Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-02-24 · Administracinė byla Nr. eA-487-552/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
eA-487-552/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00053-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Norfos Mažmena“
Administracinė byla Nr. eA-487-552/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00053-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2018 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. SD-25-13192 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VDI atlikti papildomą patikrinimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norfos mažmena“ parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Parduotuvė), pagal jos atsakovui skunde pateiktus faktus ir argumentus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad pagal 2015 m. lapkričio 3 d. sudarytą rašytinę darbo sutartį nuo 2015 m. lapkričio 4 d. pradėjo dirbti UAB „Norfos mažmena“ plataus profilio pardavėja. Pareiškėja 2018 m. liepos 15 d. dėl pažeistų darbuotojo teisių kreipėsi į VDI. Po skundo pateikimo pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo atleista iš darbo.

3. Nurodė, kad dirbant Parduotuvėje, daržovių skyriuje, pareiškėjai teko kilnoti krovinius, sunkesnius nei 10 kg. Dirbant kituose skyriuose, pvz. pieno skyriuje, supakuota pieno dėžė svėrė po 15 kg, sūrio dėžės svėrė 14-15 kg, mėsos skyriuje dėžės svėrė 16 kg. Šias dėžes moterims tekdavo pristatyti į prekybos vietas. Dėžės paletėse būdavo sukrautos aukštai, todėl tekdavo dirbti aukštai iškeltomis rankomis. Dirbant tokiomis sąlygomis darbdavys privalėjo mokėti priedus už kenksmingas darbo sąlygas arba imtis priemonių sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 11 straipsnyje bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nagrinėjamu atveju darbdavys saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrino.

4. VDI 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog daugiau nei pusė patikrintų dėžių su maisto produktais viršijo 10 kg, todėl VDI nebuvo pagrindo spręsti, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog moterys kilnotų sunkesnius nei 10 kg krovinius. Pakartotinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad plataus profilio pardavėjos darbo vietoje nėra atliktas profesinių rizikos veiksnių vertinimas, neužpildyta profesinės rizikos vertinimo kortelė ir nepriimtas sprendimas dėl profesinės rizikos priimtinumo pardavėjų darbo vietose, tuo pažeidžiant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Parduotuvės direktorei buvo surašyti įpareigojimai pašalinti pažeidimus.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teigė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, o tai reiškia, jog pareiškėjai nebuvo užtikrintos saugios ir tinkamos darbo sąlygos. Pareiškėjai dirbant nesaugiomis darbo sąlygomis buvo pakenkta jos sveikatai.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar darbdavys sudarė sąlygas sunkesnius nei 10 kg krovinius kelti dviem ar daugiau moterų ir, kiek kartų per darbo pamainą darbuotojas kelia krovinius. Faktiškai pardavėjos dirbdavo po vieną. Krovinius per pamainą tekdavo kelti apie 120 kartų.

7. Pareiškėja nurodė, kad VDI Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus buvsios pareiškėjos darbovietės darbo sąlygas, todėl VDI įpareigotina atlikti papildomą patikrinimą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad VDI Alytaus skyriaus darbuotojai atliko patikrinimą Parduotuvėje, kurio metu nebuvo nustatyta, jog moterys kilnotų sunkesnius nei 10 kg krovinius, tačiau buvo konstatuotas DSSĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymas. Parduotuvės vedėjai buvo surašyti reikalavimai iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2018 m. spalio 31 d. ištaisyti pažeidimus. Pareiškėjai atsakymas dėl atlikto patikrinimo buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SD-9-10111.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja į VDI su skundu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 14 d., kuriame skundė VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. SD-9-10111 nurodytą teiginį, kad nenustatyta, jog Parduotuvėje moterys būtų kilnojusius daugiau nei 10 kg krovinius. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai į jos keliamus klausimus, taip pat ir dėl svorio kilnojimo buvo atsakyta VDI 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakyme Nr. SD-25-11559.

