Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. K., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukta.

A. K. perduotas laiduotojos R. K. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 eurų užstatu, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta 2 metus vairuoti kelių transporto priemones;

– skirta 10 MGL dydžio, t. y. 500 eurų, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ ,,Regitra“.

Taip pat nuspręsta paskelbus nuosprendį panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jį grąžinti savininkui D. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad jis 2018 m. kovo 30 d. apie 02.25 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo jo tėvui D. K. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamojo automobilio ir atsitrenkė į dešinėje pagal jo važiavimo kryptį esančius metalinius kelio atitvarus.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui bei 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą – taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. A. K., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tokie neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, apylinkės teismas nurodė, jog neteisėtų A. K. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų A. K. bei civilinių ieškinių nėra pareikšta, todėl įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką bei A. K. asmenybę, nusprendė, kad jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Tačiau neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, teismas nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, paskyrimas, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. K. ir jo gynėjas advokatas Dainius Gudas prašė skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Šioje byloje nagrinėjamo klausimo kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

7. Taigi, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi šioje byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumą šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pagrįstai A. K. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, motyvavo dviejų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skyrimu bei tuo, jog A. K. anksčiau neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas konstatavo, jog dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra pakankamas nuobaudos tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcingas, o A. K. asmenybė, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, leidžia tikėti, kad šis asmuo daugiau nevairuos transporto priemonių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų dar kartą nekartoja, tik atsako į pagrindinius skundo argumentus.

9. Teisėjų kolegija negali sutikti su prokurorės nuomone, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nuobaudos tikslams pasiekti, dėl ko transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas neatitiktų proporcingumo principo, yra deklaratyvus. Nagrinėjamu atveju A. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL dydžio (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Taigi A. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Nors prokurorė skunde atkreipia dėmesį, jog A. K. uždrausta vairuoti transporto priemones ne maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, taip pat nustatytas ne maksimalus įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis, tokio turtinio pobūdžio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelni, savo pobūdžiu atitinkanti administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šios atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Sutiktina, jog atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jis nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, tačiau tai nereiškia, jog dėl šios priežasties jam turėtų būti taikoma kuo daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai apsunkinta atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinė padėtis. Apygardos teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas A. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti. Atsakant į šį prokurorės skundo argumentą, pažymėtina ir tai, kad nuosprendžio dalyje dėl A. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių termino ir dydžio ji neskundė, kas reiškia, kad ji su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutiko, tuo tarpu apylinkės teismas A. K. baudžiamojo poveikio priemonių trukmę ir dydį nustatė atitinkamai BK 68 ir 71 straipsnių ribose, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

10. Nors A. K. asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje apibūdinančios aplinkybės, visų pirma, yra vertinamos sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo galimybės, tačiau nesutiktina su prokurorės skundo argumentu, jog jos neturi įtakos sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju bylose, kuriose asmuo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar transporto priemonės palikimas asmens dispozicijai kelia ar nekelia pavojų visuomenei. Tuo tarpu aukščiau paminėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nebevairuos transporto priemonių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, šis teismo argumentas, kuriuo motyvuojamas sprendimas dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, yra logiškas, kadangi konstatavus, jog A. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo nenuosekliai teigti, jog transporto priemonės palikimas jo savininko, kuris yra net ne pats atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, o jo tėvas D. K., dispozicijai, yra pavojingas visuomenei.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti A. K. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nurodė iš esmės išsamius argumentus kodėl mano, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti remiantis prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.