Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šią bausmę subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 MGL dydžio (151 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę A. L. paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. L. priteista A. Z. 86,88 Eur turtinės ir 18 825, 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

D. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuteistojo D. G. priteista 75,29 Eur P. Z. už išdaužtą langą ir nepataisomai sugadintą telefono aparatą.

Iš nuteistojo D. G. priteista 20,96 Eur valstybei proceso išlaidų už apmokėtas kelionės išlaidas P. Z..

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl P. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuteistųjų A. L., D. G., A. B. priteista po 316,66 Eur iš kiekvieno nukentėjusiajam A. Z. už jo turėtas atstovavimo išlaidas.

Iš nuteistųjų A. L., D. G., A. B. priteista po 11,20 Eur iš kiekvieno valstybei proceso išlaidų, turėtų dėl kelionės išlaidų apmokėjimo nukentėjusiajam A. Z. ir liudytojui M. V..

Priteista iš A. L. 55,21 Eur valstybei proceso išlaidų dėl kelionės išlaidų apmokėjimo P. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., D. G. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matydami vieni kitų veiksmus ir jiems pritardami, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. kieme, A. L. su beisbolo lazda sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam A. Z. į šonus, o D. G. su medine lazda sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, įspyrė ne mažiau dešimt kartų stovinčiam ir parkritusiam nukentėjusiajam A. Z. į galvą, rankas ir kitas kūno vietas, A. B. sudavė nukentėjusiajam A. Z. smūgius į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, namo viduje, žinodami, kad nukentėjusysis A. Z. yra sužalotas peiliu, A. L. sudavė ne mažiau šešis smūgius beisbolo lazda gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į kojas, šonus, ranką bei pilvo sritį, D. G. medine lazda sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam A. Z. į galvą bei įspyrė ne mažiau keturis kartus į galvos ir krūtinės sritį, A. B. įspyrė ne mažiau du kartus gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į nugarą bei sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų smilkinių srityse, kairiame žaste, junginės kraujosruvą kairėje akyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, abiejuose dilbiuose, nugaroje, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinio dešinės pusės I-o danties nuskėlimą, paviršinius odos įdrėskimu krūtinės ląstos ir pilvo srityse, bei abiejose blauzdose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L. taip pat nuteistas už tai, kad 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. kieme, ne mažiau kaip 4 kartus peiliu smogė A. Z. į pilvo, krūtinės, kairės kirkšnies sritis, padarydamas jam kiaurymines durtines - pjautines žaizdas pilve su daugybiniais plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimais, durtines - pjautines paviršines žaizdas kairės kirkšnies ir krūtinės ląstos kairės pusės srityse, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2014-08-07 apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, P. Z. gyvenamojo namo virtuvėje, sudavė beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam P. Z. į galvą, kairį šoną ir kairį dilbį ir aštriabriauniu daiktu į dešinį dilbį, padarydamas jam pjautines žaizdas dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, odos įdrėskimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė P. Z. sveikatą.

Nukentėjusiojo A. Z. atstovas advokatas I. Ruželė atsikirtimuose prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti, o prokuratūros skundą patenkinti. Atsikirtimuose nurodo, kad teismas teisingai ir motyvuotai įvertino byloje nustatytas tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis - kaltės rūšis ir forma buvo aiškiai atskleista ir teismo nustatyta - tiesioginė tyčia, apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys pilnai atskleisti, sunkią nusikalstamą veiką, kurios sankcija ir sąlygojo iš esmės galutinės bausmės dydį, apeliantas pripažintas padaręs vienas, todėl nesuprantama, kokio bendrininkavimo, jo rūšies ir formos klausimu apeliantas skundžiasi. Taip pat byloje nesurinkta jokių duomenų, kad patys nukentėjusieji savo veiksmais įtakojo nuteistuosius atlikti prieš juos nusikalstamas veikas, todėl apelianto argumentai dėl nukentėjusiųjų įtakos darant nusikalstamą veiką neįvertinimo, yra nepagrįsti. Nuteistojo skundu prašoma pripažinti apelianto atžvilgiu buvus atsakomybę lengvinančiai aplinkybei - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Iš bylos duomenų objektyviai nenustatyta, kad nukentėjusysis veikė provokuojančiai prieš nuteistąjį, todėl prašymas pripažinti buvus nuteistojo atžvilgiu aptariamų lengvinančių aplinkybių nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą; nuteistųjų D. G. ir A. B. gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. Z. atstovas prašė tenkinti prokurorės skundą, o nuteistojo O. L. skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Apeliantė prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo, teigdama, kad D. G. ir A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra per švelnios, jiems turėjo būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neteisingos bausmės paskyrimas nesiejamas su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal apeliantę veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra teisinga. Vis dėlto, apeliantės nuomone, paskirtos bausmės, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi bei dydžiu yra aiškiai per švelnios.

Tikrinant, ar bausmės paskirtos teisingai, pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisminėje praktikoje teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra nei per griežta, nei per švelni. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-6/2013).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmes D. G. ir A. B., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus; kad jie teisiami pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei bendrininkų grupėje, kiekvieno jų asmenybę apibūdinančius duomenis. D. G. praeityje neteistas, nebaustas, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, įstatyme priskiriamą prie nesunkių, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, nedirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę. A. B. neteistas, baustas 3 kartus administracine tvarka, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu, jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, jis nedirba, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, sprendė, kad D. G. ir A. B. skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, kurio dydis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, jų asmenybes apibūdinančius duomenis, parinktas beveik artimas šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokurorės apeliacinį skundą, konstatuoja, D. G. ir A. B. paskirtos bausmės yra pagrįstos, atitinkančios padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir nelaikytinos aiškiai per švelniomis. Bausmės pakankamai individualizuotos ir paskirtos atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis galima pasiekti bausmei keliamus tikslus, kadangi jas skiriant atsižvelgta į kiekvieno asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius, kuriuos apeliantė skunde pakartoja (abu nedirba, linkę girtauti, o A. B. dar smurtauti) ir iš dalies dėl jų reikalauja skirti pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šiuo atveju, kai teismas su laisvės apribojimu nustatė teisinius draudimus ir įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirtoji bausmė turėtų būti efektyvi nuteistųjų nubaudimo ir perauklėjimo priemonė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje būtina atkreipti dėmesį į visas tiek objektyvias, tiek subjektyvias aplinkybes, kurių visuma atspindi mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ko neakcentuojama prokurorės apeliaciniame skunde, ir tai leidžia teigti, kad konkrečiu atveju nuteistiesiems paskirtų bausmių pagriežtinimas būtų nepagrįstas. Be to byloje yra duomenys, jog A. B. 2015 m. kovo mėnesį atvyko į Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę, įsikūrusią Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ patalpose, Akmenės r., gydytis nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės. Psichologės pasirašytoje charakteristikoje nurodyta, kad jis, „būdamas reabilitacijos centro bendruomenėje, nėra dalyvavęs konfliktinėse situacijose ir pats jų nėra sukėlęs. Jo elgesys problemų aplinkiniams nekelia. A. B. teigia norintis keisti gyvenimo būdą, nes vartodamas alkoholį negeba savęs kontroliuoti. Emocijų fonas stabilus. Programoje dalyvauja noriai, nevengia psichologės ir socialinio darbuotojo konsultacijų. Motyvuotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui“ (t. 4, b. l. 117). Iš kitų byloje esančių ir teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu užsiregistravo darbo biržoje, jis turi 5 vaikus, vyriausiajam 8 metai, jauniausiajam 1 metai 9 mėnesiai, gyvena iš gaunamų pašalpų už vaikus, dar užsidirba pas žmones (t. 4, b. l. 159). Šioje byloje būtina ne vien atsietai vertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį (A. Z. mušė rankomis, spardė kojomis, panaudojo lazdas, matė, kad jis jau sužalotas), bet atsižvelgti į konkrečią situaciją ir į paties nukentėjusiojo iš dalies sąlygotas aplinkybes. Savo sodyboje su atvykusiais nuteistaisiais vartojo alkoholį, jis, kaip ir nuteistieji, įvykio metu buvo girtas, t. y. pats nukentėjusysis taip pat buvo tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėjo savikontrolė. Besaikis alkoholio vartojimas turėjo įtakos girtų asmenų tarpusavio nesutarimams ir konfliktui, kurio kilimo priežasties dėl savo girtumo teismui negalėjo atskleisti ir pats nukentėjusysis, be to jis atvirai prisipažino, kad konflikto, kuris peraugo į muštynes, pradžioje pirmas sudavė smūgį ir įsitraukė į muštynes (t. 4, b. l. 128-129). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su prokurorės apeliacinio skundo vienpusiška argumentacija ir kitaip įvertinti tai, kas yra teisinga nuosprendyje ir šios konkrečios bylos kontekste. Patenkinti skundą, kuriuo vis dėlto neatskleidžiamos naujos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, o pateikiamas vien emocionalus, vienpusiškas požiūris, išsakantis smerkimą ir atpildo reikalavimą į teismo ištirtas ir nuosprendžiu iš esmės teisingai įvertintas aplinkybes, būtų neteisinga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmes baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas netinkamai. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas, paskyrė pernelyg švelnią bausmę, nepripažintini pagrįstais.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

Apeliacinio skundo teiginius, kuriuose be jokių motyvų išvardinta, kad teismas tariamai padarė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimus, nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais. BPK 301 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte – įrodymų vertinimo motyvai, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis. Tai BPK normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi šių normų reikalavimų ir iš esmės tinkamai surašė nuosprendį: aprašomojoje nuosprendžio dalyje išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, tinkamai išdėstyti įrodymai, aprašyti asmenų parodymai, aprašant dokumentus atskleistas jų turinys, ryšys su kitais įrodymais, ypač išsamiai teismo pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios aplinkybės laikomos nustatytomis, išdėstyti išsamūs motyvai dėl veikų kvalifikavimo. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakankamai motyvuotos išvados dėl dalies kaltinimų, kuriuos teismas pripažino nepagrįstais.

Apeliantas skunde ginčija teismo išvadą dėl bendrininkų grupės. Teigia, kad iš anksto nesitarė, veiką padarė spontaniškai dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, siekė apsaugoti savo gyvybę. Apelianto argumentai nepagrįsti ir atmetami.

Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas - tai bendra kelių asmenų veikla. Todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikacija gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2001, 2K-275/2007, 2K-228/2008, 2K-394/2008). Teismas šioje byloje nustatė ir detalizavo, kuris iš kaltininkų kiek sudavė smūgių A. Z., kokiais įrankiais, kokį kiekvienas iš jų padarė kūno sužalojimą; kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė A. L., panaudodamas peilį; kad ne visi nuteistieji smurtą vartojo norėdami sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam (tik vienas A. L.). Teismas tokią išvadą padarė nustatęs vykdytojo ekscesą, kad vienas bendrininkas A. L. peržengė susitarimo ribas. Teismas vadovavosi ne tik išvada, kas sudavė smūgius, lėmusius sunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir atsižvelgė į bendrininkų susitarimą, jo turinį, į tai, kad bendrininkai darydami nusikaltimą neišplėtė ir nekoregavo susitarimo ribų. Teismas kvalifikavo A. L. padarytus veiksmus peiliu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip vykdytojo ekscesą, kitus jo vėlesnius veiksmus (smūgius medine lazda, beisbolo lazda ir t. t.), padarytus bendrininkų grupėje su A. B. ir D. G., kvalifikavo pagal sukeltus padarinius, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė kiekvieno iš bendrininkų veiksmus ir jų veiksmų seką ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji, matydami vienas kito veiksmus, išskyrus A. L. veiksmus peiliu, suprato, jog veikia bendrai, susitarę ir nori taip veikti. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek spontanišką, kaip šiuo atveju, staiga kilęs susitarimas, pasireiškė konkliudentiniais veiksmais nežymiai sutrikdant A. Z. sveikatą (matė vienas kito veiksmus, kartu veikė, pritarė ir neprieštaravo vienas kito veiksmams). Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, pagrįstai pripažino tokią aplinkybę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kolegija visiškai nepritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. Z. elgesys. Pirmosios instancijos teismas dėl versijos, jog nukentėjusysis A. Z. grasino jiems ginklu ir dėl to nuteistieji panaudojo smurtą, nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl ištyręs ją atmeta. Nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių tokį teismo sprendimą, nėra. Todėl kartoti tai, ką teismas nuosprendyje teisingai nustatė, netikslinga.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bausme. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja šį klausimą ir reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas nurodytų bausmės skyrimo motyvus. Apeliantas neteisus, kai skunde teigia, kad nuosprendyje nėra motyvų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas A. L. bausmę, laikėsi šių reikalavimų. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas jam paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu šiek tiek mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Individualizuodamas bausmes, teismas nurodė, kad A. L. padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, iš kurių dvi nesunkios (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena sunki (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jis baustas vieną kartą administracine tvarka už KET pažeidimą, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarytoms veikoms, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Z. nežymaus sveikatos sutrikdymo) padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bausmė A. L. gali būti mažinama ar skiriama kita bausmės rūšis, padarytos žalos neatlygino, prieš šią nusikalstamą veiką A. L. buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurią Biržų r. apylinkės teismo 2014-12-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta piniginė bauda.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad A. L. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybės duomenis, ir nelaikytina per griežta. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmė vykdymą nėra pagrindo.

Vis dėl to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. L. bausmes, netinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, paskyręs bausmes pagal skundžiamu nuosprendžiu padarytas veikas ir jas subendrinęs, subendrino su 2014 m. gruodžio 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaudamasis BPK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2A-7-8-697/2015).

Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Šias nusikalstamas veikas jis padarė iki priimant Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. baudžiamąjį įsakymą. Taigi teismas, bendrindamas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms (atitinkamai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje).

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Atsižvelgiant į tai, bausmė, paskirta A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas penkeriems metams), ir bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (4 MGL dydžio bauda), bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į skundžiamame Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje padarytą techninio pobūdžio klaidą. Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrė A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio baudą. BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtą baudą sumažino vienu trečdaliu - iki 4 MGL dydžio (151 Eur) baudos. Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad paskiria A. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams ir 6 MGL dydžio (151 Eur) baudą. Taigi teismas skundžiamame nuosprendyje padarė techninę rašybos klaidą, vietoj 4 MGL nurodydamas 6 MGL, tuo tarpu baudos dydį – 151 Eur nurodė teisingai.

Teismo posėdžio metu pareikštas prašymas priteisti nukentėjusiajam A. Z. iš nuteistojo A. L. 550 Eur turėtų išlaidų advokatui šiam teikiant teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismui pateikta pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir jų įkainavimą bei pinigų priėmimo aktas, kurie patvirtina faktą, kad nukentėjusysis turėjo 550 Eur išlaidų ir jas pats apmokėjo advokatui. Nukentėjusiojo A. Z. turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo A. L..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 MGL dydžio (151 Eur) bauda, panaikinti. Šią dalį išdėstyti taip:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę, paskirtą A. L. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimą penkeriems metams), ir bausmę, paskirtą Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (4 MGL dydžio baudą), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Išieškoti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajam A. Z. 550 Eur turėtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.