11. VDI pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 14 d. skundą, VDI Alytaus skyriui buvo pavesta atlikti pakartotinį Parduotuvės patikrinimą. Atliekant pakartotinį patikrinimą (2018 m. rugsėjo 24 d.) buvo apklausta Parduotuvės direktorė, kiti darbuotojai. Patikrinimo metu buvo patikrintas sandėliuojamų prekių svoris. Nustatyta, kad pradėti ir vykdomi profesinės rizikos vertinimo darbai, kuriuos atlikti Parduotuvė privalėjo vadovaujantis ankstesniais Inspekcijos įpareigojimais. Taip pat nustatyta, kad Parduotuvėje nėra darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Dėl šio pažeidimo Parduotuvės direktorei buvo surašytas VDI reikalavimas.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pakartotinis patikrinimas buvo atliktas tuomet, kai jau buvo pasibaigę pareiškėjos darbo santykiai, patikrinimą atlikę inspektoriai negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių, kaip savo darbo vietoje darbą organizavo pareiškėja ir kokius svorius ji kėlė. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad individualaus pobūdžio darbo ginčų nagrinėjimas neįeina į VDI kompetenciją, todėl ji neturinti kompetencijos aiškinti ginčo objektu tapusių faktinių aplinkybių ir šalių paaiškinimų teisingumo.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad VDI 2018 m. liepos 18 d. buvo gauti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos persiųsti pareiškėjos 2018 m. liepos 15 d. kreipimasis ir 2018 m. liepos 17 d. pateikta papildoma medžiaga. Pareiškėja teigė, kad priversta kilnoti daugiau nei 10 kg sveriančias prekes, dėl to atsirado sveikatos negalavimai.

15. VDI Alytaus skyrius, 2018 m. liepos 18 d. gautų dokumentų pagrindu, atliko patikrinimą parduotuvėje, kurioje pareiškėja dirbo plataus profilio pardavėja. Patikrinimo metu VDI Alytaus skyriaus darbuotojai nenustatė, kad moterys kilnotų didesnius nei 10 kg sveriančius krovinius, tačiau buvo nustatyti kiti DSSĮ, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Dėl šių pažeidimų Parduotuvės direktoriui buvo surašyti reikalavimai ištaisyti pažeidimus. Pareiškėjai į VDI 2018 m. liepos 18 d. gautą skundą buvo atsakyta VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SD-9-10111.

16. VDI 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu persiųsti iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos gauti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipimaisi, kuriuose pareiškėja kėlė klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu. Pareiškėjai į jos 2018 m. rugpjūčio 4 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. skundus buvo atsakyta VDI 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SD-25-11559.

17. VDI 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 14 d. skundas dėl VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. SD-9-10111 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. SD-9-10111 panaikinimo paduoti ir atlikti papildomą patikrinimą Parduotuvėje. VDI į pareiškėjos skundą atsakė 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. SD-25-13192, kuriame nurodė, kad atnaujinti terminą skundui dėl VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. SD-9-10111 panaikinimo paduoti nėra teisinio pagrindo, tačiau nurodė, jog nors tyrimas pagal pareiškėjos pateiktus skundus jau buvo baigtas (į pareiškėjos keliamus klausimus buvo atsakyta VDI 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SD-9-10111, 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SD-25-11559), tačiau VDI, atsižvelgusi į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 14 d. skundą, įpareigojo teritorinį skyrių pakartotinai atlikti Parduotuvės patikrinimą ir ištirti skunde minimas aplinkybes dėl sunkesnių nei 10 kg svorio kilnojimo moterims dirbant minėtoje parduotuvėje.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad VDI Alytaus skyrius 2018 m. rugsėjo 24 d. atliko pakartotinį Parduotuvės patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama darbo sutartyje sulygtas funkcijas, vykdė krovinių kėlimo rankomis darbus, kraunant prekes, kurios į parduotuvę pristatomos supakuotos į skirtingų svorių taras. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbo santykiai patikrinimo metu jau buvo pasibaigę, VDI darbuotojai, atlikę patikrinimą, negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių, kaip savo darbo vietoje pareiškėja organizavo krovos rankomis darbus ir kokius konkrečius svorius rankomis perkėlė. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad į VDI kompetenciją neįeina individualaus pobūdžio ginčų nagrinėjimas. Apie atlikto patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota skundžiamu VDI 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. SD-25-13192.

19. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad skundžiamu VDI 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. SD-25-13192 nebuvo atnaujintas terminas skundui dėl VDI Alytaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. SD-9-10111 teisėtumo paduoti, taigi Sprendimas nėra priimtas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus VDI skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto teisėtumą. Sprendimu pareiškėjai buvo atsakyta dėl papildomai 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto Parduotuvės patikrinimo (VDI savarankiškai nusprendus), todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas – Sprendimo, kuriame išdėstyti VDI skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto Parduotuvės patikrinimo rezultatai ir su tuo susijusios išvados, teisėtumas.

