- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-335-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00459-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir atsakovės M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei M. M., tretieji asmenys notarė V. J. M., V. M., K. M., E. Ž., dėl būsto pirkimo–pardavimo sandorio modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama modifikuoti 1997 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – buto) sudarytą tarp pardavėjo E. Ž. ir atsakovės M. M. – pakeisti netinkamą pirkėją M. M. tikruoju pirkėju – vietoj atsakovės įrašyti ieškovę. Nurodo, jog atsakovei perdavė 18 535,68 Eur (tuo metu – 64 000 Lt) dydžio sumą tam, kad ji nupirktų ieškovės vardu būstą. Atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui E. Ž. 18 535,68 Eur (tuo metu – 64 000 Lt) dydžio sumą, kurią gavo iš ieškovės J. S., ir butą įformino savo bei K. M. vardu po ½ nuosavybės teisės dalį. Nurodė, kad 1996 m. mirė ieškovės tėvas ir mama jai davė 50 000 Lt. Dukra M. žinojo, kad ieškovė turi pinigų, ir paprašė juos paskolinti buto, kurį buvo susiradusi sau ir ketino gyventi, pirkimui. Ieškovė nebuvo mačiusi to buto, bet bijojo duoti dukrai pinigus, todėl pasirašė raštelį dėl pinigų perdavimo ir norėjo, kad dukra butą nupirktų jos vardu. Ieškovė nurodė, kad dukra buvo įsimylėjusi tuo metu dar santuokoje su kita moterimi buvusį K. M., todėl ieškovė norėjo apsaugoti butą ir kontroliuoti situaciją, nors pati tame bute gyventi neketino. Ieškovė tuo metu turėjo savo butą, kuriame gyveno, ir kitas butas jai buvo nereikalingas. Dukra sakė, kad sandoris pas notarą bus kitą dieną, tačiau ieškovė teigia, kad buvo apgauta, nes atsakovė tą pačią dieną nupirko butą savo ir K. M. vardu po ½ dalį. Ieškovė teigia, kad jai apie tai sužinojus, kilo konfliktas su dukra, tačiau ieškovė susitaikė su situacija – dukra žadėjo visus gautus pinigus grąžinti ieškovei, jos nebuvo susitarusios dėl pinigų grąžinimo termino. Ieškovės dukra M. susituokė su K. M., jis atsakovei savo dalį santuokos metu padovanojo, jiems išsiskyrus 2016 metais, atsakovė nebeturėjo lėšų išlaikyti butą, ketino išvažiuoti su sūnumi į užsienį ir padovanojo jį ieškovei. Ieškovė norėjo išsaugoti butą anūkui, kad jis, grįžęs į Lietuvą, turėtų kur gyventi, todėl jį jam padovanojo. Ieškiniu siekia išsaugoti šeimos turtą, todėl iškėlė šią bylą.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo notarė V. J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jai nebuvo pateikti ar žinomi duomenys, jog atsakovė M. M. ir K. M. yra fiktyvūs pirkėjai, o tikroji pirkėja yra ieškovė. Pirkėjai nepateikė duomenų, jog veikia kaip ieškovės atstovai, bei neprašė, jog pirkimo–pardavimo sutartį sudarytų ieškovės vardu. Nurodė, jog ieškovė nebuvo išdavusi įgaliojimo atsakovei, todėl negalėjo tikėtis, jog nekilnojamasis turtas bus įgytas ieškovės vardu. Nurodo, jog ieškinio nepagrįstumą įrodo ir tai, kad daiktu atsakovė disponavo ilgą laiką ir po sudaryto 1997 m. balandžio 18 d. sandorio.
4. Tretieji asmenys V. M., E. Ž. ir K. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Teismo motyvai:
5.1. Pažymėjo, kad 1998 m. balandžio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino Klaipėdos miesto 7-osios notarų kontoros notarė V. J. M., todėl sutartis atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra galiojanti. Šioje byloje be ieškovės paaiškinimų dėl jos valios įgyti butą savo nuosavybės teise ir 1997 m. balandžio 18 d. raštelio dėl 18 535,68 Eur (tuo metu – 64 000 Lt) dydžio sumos pinigų perdavimo buto pirkimui, kitų įrodymų nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka ir forma įgaliojusi atsakovę nupirkti ieškovei butą jos vardu. Todėl konstatuota, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valios įgyti butą nuosavybės teise tinkamai neįgyvendino.
5.2. Nurodė, kad ieškovės elgesys suponuoja tai, jog ji nesistengė įgyti nuosavybės teisių į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bei negynė savo pažeistų teisių, todėl laikytina, kad šalys savo valią išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, ginčijamas sandoris nebuvo tariamas ir sukėlė tas teisines pasekmes, kurių siekė šalys. Ieškovė turėjo, kur gyventi, jai (duomenys neskelbtini), buvo nereikalingas, jį surado, ketino įsigyti ir jame gyventi ieškovės dukra M. M., kuri jame nuo įsigijimo gyveno ir nuolat naudojosi su savo šeima iki 2016 metų.
5.3. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. atsakovė dovanojimo sutartimi minėto būsto nuosavybės teises perleido ieškovei J. S., o 2016 m. gegužės 3 d. ieškovė dovanojimo sutartimi minėtą būstą perleido savo anūkui – V. M.. Ieškovė, kuri ieškiniu siekia įgyti nuosavybės teises į būstą, nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo minėto būsto savininkė, tačiau atsisakė nuosavybės teisės į butą, ją padovanodama anūkui. Toks ieškovės elgesys, kai ji nesistengia išlaikyti nuosavybės teisių ir jas perleidžia kitiems asmenims, suponuoja jos abejotiną norą turėti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
5.4. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės ir trečiųjų asmenų K. M., E. Ž. sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis būtų pažeidusi imperatyvias įstatymo normas.
5.5. Nurodė, kad įvertinus ieškovės ir atsakovės valią iki sandorio sudarymo ir po jo, konstatuotina, kad šalių valios trūkumų nenustatyta – atsakovė siekė įgyti butą savo nuosavybės teise ir valdė bei naudojosi tuo turtu, o ieškovė įstatymų nustatyta tvarka savo valios neišreiškė ir dvidešimt metų nuo sandorio sudarymo neginčijo bei pagal dovanojimo sutartį įgijusi nuosavybės teisę į butą, jį po kelių mėnesių perleido.
5.6. Pažymėjo, kad ieškovei 2019 m. vasario 6 d. nutartimi buvo išaiškinta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus ir įtraukti E. Ž. ir K. M. atsakovais, kadangi jie yra prašomos modifikuoti sutarties šalys, kuriuos sieja glaudūs materialiniai ryšiai ir teisminio proceso baigtis turės teisinių pasekmių dėl jų. Ieškovės elgesys proceso metu suponuoja tai, jog ji vengė į bylos nagrinėjimą įtraukti visas materialinės sutarties šalis, todėl atsižvelgiant į bendrąsias proceso taisykles privalomojo bendrininkavimo atveju, ieškovei nepareiškus ieškinio dėl sutarties modifikavimo visoms sutarties šalims ir nepatraukus E. Ž. ir K. M. atsakovais ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
6. Ieškovė J. S. ir atsakovė M. M. pateikė apeliacinius skundus, jais prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Abu apeliacinius skundus grindžia šiais analogiškais argumentais:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės reikalavimo darė nepagrįstas prielaidas vadovaudamasis neįsiteisėjusiu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018.
6.2. Nurodo, kad nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka ir forma įgaliojusi atsakovę nupirkti ieškovei butą jos vardu, tačiau tai nebuvo būtina, nes jos šeimoje yra labai artimos giminaitės ir pasitikėjo viena kita. Todėl mano, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valią įgyti butą nuosavybės teise tinkamai įgyvendino, nes surašė pinigų perdavimo sutartį (raštelį).
