Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. (R. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 894,86 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-03-02 14 val. 30 min. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. O. ir valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. S. V. vykdė žvejybos kontrolės reidą, kurio metu nustatė, kad R. L. neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) ichtiologinio draustinio teritorijoje, netoli (duomenys neskelbtini). Neteisėtos žvejybos metu atsakovas neturėjo su savimi žvejo mėgėjo kortelės, skirtos lašišų arba šlakių žvejybai. Neteisėtos žvejybos metu atsakovas buvo sugavęs vieną šlakį. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 6 dalį. Nurodo, kad atsakovas minėtais neteisėtais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14, 12.2.2 punkto reikalavimus ir padarė žalą žuvų ištekliams. Vadovaujantis Taisyklių 12.2.2 punktu draudžiama gaudyti šlakius be žvejo mėgėjo kortelės. Teigia, kad atsakovui buvo pakartotinai nurodyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 18 94,86 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1894,86 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, šios sprendimo dalies vykdymą išdėstė 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nurodydamas mokėti kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 78,96 EUR, o kartu su paskutiniu mokėjimu sumokėti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1894,86 EUR sumos nuo 2017-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatė, kad pirmoji išdėstyto mokėjimo įmoka atsakovo turi būti sumokėta iki 2017-05-31, priteisė iš atsakovo 46,22 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016-03-02, vykdant žvejybos kontrolės reidą, buvo nustatyta, kad atsakovas neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) buvo pagavęs vieną šlakį, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žvejo mėgėjo kortelės neturėjo, pagavo šlakį, laikė automobilyje ir ketino parsivežti namo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 12.2.2 punkto reikalavimus ir padarė žalą žuvų ištekliams, nes pagavo šlakį, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymo Nr. Dl-280 15 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant padarytos žalos ichtiologiniame draustinyje atlyginimą taikomas trigubas padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinis įkainis. Žala žuvų ištekliams 2016 metais indeksuojama koeficientu 1,089. Atsakovo padaryta žala žuvų ištekliams sudaro 1894,86 EUR. Atsakovo nurodyti motyvai dėl sunkios materialinės padėties, jog prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis yra didelis, nesudaro pagrindo apskaičiuotą žalą mažinti arba ieškinį atmesti. Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovas verčiasi individualia veikla, todėl jo pajamos yra nepastovios, taip pat turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko, todėl sumokėjus padarytos žalos atlyginimo sumą iš karto, gali nukentėti ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų interesai, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neprieštarauja atsakovo prašymui dėl priteistos sumos išdėstymo, patenkino atsakovo prašymą dėl priteisto žalos atlyginimo sumokėjimo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nesivadovavo CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, t. y. neatsižvelgė į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir nesumažino žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl pripažįsta ir laiko pagrįsta 1894,86 EUR dydžio žalą. Žalos atsiradimo faktas konstatuotas tik formaliai remiantis esančiomis metodikomis, nenustačius neigiamo poveikio aplinkai. Motyvas, jog turint žvejo mėgėjo kortelę ir sugavus vieną šlakį, nėra sukeliama jokio neigiamo poveikio aplinkai, o žvejo mėgėjo kortelės neturėjimas sukelia neigiamą poveikį ir žalą aplinkai, yra absoliučiai neprotingas ir prieštaraujantis bet kokiems protingumo kriterijams. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Ieškovas įrodė visas sąlygas civilinei atsakomybei už padarytą žalą žuvų ištekliams kilti (neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos) ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, tarnybiniai pranešimai). Atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių byloje nustatytus faktus.Žala gamtai, kaip neigiamas poveikis aplinkai, buvo padaryta atsakovui sugavus šlakį, t. y. sužalojant ir išimant šlakį iš natūralios aplinkos. Žuvis buvo laikoma maišelyje automobilyje, negyvybinga. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu tenkino atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, taigi atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, yra nepagrįstas ir klaidinantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys priteisti turtinės žalos žuvų ištekliams atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-03-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nubaustas už tai, jog 2016-03-02 14.30 val. (duomenys neskelbtini) vykdytos žvejybos metu buvo sugavęs šlakį. Šlakis buvo sugautas neturint žvejo mėgėjo kortelės. Šlakis buvo įdėtas į automobilio „L. R. F.“ vidų. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 12.2.2 punkto reikalavimus ir Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo, atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkto 1 dalį. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-03-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-54033569-16 atsakovui, vadovaujantis ATPK 87 straipsnio 6 dalimi, skirta 232 EUR bauda, konfiskuojant daiktus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakovui pateikė 2016-03-14 pretenziją Nr. (5)-LV4-625 dėl 1 894,86 EUR žalos atlyginimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl 1 894,86 EUR žalos atlyginimo priteisimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą pažeidė CK 6.251 straipsnio, 1.5 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimas dėl žalos dydžio pagrįstumo nemotyvuotas, žalos dydis apskaičiuotas formaliai tik vadovaujantis metodikomis, nenustačius neigiamo poveikio gamtai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais. Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų visumos, apeliantas iš esmės nesutinka su žalos faktu ir dydžiu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakyme Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 4 punkte nurodyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriami prie žuvusių.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 12.2.2 punkte nurodyta, kad be žvejo mėgėjo kortelės draudžiama gaudyti šlakius (redakcija, galiojusi 2015-12-22–2016-05-31). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2016-03-02 žvejojo (duomenys neskelbtini) ichtiologinio draustinio teritorijoje, netoli (duomenys neskelbtini), buvo pagavęs vieną šlakį ir jį pasidėjęs automobilyje. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino, jog žvejo mėgėjo kortelės žvejybos metu neturėjo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, pagavęs šlakį, pažeisdamas nustatytus teisės aktų reikalavimus, tai yra neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, padarė žalą aplinkai, kadangi minėtą žuvį išėmė iš jos natūralios aplinkos, neturėdamas teisėto pagrindo tokius veiksmus atlikti. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo žalos aplinkai fakto egzistavimą, kadangi nustatytas neigiamas gamtos elementų pokytis. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-1076 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ ir jame patvirtintus padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius nurodyta, jog pagavus šlakį padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis yra 580 EUR/vnt. Minėtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakyme Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 15 punkte nurodyta, kad padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. Vadovaujantis aplinkosauginių mokesčių ir aplinkai padarytos žalos dydžių indeksavimo nuostatomis, 2016 metais koeficientas žuvų ištekliams buvo 1,089. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovas teisingai apskaičiavo žalos žuvų ištekliams dydį – 1 894,86 EUR (580 EUR x 3 x 1,089), pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi minėtais teisės aktais skaičiuodamas priteistino žalos atlyginimo dydį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio yra nemotyvuotas, kadangi išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remdamasis teismas darė išvadas, jog ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovo prašomas priteisti žalos žuvų ištekliams atlyginimas apskaičiuotas neteisingai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos dydžio neįvertino atsakovo turtinės padėties, taip pat nepagrįstas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, jis reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Šis principas leidžia nukentėjusią šalį grąžinti į tą padėtį, kurioje ji buvo iki teisės pažeidimo. Šio principo išimtį numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė nepilnamečio vaiko M. L. (M. L.) gimimo liudijimą bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-09 sprendimą, kuriuo nutraukta atsakovo bei jo sutuoktinės santuoka bendru šalių sutarimu ir priteistas išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai V. L. po 300 Lt (86,87 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma patvirtina, jog atsakovas nuo 2010-05-03 užsiima individualia vaisių, uogų ir daržovių didmenine prekyba, kitų prekių mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, kita mažmenine prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme papildomai atsakovas nurodė, kad nuosavybės teise turi garažą bei automobilį „S.“, 1998 metų gamybos, automobilį „M.“, 2003 metų gamybos, kreditinių įsipareigojimų atsakovas neturi.Nurodytos faktinės aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovui priteisto žalos atlyginimo dydis galėtų turėti sunkių pasekmių, kadangi atsakovas yra dirbantis asmuo, turintis turto, neturintis jokių kreditinių įsipareigojimų. Be to, pažymėtina tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė teismui negalintis pasakyti vidutinių mėnesinių pajamų dydžio, dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą ir priteisto žalos atlyginimo dydį išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, per mėnesį sumokant po 78,96 EUR. Esant visų šių aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu nebuvo pažeisti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai bei šalių interesai.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis), pirmosios instancijos teismas tinkamai bei pagrįstai įvertino žalos dydį, o atsakovo nurodyti teisiniai argumentai nesudaro pagrindo mažinti priteistą žalos atlyginimą, dėl to yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą, materialinių teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą.