Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 74 MGL (3700 EUR) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei konfiskuojant automobilio vertę valstybės naudai;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio l dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesį koreguojančioje programoje, uždraudžiant turėti, laikyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; uždraudžiant bendrauti su T. J. ir lankytis šio gyvenamojoje vietoje bei uždraudžiant naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 metus ir konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą;

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi patikslintas 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendis – nuteistajam nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesį koreguojančioje programoje, uždraudžiant turėti, laikyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; uždraudžiant bendrauti su T. J. ir lankytis šio gyvenamojoje vietoje bei paskirtą 74 MGL baudos neatliktą dalį ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 metus ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą – 1678 EUR;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį jam ir nukentėjusiesiems V. Z., G. Z. ir S. K. susitaikius bei baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje - 1 metams 9 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šios bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neturėti, nelaikyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti kitiems asmenims alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

4) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 199-2 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 ir 8 punktų nuostatomis, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, nedelsiant atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šia nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, paskirta bausme - ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metų laisvės atėmimo bausmė kartu su nesumokėtos 74 MGL (3 700 EUR) baudos dalimi. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad E. K. privalo nedelsiant atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, tai yra 1 metų, vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant E. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 234 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2022 m. sausio 28 d. apie 00.02 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 3 g., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

E. K. žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 1 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis), jis 2022 m. sausio 28 d. apie 00.02 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 3 vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 8 vienetai „Body“ kamerų įrašai. Apžiūrimas 1 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0127_235215_013.MP4“. Pareigūnas eina link „VW Passat“ automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, priėjęs atidaro vairuotojo pusės duris ir sako, nu lipk, lipk, o ko tu čia laipioji, vairuotojas į priekį lipk, užfiksuota, kai tu lipai atgal, ateik čia, pareigūnas užgesina automobilio motorą, kitas pareigūnas atidaro vairuotojo galines kairės puses duris ir išlipa E. K., pareigūnas klausia, ar vairuotojo pažymėjimą turi, E. nieko neatsako, kitas pareigūnas paragina E. bendrauti, klausia, ar girdite mane? Kas yra, E. tyli, nieko nesako. Pareigūnas klausia, ar yra dokumentas, pareigūnas sako, supratau, atsisakote bendrauti. Pareigūnas pasako, kad uždės antrankius. Kitas pareigūnas nuveda E. prie tarnybinio automobilio, pareigūnas paklausia tai kodėl nebendraujat, E. pasako, kad nedraugiškai bendraujat, pareigūnas paklausia, mes nedraugiškai bendraujam? Pareigūnai pasako, kad E. prisėstų į laikino sulaikymo kamerą, E. paprašo neprisėsti, pareigūnas pasako, kodėl save laužot, ar reikia važiuoti į nuovadą, E. atsisėda. Kitas pareigūnas nueina prie „VW Passat“ automobilio keleivio pusės priekinių durų, ten sėdi jaunuolis, pareigūnas jo paklausia kaip sekasi, jaunuolis atsako, kad gerai buvo, pareigūnas paklausia kur važiuojat? Jaunuolis atsako, kad niekur nevažiuojam, pareigūnas paklausia, čia šiaip važinėjat, jaunuolis atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia, čia važiuodami alkoholį gėrėte, šalia jaunuolio sėdynės matosi, viskio ir kolos butelis nugertas, jaunuolis pasako, kad jis geria. Pareigūnas pasako, kad panašu, kad ir vairuotojas girtas, jaunuolis pasako, kad aš nežinau, neįsivaizduoju net. Tas kas yra čia, aš geriu. Pareigūnas klausia, kieno automobilis, jaunuolis atsako, kad ne mano. Pareigūnas sako tai klausiu kieno? Jaunuolis pasako, kad aš nežinau, pareigūnas nurodo rankas iš kišenių ištraukti, ir visus turimus daiktus iš kišenių ištraukti ir sudėti ant automobilio, pareigūnas paklausia, ar turite draudžiamų daiktų prie savęs, ar mašinoje? Jaunuolis atsako, kad neturi, kad jis keleivis, automobilis ne jo. