- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- 1-2746-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35087-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- A. N.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. N., 2023 m. rugsėjo 12 d., apie 11.20 val., Vilniuje, Šaltalupio g., ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi, sutinka duoti parodymus, pageidauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pabrėžė, jog pageidauja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti sutuoktinę, su kuria gerai sutaria, sutuoktinės nuomonė jam svarbi, mano kad gali turėti teigiamą įtaką jo veiksmams.
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta N. N. paaiškino, kad sutuoktinio elgesį vertina neigiamai, sutuoktinis taip pat gailisi dėl padaryto, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką vyro elgesiui. Papildomai paaiškino, kad automobilis, kurį vairavo sutuoktinis būdamas neblaivus, buvo pirktas už jos tėvų pinigus, nes jos mama po tėvo mirties, kuris taupė pinigus naujo automobilio įsigijimui, padovanojo mirusio tėvo sukauptus pinigus ir už juos (10 000 Eur) įsigijo automobilį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 06.00 val., būdamas namuose nusprendė nueiti į naktinį barą ir nusipirkti degtinės. Nusipirkęs degtinės 0,33l talpos, nuėjo namo ir apie 08.00 val., dalį jos išgėrė. Taip pat prieš tai, vakare, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai nurodyti negali, bet tikrai nemažai. Kiek praėjus laikui ir pasivaikščiojęs, nusprendė nevažiuoti autobusu į darbą, o važiuoti jo žmonai priklausančiu automobiliu „Skoda Octavia“. Tuo metu nesijautė neblaivus ir galvojo, jog gali vairuoti transporto priemonę. Apie 9-10 val. važiavo į darbą adresu Šaltupio g. 9A, Vilnius. Kiek tiksliai buvo valandų negali pasakyti, tačiau važiuojant Šaltupio g. nusprendė sustoti ir į darbą nebevažiuoti, todėl, kad suprato, jog jį gali pastebėti, jog jis yra neblaivus. Sustojus, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Transporto priemonė priklauso jo žmonai N. N. Jis jai nesakė, kad neblaivus vairuos transporto priemonę, jis turėjo važiuoti autobusu, tačiau žinojęs, jog važiuoti reikės 1 valandą, nutarė važiuoti automobiliu, kad būtų greičiau. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir pilnai pripažįsta dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nori, bei sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (el. b. l. 55 – 57).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (toliau – AVPK RV) 3-ajame skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. rugsėjo 12 d. pradėjo tarnyba nuo 06.00 val. kartu su Vilniaus AVPK RV 3-ojo skyriaus vyr. patruliu D. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 11.09 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad Vakariniu aplinkkeliu važiuoja automobilis „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja vyras, automobilis nesaugiai manevruoja. Vykstant nurodytu adresu, OVS budėtojas buvo ant ryšio su pranešėju, kuris OVS budėtojui pranešė, kad minėtas automobilis sustojo Šaltupio g. prie pastato Nr. 18, apie tai jie gavo informaciją per radijo ryšį. Gavę informaciją, iškart nuvyko į vieta t. y. adresu Šaltupio g. 18, Vilniuje. Atvykę pastebėjo minėtą automobilį. Privažiavę prie minėto automobilio „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad degė automobilio stop šviesa, ir per tarnybinio automobilio garsiakalbį buvo pasakyta stovėti ir nejudinti automobilio. Priėjus prie automobilio, variklis buvo užvestas, užgesinant variklį nepavyko ištraukti automobilio rakto iš užvedimo spynos, nes buvo įjunkta D pavara, pastačius P pavarą ir išjungus degimą, pavyko ištraukti automobilio raktelius iš užvedimo spynos. Už „Skoda Octavia“ automobilio vairo sėdėjo A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir negalėjo išdėstyti savo minčių. A. N. buvo paklausta prieš kiek klaiko vartojo alkoholį, į ką jis atsakė, kad jau parą laiko geria, patikrinus Alcotest 6810, Nr. ARFM-0443, pirmu putimu buvo nustatyta 3,25 promilės girtumas, o antru putimu buvo nustatyta 2,74 promilės girtumas (el. b. l. 19 – 22).
Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 10-11 val., važiavo Vakariniu aplinkkeliu, Vilniuje, kai pastebėjo, jog priekyje jo važiuoja automobilis „Skoda Octavia“, galimai rudos spalvos, šiuo metu neprisimena valstybinių numerių. Pastebėjo, kad automobilio vairuotojas keistai manevruoja kelyje, tai važiuoja arčiau dešinio kelkraščio, tai arčiau eismo juostos. Taip pat vairuotojas staiga padidina greitį, staiga palėtina, tai posūkį rodo į vieną pusę, tačiau pasuka į kita pusę. Taigi privažiavo arčiau prie automobilio, kad galėtų pamatyti vairuotojo būklę. Privažiavęs pastebėjo, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojo langai buvo praverti, akivaizdu, kad vėdinosi. Kuomet suprato, kad automobilio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nusprendė pranešti ir paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie važiuojantį galimai neblaivų asmenį. Visą laiką važiavo paskui vyro vairuojamą automobilį, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali. Taip pat kurioje tiksliai vietoje nurodyti negali, tačiau tai buvo netoli Neries upės. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas sustojo, jis taip pat sustojo per atstumą maždaug 100-200 metrų atstumu. Minėtas vyras išlipo, nusišlapino ir grįžo atgal į minėtą automobilį. Buvo matyti, kad automobilio vairuotojas vėl važiuos, kadangi buvo užvestas automobilio variklis, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir minėtą vyrą sulaikė. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (el. b. l. 52 – 54).
Liudytoja N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba asmens pažymoje nurodytoje darbovietėje, jos darbo grafikas yra pamaininis, tris dienas dirba, trys dienos yra laisvos. Ji į darbą važiuoja autobusu, kadangi prie (duomenys neskelbtini) ligonines nėra kur pastatyti automobilio. Taip pat transporto priemonė „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu su savo vyru A. N. 2023 m. rugsėjo 12 d. važiavo į darbą autobusu, tačiau su savimi pasiėmė jai priklausančio automobilio raktus, kadangi matė, jog jos vyras buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, nors niekada nevairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau dėl saugumo juos pasiėmė su savimi. Jai nežinant, jos vyras rado atsarginius raktus automobilio „Skoda Octavia“ ir išvažiavo. Kur tiksliai jis norėjo važiuoti ji nežino, bet galimai į darbą (el. b. l. 41 – 43).
2023 m. rugsėjo 12 d. M. K. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo 2023 m. rugsėjo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose (el. b. l. 24).
2023 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Išorinių transporto priemonės akivaizdžių sugadinimų požymių neaptikta (el. b. l. 1 – 5, 32 – 37).
Prie bylos pridėtoje kompaktinėje plokštelėje įrašyti: pareigūno M. K. „kūno“ kameros 4 vaizdo įrašai, kuriuose matyti automobilio „Skoda Octavia“ vairuotojo patikrinimas; ir BPC garso įrašas, kuriame pranešėjas praneša apie galimai neblaivų asmenį, vairuojanti automobilį.
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0443 (patikros sertifikatas Nr. 1940915, galioja iki 2024 m. sausio 9 d.) kaltinamajam 2023 m. rugsėjo 12 d., pirmu pūtimu, 11.20 val., nustatytas 3,25 procentų girtumas; antruoju pūtimu, 11.34 val., nustatytas 2,74 procentų girtumas (el. b. l. 25, 27 – 28).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra N. N. (el. b. l. 44 – 45).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Skoda Octavia“ kaina Lietuvoje su PVM yra 10 870 Eur (el. b. l. 44 – 45).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo pačio prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai (el. b. l. 6 – 14, 24, 88 – 89), vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai (el. b. l. 25, 27 – 28), liudytojų M. K., L. L., N. N. parodymai (el. b. l. 19 – 22, 52 – 54, 41 – 43), „Body“ kameros vaizdo įrašais. A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 2 metų laidavimo terminą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017)
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 64 – 65), anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (el. b. l. 60 – 61), dirba (el. b. l. 62 – 63). A. N. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
N. N. yra kaltinamojo sutuoktinė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad sutuoktinio veiksmus vertina neigiamai, santykiai su sutuoktiniu yra geri, sutuoktinis jos klauso, mano, kad galės teigiamai veikti kaltinamąjį, jog šis pakartotinai nenusikalstų.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (neteista, nebausta, dirbanti) bei jos turtinę padėtį (nedidelės pajamos), sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (el. b. l. 76 – 79), t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – N. N. (el. b. l. 44 – 45). Byloje nėra duomenų, kad N. N. būtų žinojusi, apie tai, jog kaltinamasis, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas vairavo transporto priemonę „Skoda Octavia“, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis kaina Lietuvoje su PVM yra 10 870 Eur (el. b. l. 44 – 45), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojų parodymus nuteistasis itin pavojingai manevravo, taip atkreipdamas kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, taip pat į tai, kad minimali riba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė buvo ženkliai viršyta, t. y. nustatytas net 2,74 promilių neblaivumas, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 10 870 Eur.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekami galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinami.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu – paliekama bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos N. N. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. N. išieškoti transporto priemonės „Skoda Octavia“ vertę atitinkančią 10 870 (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt) eurų sumą.
A. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu – palikti bylos medžiagoje.
Išaiškinti A. N.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. N., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.