20. Teismas nurodė, kad pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėja grindžia Sprendimo neteisėtumą, yra tai, jog, pareiškėjos nuomone, VDI, atlikusi pakartotinį patikrinimą, priėmė nepagrįstą išvadą, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog parduotuvėje dirbančios moterys kilnotų daugiau nei 10 kg sveriančias prekių pakuotes.

21. Teismas nurodė, kad pakartotinio patikrinimo (atliko 2018 m. rugsėjo 24 d.) metu buvo nustatyta, kad Parduotuvėje esančių prekių paletės gali sverti mažiau nei 10 kg, tačiau gali sverti ir daugiau nei 10 kg. Prekėms transportuoti yra naudojami hidrauliniai vėžimėliai. Paletes stumia viena ar dvi darbuotojos, o jei prekė supakuota į didesnę nei 10 kg pakuotę, darbuotoja (moteris) turi pasikviesti kitą darbuotoją ir kartu perkelti sunkesnį krovinį. Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir parduotuvės darbuotojai. Patikrinimo metu darbuotojai neigė, kad vieni kelia sunkesnes nei 10 kg svorio prekes. Patikrinimo metu buvo patikrinti prekių pakuočių svoriai, iš kurių dėžutė su Pamelo greipfrutais svėre 11 kg. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama darbo sutartyje sulygtas funkcijas, vykdė krovinių kėlimo rankomis darbus kraunant prekes, tačiau, kadangi pakartotinio patikrinimo metu pareiškėja parduotuvėje jau nedirbo, todėl nebuvo galimybės konstatuoti faktinių aplinkybių, kaip savo darbo vietoje pareiškėja organizavo krovos rankomis darbus ir kokius konkrečiai svorius rankomis perkėlinėjo pareiškėja.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo, kuris buvo priimtas apibendrinus būtent 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto pakartotinio Parduotuvės patikrinimo rezultatus ir kuris (patikrinimas) buvo atliktas pareiškėjai jau nedirbant parduotuvėje. Taigi VDI Alytaus skyriaus darbuotojai, atlikdami patikrinimą, iš tiesų neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, kokius svorius pareiškėja perkėlinėjo rankomis dirbdama Parduotuvėje. Šią aplinkybę VDI pagrįstai nurodė Sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skundo reikalavimus grindžia ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų vardu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad visi reikalavimai, argumentai, kurie susiję ne su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais, negali būti argumentais siekiant panaikinti skundžiamą Sprendimą.

24. Teismas sprendė, kad aplinkybės, keliančios pareiškėjai abejones, buvo pakartotinai patikrintos, atitinkamai įvertintos pagal patikrinimo metu esančią faktinę padėtį. Pakartotinio patikrinimo rezultatai apibendrinti Sprendime, kurį VDI priėmė savo kompetencijos ribose (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 8 punktas). Skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

25. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo VDI atlikti pakartotinį patikrinimą Parduotuvėje. Pareiškėja Parduotuvėje jau nedirba, todėl šiuo metu atliktas patikrinimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms teisinės reikšmės neturėtų. Taip pat pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad jai yra suteikta teisė ginti Parduotuvėje dirbančių darbuotojų teises.

III.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti VDI Sprendimą, kadangi jis priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjos buvusios darbovietės Parduotuvėje darbo sąlygas ir darbuotojams keliamus reikalavimus. Esant skunde nurodytiems 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto pakartotinio inspektavimo faktiniams duomenims, VDI nebuvo pagrindo spręsti, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog moterys kilnotų sunkesnius kaip 10 kg krovinius, nes tai prieštarauja nustatytiems faktiniams duomenims. Akivaizdu, kad daugiau nei pusės patikrintų dėžių su maisto produktais, kontroliniai svoriai kilogramais viršijo nustatytą 10 kg normą). Pirmosios instancijos teismas šių itin svarbių faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino ir neištyrė, todėl neįžvelgė VDI, o kartu ir darbdavio padarytų teisės normų pažeidimų, ir priėmė nepagristą ir neteisingą sprendimą.

28. Pareiškėja nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta eilė darbdavio padarytų pažeidimų, taip pat 2018 m. rugsėjo 24 d. inspektavimo metu buvo nustatyta, jog yra pradėti ir vykdomi profesinės rizikos vertinimo paruošiamieji darbai, tačiau Parduotuvėje nėra darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Taigi konstatuota, kad darbdavys darbuotojų kolektyvo susirinkime neorganizavo rinkimų darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai, pažeisdamas DSSĮ 13 straipsnio 4 ir 5 dalis. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto jau pakartotinio inspektavimo metu ir vėl buvo nustatyta eilė norminių teisės aktų pažeidimų, dėl to akivaizdu, jog darbdavys neužtikrino pareiškėjai saugių ir tinkamų darbo sąlygų. Teismui tinkamai neištyrus ir neįvertinus šių bylos aplinkybių, liko netinkamai įvertinta pareiškėjai dirbant netinkamomis ir nesaugiomis darbo sąlygomis padaryta nepataisoma žala sveikatai.

29. Teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė sveikatos sutrikimus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai ir nepagristai skundo netenkino.

30. Pareiškėja nurodo, kad po skundo padavimo, 2018 m. rugpjūčio 11 d. darbdavys su ja nutraukė darbo sutartį Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi darbdavys būdamas nesąžiningas, siekiant išvengti atsakomybės, nutraukė su pareiškėja darbo sutartį. Pareiškėjos teigimu, jeigu pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes būtų tinkamai įvertinęs, būtų pastebėjęs, kad tokiu būdu darbdavys siekė išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus ir dėl netinkamo VDI veikimo tos atsakomybės išvengė bei toliau verčia darbuotojus dirbti netinkamomis ir nesaugiomis darbo sąlygomis.

31. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju akivaizdu, jog darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sąlygų, o VDI tai nustačiusi, nesiėmė jokių būtinų procesinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti ir įvertinti, ar darbdavys sudarė sąlygas sunkesnius nei 10 kg krovinius kelti dviem ar daugiau moterų ir kiek kartų per darbo pamainą darbuotojas kelia krovinius, tačiau teismas to tinkamai nepadarė. Parduotuvės darbuotojai faktiškai dirbo po vieną ir jokia kita pardavėja ar apsaugos darbuotojas padėti nebuvo skiriami. Krovinius per pamainą keldavo apie 120 kartų. Pateikti darbo grafikai patvirtina, kad pareiškėja pradėdavo dirbti 7.30 val. arba 8.00 val., o apsaugos darbuotojai paprastai darbą pradėdavo apie 9.30–10.00 val. Mėsos, daržovių, pieno, duonos skyriuose buvo skiriama dirbti tik po vieną darbuotoją. Darbuotojai vienas kitam neturėjo jokios galimybės padėti, kadangi iki 10.00–11.00 val. kiekviename skyriuje priskirta darbuotoja turėjo būti atlikusi visus iškrovimo darbus bei sutikrinusi prekių galiojimo laiką.

32. Pareiškėja pažymi, kad su skundu kreipdamasi į teismą turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog teismui panaikinus atsakovo VDI Sprendimą ir įpareigojus atsakovą atlikti papildomą patikrinimą UAB „Norfos mažmena“ Parduotuvėje, pagal skunde pateiktus faktus ir argumentus bei tinkamai nustačius ir įvertinus atsakovo bei UAB „Norfos mažmena“ padarytus ir galbūt toliau tebedaromus pažeidimus, atsiras objektyvus pagrindas nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

33. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai atliekant įrodymų tyrimą ir vertinimą, šališkai palaikant atsakovo poziciją, todėl jis turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

35. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, todėl jis turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2018 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo atsakyta pareiškėjai į jos VDI pateiktą skundą dėl papildomo tyrimo atlikimo ir konstatuota, kad atlikus papildomą tyrimą Parduotuvėje, VDI neturi galimybės nustatyti fakto, jog pareiškėja ar kitos plataus profilio pardavėjos, atlikdamos darbines funkcijas, kilnojo (kilnoja) rankomis svorius, didesnius nei 10 kg, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VDI atlikti papildomą patikrinimą Parduotuvėje pagal pareiškėjos skunde nurodytus faktus.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pakartotinis patikrinimas Parduotuvėje buvo atliktas laikotarpiu, kai pareiškėja Parduotuvėje jau nedirbo, todėl VDI Sprendime pagrįstai konstatavo, jog patikrinimo metu nebuvo galimybės nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 17 d. skunde išdėstytų esminių argumentų, kad dirbdama Parduotuvėje turėdavo viena rankomis kelti prekių pakuotes, sveriančias daugiau nei 10 kg. Teismas konstatavo, kad VDI Sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose, jis yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir pareiškėjos skundą atmetė.

38. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime nebuvo įvertintos ir ištirtos svarbios faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, todėl nepagrįstai nenustatyti VDI, o kartu ir darbdavio padaryti teisės normų pažeidimai, netinkamai įvertinta pareiškėjai dirbant netinkamomis ir nesaugiomis darbo sąlygomis padaryta nepataisoma žala sveikatai, nevertinti pareiškėjos nurodyti sveikatos sutrikimai, bylą išnagrinėta šališkai palaikant atsakovo poziciją, be to, ji turėjo pagrįstus lūkesčius, kad panaikinus VDI Sprendimą ir įpareigojus atsakovą atlikti papildomą patikrinimą Parduotuvėje bei nustačius pažeidimus, jai atsiras objektyvus pagrindas kreiptis į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

43. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neįvertino ir neištyrė byloje pateiktų įrodymų bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes, priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjos skunde nurodytus argumentus bei aplinkybes ir juos įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste.

44. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VDI, atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 17 d. gautame skunde nurodytus argumentus, kreipėsi į VDI Alytaus teritorinį skyrių su prašymu kompetencijos ribose, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, atlikti reikalingus veiksmus ir papildomai ištirti skunde minimas aplinkybes dėl sunkesnių nei 10 kg svorių kilnojimo moterims dirbant Parduotuvėje. Atlikus papildomą patikrinimą, kurio rezultatai nurodyti skundžiamame Sprendime, nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama darbo sutartyje sulygtas funkcijas, vykdė krovinių kėlimo rankomis darbus kraunant prekes, tačiau, kadangi pakartotinio patikrinimo metu pareiškėja parduotuvėje jau nedirbo, todėl nebuvo galimybės konstatuoti faktinių aplinkybių, kaip savo darbo vietoje pareiškėja organizuodavo krovos rankomis darbus ir kokius konkrečiai svorius rankomis perkėlinėjo pareiškėja, atitinkamai VDI neturi galimybių patvirtinti ar paneigti pareiškėjos teiginius dėl didesnių nei 10 kg svorių kilnojimo. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodyta, kad VDI nėra kompetentinga spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir dėl to priimti sprendimus, o ginčo objektu tapusių faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis vertinimas, sprendimų dėl darbo ginčų esmės priėmimas yra išimtinė darbo ginčus nagrinėjančių subjektų (darbo ginčų komisijos ir teismo) prerogatyva.

45. Taigi šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VDI pareiškėjos skundą išnagrinėjo jai teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribose, atlikus pakartotinį patikrinimą, buvo patikrintos ir įvertintos pareiškėjos VDI skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkesnių nei 10 kg svorių kilnojimo moterims dirbant Parduotuvėje, o aplinkybės, kad pareiškėja dirbdama Parduotuvėje kilnojo 10 kg viršijančius svorius, objektyviai nebuvo galima patikrinti, kadangi pareiškėja atliekant pakartotinį patikrinimą Parduotuvėje nebedirbo (darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2018 m. rugpjūčio 8 d.). Aplinkybė, kad atliekant pakartotinį patikrinimą buvo nustatyti įvairūs darbų saugos pažeidimai Parduotuvėje, dėl kurių VDI Alytaus skyrius Parduotuvės direktorei davė atitinkamus nurodymus, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi minėti pažeidimai nesusiję su pareiškėjos skunde nurodytais pažeidimais ir kartu nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to VDI Sprendime padarė nepagrįstas išvadas pareiškėjos skunde nurodytais aspektais.

46. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jos sveikatos sutrikimais bei padaryta žala jos sveikatai, kadangi tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Jos sveikatos sutrikimus ir jų ryšį su darbu turėtų nustatyti darbo medicinos specialistai.

47. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jos teisėtais lūkesčiais, t. y., kad panaikinus VDI Sprendimą ir įpareigojus atsakovą atlikti papildomą patikrinimą Parduotuvėje bei nustačius pažeidimus, jai atsiras objektyvus pagrindas kreiptis į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, jog nei skundžiamas VDI Sprendimas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip neriboja pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo, kiek tai susiję su jos sveikatai padaryta žala ir kt. Pareiškėja pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis, kad pagal jos skundus bus atlikti patikrinimai Parduotuvėje, tačiau negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad patikrinimo rezultatai bus būtent tokie, kokių pageidauja pareiškėja.

48. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad byla išnagrinėta šališkai palaikant atsakovo poziciją, pažymi, jog neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti, nes tai, kad teismas kitaip nei kuri nors iš ginčo šalių įvertino įrodymus ar padarė vienos iš ginčo šalių netenkinančias išvadas, negali būti laikoma šališkumo ar tendencingumo požymiais.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė