti šiame įstatyme nustatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes ir teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, teismo pavedimu atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 816 įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją (nutarimo 1.3 punktas), todėl Teisingumo ministerija parengė Sprendimų vykdymo instrukciją, o teisingumo ministras savo įsakymu ją patvirtino. Joje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai ir numatytos antstoliams išieškotinos išlaidos ir atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą yra reglamentuoti atitinkamose instrukcijos lentelėse, kuriose vykdymo išlaidų dydžiai yra nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir PVM (Instrukcijos 38 punkto 2 dalis). Atsižvelgiant į Antstolių įstatymo, Sprendimo vykdymo instrukcijos ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, pripažintina, kad antstolių vykdoma veikla laikoma paslaugų teikimu ir yra apmokestinama PVM vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, nes antstoliai gauna atlygį už Sprendimų vykdymo instrukcijoje išvardytas paslaugas pagal 1–3 lentelėse nustatytas išieškotinas sumas, į kurias yra įskaičiuoti visi privalomi mokesčiai, taip pat ir PVM. Kai antstolių gautas atlygis už Antstolių įstatyme nurodytas paslaugas (bylos administravimo mokestis, atlygis, gautas už atskirus vykdymo veiksmus, už kitas suteiktas paslaugas ir pan.) per metus viršija 100 000 Lt, antstoliai turi registruotis kaip PVM mokėtojai ir privalo už teikiamas paslaugas skaičiuoti ir mokėti 18 procentų dydžio PVM, skaičiuojant nuo suteiktų paslaugų apmokestinamosios vertės, nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau nepriskaičiuojant antrą kartą PVM ir neviršijant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų išlaidų dydžių. Šioje civilinėje byloje teismai nustatė, kad pareiškėja yra įsiregistravusi kaip PVM mokėtoja, todėl privalo skaičiuoti ir mokėti 18 procentų dydžio PVM, tačiau jas turi apskaičiuoti ir mokėti neviršydama Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintų vykdymo išlaidų dydžių, į kuriuos jau yra įskaičiuotas PVM, todėl antrą kartą gauti PVM iš skolininko nėra įstatyminio pagrindo. Toks šio klausimo sprendimas atitinka Europos Bendrijų Tarybos 1977 m. gegužės 17 d. šeštosios direktyvos „Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas“ (77/388/EEB) nuostatas ir suformuotą Europos Teisingumo Teismo praktiką, kurios sprendimuose yra nurodyta, kad antstolių atliekami veiksmai yra pripažįstami paslaugų teikimu už atlygį, jeigu tarp jo veiklos ir gaunamo atlyginimo yra tiesioginis priežastinis ryšys (ETT sprendimai bylose C-276/97 § 34; 102/86 § 12; C–258/95 § 12). Antstolių įstatymo 21 straipsnyje yra nustatyta, kad antstolis atlieka tam tikrus vykdymo veiksmus ir už tai gauna atlyginimą, kurio dydį nustato valstybė, tai reiškia, kad tarp antstolio vykdomos veiklos ir jo gaunamo atlygio yra tiesioginis ryšys, todėl antstolio atlygį, įskaitant visus privalomus mokesčius, nustatė Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtindama vykdymo išlaidų ir antstolių atlygio dydžius Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama CPK 609 straipsnyje nustatytas vykdymo išlaidas ir jų išieškojimo dydį ir tvarką, Antstolių įstatymo nuostatas, reglamentuojančios antstolių atlyginimą, jo dydį ir išieškojimo tvarką, kuriuos pavesta nustatyti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai, remdamasi teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis, daro išvadą, jog antstolio veikla už paslaugų teikimą yra susieta su PVM mokėjimo objektu, tačiau antstolio išieškomos iš skolininko sumos priklauso nuo sprendimų vykdymo instrukcijos 1–3 lentelėse išvardytų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliams apskaičiuotų sumų, į kurias yra įskaičiuoti visi valstybėje nustatyti ir privalomi mokėti mokesčiai, į šias sumas yra įskaičiuotas taip pat ir PVM. Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms ir nepažeidė šių teisės normų. Teismai, spręsdami šią bylą, nenukrypo nuo Europos Bendrijų Tarybos 1977 m. gegužės 17 d. šeštosios direktyvos Nr. 77/388/EEB nuostatų ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimų apie tai, kad antstolių teikiamos paslaugos yra priskiriamos prie PVM apmokestinamų paslaugų sąrašo, o šis mokestis, kaip teisingai nustatė teismai, pagal mūsų valstybės įstatymus yra įskaičiuotas į antstolių gaunamas vykdymo išlaidas ir jų atlygį.
Esant tokioms byloje teismų nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtas nutartis kasaciniame skunde išvardytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.