Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei M. M., tretieji asmenys notarė V J. M., V. M., K. M., E. Ž., dėl būsto pirkimo – pardavimo sandorio modifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretieji asmenys V. M., E. Ž. ir K. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pardavėjas E. Ž. ir atsakovė M.M. Klaipėdos miesto 7-oios notarų kontoros notarės . J. M. akivaizdoje sudarė 1998-04-18 būsto pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui E. Ž. 18 535,68 Eur (tuo metu - 64 000 Lt) dydžio sumą, kurią gavo iš ieškovės J. S. . Ieškovės teigimu, tam, jog būstą nupirktų ieškovės vardu. Bylos duomenimis atsakovė buto pirkimui pinigus gavo iš ieškovės.

Sandorio sudarymo metu, t. y. 1997-04-18, atsakovė M. M. buvo išsiskyrusi su savo vyru J. M., neturėjo gyvenamosios vietos, todėl ieškovės tvirtinimu, savavališkai pasinaudodama ieškovės pinigais, įformino pirkimo - pardavimo sutartį savo vardu, įgydama ½ dalies teisės į būsto nuosavybę, suteikiant kitą ½ buto nuosavybę teisės dalį K. M.. Nurodo, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo K. M. minėtos sumos negrąžino.

2001-11-22 pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo K. M., padovanojo M. M. ½ dalį nuosavybės teisių į būstą, esantį (duomenys neskelbtini).

2016-04-11 atsakovė M. M. dovanojimo sutartimi minėto būsto nuosavybės teises perleido ieškovei J. S.

2016-05-03 J. S. dovanojimo sutartimi ginčo butą padovanojo savo anūkui – V. M..

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 2018-08-30 sprendimu visiškai tenkino actio Pauliania ieškinį, kuriuo buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sudaryti 2016-04-11 dovanojimo sandoris tarp atsakovės M. M. ir ieškovės J. S., bei 2016-05-03 dovanojimo sandoris tarp ieškovės J. S. ir trečiojo asmens V. M.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis pagal atsakovų M. M. (M. M.) ir V. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., J. S. ir V. M. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo K. M., Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-376-236/2019. 2019-06-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi minėtos bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-6939-889/2019.

Dėl pirkimo – pardavimo sandorio modifikavimo

Tarp atsakovės M. M. ir trečiųjų asmenų K. M., E. Ž. susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 - 6.349 straipsnių normos, kuriuose reglamentuojami pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė prašo pirkimo – pardavimo sutarties teises ir pareigos vietoje atsakovės perkelti jai ir pakeisti sutarties šalis.

CK 6.305 straipsnis numato, kad Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip turi būti sudaryti notarine forma.

Bylos duomenimis 1998-04-18 buto pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Klaipėdos miesto 7-oios notarų kontoros notarė V. J. M., todėl sutartis atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra galiojanti. Notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant sandorį šalių valios trukūmų nebuvo nustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė 1997-04-18 pasirašė su atsakove raštelį dėl 18 535,68 Eur (tuo metu - 64 000 Lt) dydžio sumos pinigų perdavimo buto pirkimui. Ieškovė teigia, kad ji siekė už tuos pinigus įgyti ginčo butą savo vardu ir būti jo savininke. Šioje byloje be ieškovės paaiškinimų dėl jos valios įgyti butą savo nuosavybės teise ir nurodyto raštelio dėl pinigų perdavimo, kitų įrodymų byloje nėra.

CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numato, kad įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti turi būti notarinės formos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka ir forma įgaliojusi atsakovę nupirkti ieškovei butą jos vardu. Konstatuotina, kad ieškovė įstatymo nustatyta forma ir tvarka savo valios įgyti butą nuosavybės teise tinkamai neįgyvendino.

Ieškovės elgesys suponuoja tai, jog ji nesistengė įgyti nuosavybės teisių į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bei negynė savo pažeistų teisių, todėl laikytina, kad šalys savo valią išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, ginčijamas sandoris nebuvo tariamas ir sukėlė tas teisines pasekmes, kurių siekė šalys. Ieškovė turėjo kur gyventi, jai butas (duomenys neskelbtini), buvo nereikalingas, jį surado, ketino įsigyti ir jame gyventi ieškovės dukra M. M., kuri jame nuo įsigijimo gyveno ir nuolat naudojosi su savo šeima iki 2016 metų.

Ieškovė taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad po ginčo sandorio sudarymo, ji su atsakove susitarė, jog atsakovė buto pirkimui duotus pinigus grąžins – ieškovės ir atsakovės valia buvo atsakovei valdyti butą nuosavybės teise – su kuo ieškovė sutiko, ieškovė sutiko su buto pirkimui perduotų pinigų grąžinimu.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog 2016-04-11 atsakovė dovanojimo sutartimi minėto būsto nuosavybės teises perleido ieškovei J. S., o 2016-05-03 ieškovė dovanojimo sutartimi, minėtą būstą perleido savo anūkui – V. M.. Ieškovė, kuri ieškiniu siekia įgyti nuosavybės teises į būstą, nuo 2016-04-11 iki 2016-05-03 buvo minėto būsto savininkė, tačiau atsisakė nuosavybės teisės į butą, ją padovanodama anūkui. Toks ieškovės elgesys, kai ji nesistengia išlaikyti nuosavybės teisių ir jas perleidžia kitiems asmenims, suponuoja jos abejotiną norą turėti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip asmens teisių gynimo būdas, taikomas, kai pažeidžiamas įstatymas. Tokiais atvejais galėtų būti įstatyme įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti tam tikrą turtą, pvz., Civilinio kodekso 4.79 straipsnis, Žemės įstatymo 31 straipsnis, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų K. M., E. Ž. sudaryta buto prikimo-pardavimo sutartis būtų pažeidusi imperatyvias įstatymo normas.

Įvertinus ieškovės ir atsakovės valią iki sandorio sudarymo ir po jo, konstatuotina, kad šalių valios trūkumų nenustatyta – atsakovė siekė įgyti butą savo nuosavybės teise ir valdė bei naudojosi tuo turtu, o ieškovė įstatymų nustatyta tvarka savo valios neišreiškė ir dvidešimt metų nuo sandorio sudarymo neginčijo, bei, pagal dovanojimą įgijusi nuosavybės teisę į butą, jį po kelių mėnesių perleido.

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, negali būti absoliutinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami situacijos ypatumai ir nustatoma, ar toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo ieškiniu siekia išsaugoti šeimos turtą. Pažymėtina, jog šiuo atveju pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas galėtų lemti neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimą bei sukurtų prielaidas trečiųjų asmenų teisių pažeidimams ir tolesniems ginčams kilti. Kitoje susijusioje civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 atsakovės kreditoriai ginčija atsakovės ir ieškovės buto dovanojimo sandorius, kaip pažeidžiančius kreditorių interesus dėl galimybės išieškoti skolą įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio materialinis teisinis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl yra atmestinas.

Dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo

Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Nagrinėjamoje byloje, teismas nustatęs ieškinio trūkumus, kai ieškovė pateikdama ieškinį neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų E. Ž. ir K. M., kurie yra ginčijamos sutarties šalys ir juos sieja glaudūs materialiniai ryšiai, 2019-02-06 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, įtraukiant E. Ž. ir K. M. atsakovais. Ieškovė atsisakė taisyti ieškinio trūkumus ir teismas 2019-02-12 nutartimi E. Ž. ir K. M. įtraukė trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Galimybė įtraukti nurodytus asmenis atsakovais ir galimos pasekmės buvo išaiškintos ieškovei ir posėdžio metu, pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, nustatytas terminas patikslinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė šia teise bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo. 2019-07-25 gautas ieškovės pareiškimas, prašant pašalinti notarę V. J. M., E. Ž. ir K. M. iš bylos nagrinėjimo, argumentuojant tuo, jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir padidins ieškovės bylinėjimosi išlaidas, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

Ieškovei 2019-02-06 nutartimi buvo išaiškinta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus ir įtraukti E. Ž. ir K. M. atsakovais, kadangi jie yra prašomos modifikuoti sutarties šalys, kuriuos sieja glaudūs materialiniai ryšiai ir teisminio proceso baigtis turės teisinių pasekmių jų atžvilgiu. Ieškovės elgesys proceso metu suponuoja tai, jog ji vengė į bylos nagrinėjimą įtraukti visas materialinės sutarties šalis, todėl atsižvelgiant į bendrąsias proceso taisykles privalomojo bendrininkavimo atveju, ieškovei nepareiškus ieškinio dėl sutarties modifikavimo visoms sutarties šalims ir nepatraukus E. Ž. ir K. M. atsakovais ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.