6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir šališkai nustatė ieškinio trūkumus, kai ieškovė pateikdama ieškinį savo nuožiūra neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų E. Ž. ir K. M., kurie nebuvo ir nėra ginčijamos sutarties šalys ir jų nesieja glaudūs materialiniai ryšiai, taip pat 2019 m. vasario 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, įtraukiant E. Ž. ir K. M. atsakovais, taip darydamas ieškovei spaudimą, nesant jos pačios valios, ir taip pradėjo nepagristai kištis į jų tarpusavius santykius. Todėl nepagrįstai taikė bendrąsias proceso taisykles privalomojo bendrininkavimo atveju, ir atsisakė ginti ieškovės pažeistą teisę tik todėl, kad ieškovė nepareiškė ieškinio dėl sutarties modifikavimo visoms sutarties šalims ir nepatraukė E. Ž. ir K. M. atsakovais, todėl šališkai ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį tik šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pardavėjas E. Ž. ir atsakovė M. M. Klaipėdos miesto 7-osios notarų kontoros notarės V. J. M. akivaizdoje sudarė 1997 m. balandžio 18 d. būsto pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui E. Ž. 18 535,68 Eur (tuo metu – 64 000 Lt) dydžio sumą, kurią gavo iš ieškovės J. S.. Ieškovės teigimu, tam, jog būstą nupirktų ieškovės vardu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė buto pirkimui pinigus gavo iš ieškovės – ieškovė 1997 m. balandžio 18 d. pasirašė su atsakove raštelį dėl 18 535,68 Eur (tuo metu – 64 000 Lt) dydžio sumos pinigų perdavimo buto pirkimui. Sandorio sudarymo metu atsakovė M. M. buvo išsiskyrusi su savo vyru J. M., neturėjo gyvenamosios vietos, todėl, ieškovės tvirtinimu, savavališkai pasinaudodama ieškovės pinigais, įformino pirkimo–pardavimo sutartį savo vardu, įgydama ½ dalį teisės į būsto nuosavybę, suteikiant kitą ½ buto nuosavybės teisės dalį K. M.. 2001 m. lapkričio 22 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo K. M. padovanojo M. M. ½ dalį nuosavybės teisių į būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 11 d. atsakovė M. M. dovanojimo sutartimi minėto būsto nuosavybės teises perleido ieškovei J. S.. 2016 m. gegužės 3 d. J. S. dovanojimo sutartimi ginčo butą padovanojo savo anūkui V. M.. Ieškovė ieškiniu prašė modifikuoti 1997 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pardavėjo E. Ž. ir atsakovės M. M. – pakeisti netinkamą pirkėją M. M. tikruoju pirkėju – ieškove. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys atmestas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutikdamos su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinius skundus.
11. Apeliantės, ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės reikalavimo darė nepagrįstas prielaidas vadovaudamasis neįsiteisėjusiu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018.
12. Teisėjų kolegija tokius apeliančių argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas galėtų lemti neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimą bei sukurtų prielaidas trečiųjų asmenų teisių pažeidimams ir tolimesniems ginčams kilti. Kitoje susijusioje civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 atsakovės kreditoriai ginčija atsakovės ir ieškovės buto dovanojimo sandorius, kaip pažeidžiančius kreditorių interesus dėl galimybės išieškoti skolą įgyvendinimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu visiškai tenkino actio Pauliania ieškinį, kuriuo buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sudaryti 2016 m. balandžio 11 d. dovanojimo sandoris tarp atsakovės M. M. ir ieškovės J. S., bei 2016 m. gegužės 3 d. dovanojimo sandoris tarp ieškovės J. S. ir trečiojo asmens V. M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 yra įsiteisėjęs. Be to, pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinių skundų argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendė, kad kasacinių skundų argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
13. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas galėtų lemti neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimą bei sukurtų prielaidas trečiųjų asmenų teisių pažeidimams ir tolimesniems ginčams kilti. Kadangi atsakovės ir ieškovės ginčo buto dovanojimo sandoriai, kaip pažeidžiantys kreditorių interesus dėl galimybės išieškoti skolą įgyvendinimo, buvo pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu.
14. Apeliantės taip pat nurodo, kad nors byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka ir forma įgaliojusi atsakovę nupirkti ieškovei butą jos vardu, tačiau tai nebuvo būtina, nes jos šeimoje yra labai artimos giminaitės ir pasitikėjo viena kita. Todėl mano, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valią įgyti butą nuosavybės teise tinkamai įgyvendino, nes surašė pinigų perdavimo sutartį (raštelį).