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas 2 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0127_235715_014.MP4“. Pareigūnas bendrauja su jaunuoliu, jaunuolis nenori prisistatyti bei pateikti tapatybės dokumentą, pareigūnai paaiškina veiksmus, jeigu nepasakys savo tapatybės duomenų, tuomet jaunuolį teks pristatyti į komisariatą, jaunuolis pasako, kad jo vardas M., ir paduoda pareigūnui savo dokumentus. Pareigūnas tęsia automobilio apžiūrą, o kitas pareigūnas nuveda M. į laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnas nueina pasiimti alkotesterio. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas 3 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0128_000214_015.MP4“. Pareigūnas nurodo E., kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Dabar pasitikrinsime vairuotojui – E. blaivumą. E. atsako, kad jis nevairavo. Pareigūnas pasako, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą, aš tave įspėju dar kartą, atsisakote? E. atsako, kad aš neatsisakau. E. tikrinasi pirmąjį blaivumą, alkotesteris parodo 2.02, pareigūnas pagarsina alkotesterio rodmenis. Po 15-20 minučių E. pareigūnas pasako, kad bus antrasis bandymas. E. klausia pareigūno, ar čia baudžiamoji atsakomybė, pareigūnas atsako, kad taip, bet dar pūsim antrą kartą. E. pareigūnui pasako, asmens kodą. Įrašo pabaiga. Apžiūrimas 4 įrašas pavadinimu „2022_0128_000713_016.MP4“. Pareigūnas apžiūrinėja „VW Passat“ automobilį, apžiūrinėja bagažinę, landas po sėdyne, daiktadėžes. Apžiūrimas 5 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0128_001212_017.MP4“. Pareigūnas toliau tęsia automobilio „VW Passat“ apžiūrą, nieko nerado, atėjo atsisėsti į tarnybinio automobilio vidų, ruoštis antram neblaivumo nustatymui. Apžiūrimas 7 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0128_002210_019.MP4“ <...> vienas pareigūnas prieina prie laikino sulaikymo kameros ir tikrina E. blaivumą antruoju testavimu, antruoju testavimu nustatomas 1,75 neblaivumas. E. sako pareigūnui, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J., pavardės jo nežino <...> (b. l. 7-8).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviam faktą, nurodė, kad <...> Paėmė draugo A. T. automobilį jam nežinant, vairavo neblaivus, važiavo Geležinkelio g. ir jį sustabdė patrulis <...>. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad E. K. 2022 m. sausio 28 d. apie 00.02 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 3 g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu E. K. nurodė, kad <...> jis žinojo, kad 2019 m. spalio 1 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, kad jis tris metus negali vairuoti transporto priemonės, bet pasielgė neatsakingai, neapgalvotai, atsisėdo vėl už automobilio vairo (b. l. 76). Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas 1,75 promilės neblaivumas viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Šiuo atveju, toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės ir tai daro būdamas neblaivus, tokiu būdu demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir jos vengė. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl E. K. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu E. K., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį jam ir nukentėjusiesiems V. Z., G. Z. ir S. K. susitaikius bei baudžiamoji byla Nr. 1-227-269/2021 šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta. Taigi teismas, minėtu nuosprendžiu aptartais įrodymais konstatavo, kad kaltinamasis E. K. 2020 m. gegužės 25 d. apie 14.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės V. Z. atžvilgiu, tai yra tyčia griebė jai už plaukų, pradėjo tampyti ir tempdamas už plaukų paguldė ją ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. Z. fizinį skausmą, po ko tyčia sudavė 1 kartą delnu G. Z.-K. (pavardė po pakeitimo Z.) į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai G. Z.-K. (pavardė po pakeitimo Z.) apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gegužės 25 d. apie 14.40 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia papurškė dujų balionėliu S. K. į akis ašarinių dujų, taip padarydamas nukentėjusiajam S. K. akių sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas fizinį skausmą.

Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis – tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, paaiškinęs, kad tarp jo ir sugyventinės V. Z. kilo žodinis konfliktas <...> V. išėjo į lauką, pradėjo iš automobilio bagažinės krauti jo daiktus ir mėtyti juos ant žemės. <...> Jie susikibo, tačiau fizinio skausmo sukelti jai nenorėjo, net nebuvo tokių ketinimų ar bandymų. <...> galėjo paimti ją už plaukų ir paguldyti ant žemės. V. sesuo G. pamačiusi, kad jie kieme konfliktuoja, yra susikibę už rankų, pradėjo bėgti link jų iškėlusi rankas į viršų ir bėgdama galimai atsitrenkė į jį, praskėlė lūpą. Matė, kad iš lūpos jai bėgo kraujas. <...> S. atėjo į namus ir būdamas agresyviai nusiteikęs artėjo link jo. Suprato, kad ketina panaudoti prieš jį fizinę jėgą. Norėdamas išvengti fizinio kontakto, kad nebūtų muštynių, savigynos tikslais, jis iš striukės dešinės kišenės ištraukė dujų balionėlį ir papurškė pipirinių dujų S. į akis ir išėjo iš namų <...>. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai, bei kita surinkta ir ištirta bylos rašytinė medžiaga. Teismo vertinimu, šie byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina jau minėtas aplinkybes.

Kadangi kaltinamasis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką padarytą po to, kai aptariamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais (BK 38 straipsnis), teismas atnaujino šios nutrauktos bylos nagrinėjimą ir bylas sujungė.

Šiuo nuosprendžiu jau konstatuota, kad kaltinamasis E. K. 2022 m. sausio 28 d. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Šiuos nusikaltimus padarė būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 27 d.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2020 m. gegužės 25 d. apie 14.30 val. padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl spręstinas kaltinamojo bausmės klausimas ir už 2020 m. gegužės 25 d. padarytą nusikaltimą, nes nuo aptarto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio šiuo nuosprendžiu konstatuotos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos per vienerius metus, kai kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Dėl bausmių skyrimo.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl bausmių E. K. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytos trys nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje, nusikaltimas transporto saugumo srityje bei nusikaltimas nukreiptas į žmogaus sveikatą. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad kaltinamasis E. K. jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu pataisos namuose atliekantis bausmę, anksčiau teistas, taip pat už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio bei smurtinius nusikaltimus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. K. baustas už įvairius administracinius nusižengimus. Kaltinamasis už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo baustas paskiriant baudos bausmę bei laisvės apribojimo bausmę, tačiau paskirtos bausmės kaltinamojo E. K. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam antrą kartą už automobilio vairavimą neblaiviam, esant daugiau nei 1,5 promilės neblaivumui bei asmeniui, kuris tyčia nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Bausmės terminas skirtinas didesnis nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, jam skirtina griežtesnė – arešto bausmė, jos dydį nustatant taip pat didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 30 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs bei į kitas šiame nuosprendyje jau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėtina švelnesnės bausmės dalis, t. y. 6 mėnesiai, laikant, kad subendrintos bausmė yra 1 metai ir 6 mėnesiai.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. A. T.. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. T. pateikė 2021 m. spalio 21 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad automobilis „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. T. pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 21-22). Duomenų, kad A. T. žinojo apie kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam, nėra. Vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamosios.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, 1996 gamybos metų vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 690 eurų (b. l. 17). Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Dėl aptarto reglamentavimo, nustatytų byloje įrodymų teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo E. K. turėtų būti išieškota 690 EUR.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad E. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,75 neblaivumas. Be to, automobilyje jis buvo ne vienas, o su savo draugu, taigi kėlė pavojų ne tik sau, bet ir savo draugo sveikatai ar gyvybei. E. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą jau ne pirmą kartą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad E. K. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, mieste, nakties metu, automobilyje esant keleiviui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 28 d. kai E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų.

Kaltinamajam E. K. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui paskelbus panaikintinos.

E. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 28 d. 00.08 val. iki 2022 m. sausio 28 d. 14.04 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirminėje pažymoje dėl E. K. nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 170 EUR. Sprendžiant dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti išlaidas, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie E. K. turimą turtą, taip pat, jis šiuo metu nedirba, pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į E. K. turtinę padėtį, šios išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

E. K., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir E. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti jam subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 28 d. 00.08 val. iki 2022 m. sausio 28 d. 14.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 28 d. Apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) išieškoti iš E. K. Valstybės naudai automobilio „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teises sustabdymą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš E. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.