Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. eCIK-438/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
eCIK-438/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01225-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjai
Gediminas Sagatys, Danguolė Bublienė, Donatas Šernas
Atsakovas
"Energijos skirstymo operatorius"
Ieškovas
AB ,,Lietuvos draudimas"
Nr. DOK-2392
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01225-2021-6
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 2 d. paduotu atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteista iš atsakovės 1655,41 Eur žalos atlyginimo ir kompensacinių palūkanų, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas priteisė žalos (nuostolių) atlyginimą iš atsakovės, kaip elektros energijos tiekėjos, ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką už sugadintus elektros prietaisus, kurių gedimą, ieškovės teigimu, lėmė netinkamos kokybės elektros energijos tiekimas. Dėl elektros tiekimo sutrikimo draudėjo turtui buvo padaryta žala, nes sugedo draudėjo šildymo sistemos automatika ir apsaugos signalizacija dėl elektros įtampos svyravimų.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai) – nenustatė tikrosios šalių valios, netinkamai įvertino konkrečias elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės patvirtina, kad ieškovė, ieškinį grįsdama aplinkybe, kad draudėjo buitinių prietaisų gedimo priežastimi buvo įvykio metu atsakovei priklausančiame tinkle buvę elektros energijos svyravimai (viršįtampiai), šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Į bylą pateikti prietaisų apžiūros aktai iš esmės tik patvirtina faktą, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala. Aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, aktų išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis, kurių reikalauja tokių faktų pagrindimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą – aplinkybes, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių, privalėjo įrodyti ieškovė, o ne atsakovė (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad turtas (šildymo sistemos automatika ir apsaugos signalizacija) sugedo būtent ir dėl elektros įtampos svyravimų. Priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Apeliacinės instancijos teismas sukūrė nepagrįstą taisyklę – draudikui išmokėjus išmoką, nebereikia įrodyti sutartinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus (sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą), nuostolius ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 37 (trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. s0007256.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė BublienėGediminas SagatysDonatas Šernas