15. Teisėjų kolegija tokius apeliančių argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi nesvarbu, kokie giminystės ryšiai ar pasitikėjimas sietų žmones, įstatyme yra nustatyti reikalavimai, kaip ir kokia tvarka turi būti sudaromi įgaliojimai ir vykdomi sandoriai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaryti notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numato, kad įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti notarinės formos.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. balandžio 18 d. buto pirkimo– pardavimo sutartį patvirtino Klaipėdos miesto 7-osios notarų kontoros notarė V. J. M., todėl sutartis atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra galiojanti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka ir forma įgaliojusi atsakovę nupirkti ieškovei butą jos vardu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valios įgyti butą nuosavybės teise tinkamai neįgyvendino. Tai, kad ieškovė pateikė pinigų perdavimo atsakovei raštą, tik patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę iš atsakovės atgauti 18 535,68 Eur, tačiau ne įgyti butą adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.
17. Apeliantės savo skundus taip pat grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir šališkai nustatė ieškinio trūkumus, kai ieškovė pateikdama ieškinį savo nuožiūra neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų E. Ž. ir K. M., kurie nebuvo ir nėra ginčijamos sutarties šalys ir jų nesieja glaudūs materialiniai ryšiai, taip pat 2019 m. vasario 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, įtraukiant E. Ž. ir K. M. atsakovais, taip darydamas ieškovei spaudimą, nesant jos pačios valios, ir taip pradėjo nepagristai kištis į jų tarpusavius santykius. Todėl nepagrįstai taikė bendrąsias proceso taisykles privalomojo bendrininkavimo atveju ir atsisakė ginti ieškovės pažeistą teisę tik todėl, kad ieškovė nepareiškė ieškinio dėl sutarties modifikavimo visoms sutarties šalims ir nepatraukė E. Ž. ir K. M. atsakovais, todėl šališkai ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį tik šiuo pagrindu.
18. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apeliančių argumentais, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pateikdama ieškinį neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų E. Ž. ir K. M., kurie yra ginčijamos sutarties šalys, ir, priešingai nei deklaratyviai teigia apeliantės, juos sieja glaudūs materialiniai ryšiai. Todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, įtraukiant E. Ž. ir K. M. atsakovais. Kadangi ieškovė atsisakė taisyti ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. vasario 12 d. nutartimi E. Ž. ir K. M. įtraukė trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų.
19. Visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).
20. Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei 2019 m. vasario 6 d. nutartimi išaiškino galimybę pašalinti ieškinio trūkumus ir įtraukti E. Ž. ir K. M. atsakovais, kadangi jie yra prašomos modifikuoti sutarties šalys, kuriuos sieja glaudūs materialiniai ryšiai ir teisminio proceso baigtis turėtų teisinių pasekmių jų atžvilgiu, o atsižvelgiant į bendrąsias proceso taisykles privalomojo bendrininkavimo atveju, ieškovei nepareiškus ieškinio dėl sutarties modifikavimo visoms sutarties šalims ir nepatraukus E. Ž. ir K. M. atsakovais, ieškinys pagrįstai atmestas ir šiuo pagrindu.
21. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne tik šiuo pagrindu, bet ir, kaip anksčiau minėta, pagrįstai remdamasis tuo, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valios įgyti butą nuosavybės teise tinkamai neįgyvendino, o ieškovės elgesys suponavo išvadą, jog ji nesistengė įgyti nuosavybės teisių į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bei negynė savo pažeistų teisių 20 metų, todėl laikytina, kad šalys savo valią pirkimo–pardavimo sutartimi išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, ginčijamas sandoris nebuvo tariamas ir sukėlė tas teisines pasekmes, kurių siekė šalys. Be to, ieškovės elgesys, kai ji nesistengė išlaikyti nuosavybės teisių ir jas perleido kitiems asmenims (pripažintu negaliojančiu dovanojimo sandoriu), suponavo jos abejotiną norą turėti nuosavybės teisę į šį butą.
22. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo nepagrįstas, ir todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.