Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2S-944-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2S-944-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19343-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“
Ieškovas
L. G.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4Atskirojo skundo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2S-944-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19343-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L&A Solutions“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, iš darbo užmokesčio padarytos išskaitos pripažinimo neteisėta, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ priešieškinį ieškovei L. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu atsakovės UAB „L&A Solutions“ priešieškinį atmetė, o ieškovės L. G. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė ieškovei iš atsakovės 8083,32 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (už vienerius metus), 3368,05 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės kompensacijos, 3189,79 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

2. Po teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – 14 641,16 Eur sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir (ar) bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, atsakovė jau ir anksčiau vengė atsiskaityti su darbuotojais, nevykdo turtinių prievolių darbuotojams, inicijuojami darbo ginčai, o atsakovei vadovaujantis bendrovės 50 procentų akcijų valdantis vadovas A. M. nesąžiningai deklaruoja ieškovei išmoktas nuomos mokesčio sumas, keičia buhalterinių sąskaitų duomenis, ieškovės atžvilgiu elgiasi neteisėtai, vengia pateikti ieškovei, esančiai atsakovės akcininke, informaciją apie bendrovės išteklių naudojimą atitinkamų sandorių sudarymui. Šios ir kitos prašyme nurodytos aplinkybės ieškovei kelia pagrįstų abejonių ar su ja bus atsiskaityta pagal teismo priimtą sprendimą, jam įsiteisėjus.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės naudai priteistų sumų vykdymo užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir (at) trečiuosius asmenis, areštą 14 641,16 Eur sumai; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei palankiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės, buvusios ieškovės darbdavės, yra priteista 8083,32 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, 3368,05 Eur išeitinės kompensacijos, 3189,79 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas sprendė esant akivaizdu, kad tokios priteistos sumos įvykdymo atsakovė, siekusi byloje iš ieškovės virš 34 000 Eur žalos atlyginimo sumos priteisimo, gali vengti, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės finansinės būklės, atsakovės vadovo vengimo skaidriai deklaruoti finansinius duomenis ir teikti ieškovei, kaip bendrovės akcininkei, informaciją apie bendrovės finansinę padėtį.

6. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti argumentai, darbo ginčas su kita darbuotoja, taip pat Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-843/2020 patvirtina įmonės finansinės padėties sudėtingumą ir didelę riziką atsakovei imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. Be to, atsakovės naudai priteista bendra 14 641,16 Eur suma vertintina kaip didelė ir galinti sudaryti sunkumų atsiskaityti su ieškove.

7. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, todėl tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovės pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės laikytinas spaudimo priemone, siekiant pabloginti atsakovės padėtį. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) tarp šalių vyko, vyksta ir tikėtina vyks kiti teisminiai ginčai: civilinėje byloje Nr. e2-635-577/2020 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; atsakovės direktoriaus atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį; yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-125-843/2020. Anksčiau ieškovė nematė būtinybės kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, tokio prašymo nereiškė net pateikdama ieškinį; 2) ieškovė yra konkuruojančios bendrovės UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“ akcininkė (valdo 100 proc. akcijų), todėl ieškovei yra naudinga kenkti ir trukdyti atsakovei veikti rinkoje. Ieškovės kenkimas atsakovės interesams pasireiškė atsakovės klientų perviliojimu į savo įmonę, taip pat kai kurių atsakovės darbuotojų perviliojimu, kurie nuo 2019 m. kovo 1 d. tapo UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“ darbuotojais.

8.2. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokias aplinkybes dėl atsakovės finansinės būklės teismas vertino, nes skundžiamoje nutartyje apskritai nėra pasisakyta dėl atsakovės finansinės būklės. Priešingai nei teigia ieškovė ir nurodyta teismo nutartyje, atsakovės finansinė padėtis yra gera. Atsakovės pajamos už 2019 m. siekė 57 000 Eur, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui yra nedidėlė – tik 362,36 Eur, be to šios skolos apmokėjimas yra suderintas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Duomenys apie atsakovės kreditavimo riziką yra gera, atsakovė rinkoje veikia 12 metų, todėl klaidinga būtų manyti, kad atsakovė galėtų ar siektų nutraukti savo veiklą, ar kitaip vengtų prievolės grąžinti priteistą sumą.

8.3. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas vengė teikti informaciją apie bendrovės finansinę padėtį kitai akcininkei neatitinka tikrovės. Atsakovės direktorius, laikydamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) reikalavimų, teikė ieškovei prašomus dokumentus: 2020 m. vasario 21 d. ieškovės atstovui buvo pateiktas atsakymas į prašymą pateikti informaciją, 2020 m. vasario 25 d. ieškovės atstovui buvo pateiktas atsakymas į prašymą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, 2020 m. kovo 12 d. ieškovei buvo pateikta informacija apie įmonės finansines atskaitomybes už 2016–2018 metus, 2020 m. kovo 23 d. ieškovei buvo pateikta informacija apie išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų duomenis už 2017 ir 2019 metus.

8.4. Ieškovės nuogąstavimai, kad atsakovės vadovas vengia teikti informaciją akcininkei yra be pagrindo. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas. Ieškovė siekė pervilioti klientus į kitą įmonę UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“, kurios direktorė ir akcininkė yra pati ieškovė, taip pat ieškovė į savo įmonę perviliojo kelis atsakovės darbuotojus, todėl atsakovės direktorius negalėjo (neturėjo teisė) leisti ieškovei susipažinti su konfidencialia informacija, sudarančia įmonės komercinę paslaptį. Be to, kai kurie ieškovės prašomi pateikti dokumentai nepateko į dokumentų sąrašą nurodytą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Kol teismas nenusprendė kitaip, atsakovės vadovo veiksmai, neteikiant ieškovei dalies informacijos, laikytini teisėtais.

8.5. 2020 m. gegužės 21 d. šaukiamas akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkams bus pateikti dokumentai, todėl negalima tvirtinti, kad atsakovės vadovo vengia skaidriai deklaruoti finansinius duomenis ir teikti informaciją apie bendrovės finansinę padėtį kitai akcininkei (ieškovei).

8.6. Buvęs darbo ginčas su kita atsakovės darbuotoja ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-843/2020 niekaip negali patvirtinti ar paneigti atsakovės finansinės padėties sudėtingumą (nesudėtingumą), nes tai nesusiję dalykai. Be to, atsakovė atsiskaitė su darbuotoja, todėl nėra pagrindo tvirtini, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga.

8.7. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020 bendrovės vadovas buvo patrauktas atsakomybėn už nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnyje, t. y. už tai, kad laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, taip pat laiku neišsiuntė prašomos informacijos akcininkei. Tačiau nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės niekaip nesusijusios su atsakovės finansinės padėties sudėtingumu, tuo labiau siekiu vengti atsiskaitymo su ieškove.

8.8. Teigdamas, kad kyla didelė rizika, kad atsakovė gali imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, teismas nenurodė, kuo pasireiškia didelė rizika, kaip atsakovė vengs atsiskaityti su ieškove, kokių priemonių atsakovė gali imtis, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove.

8.9. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl ieškovės naudai priteista bendra 14 641,16 Eur suma buvo vertinta kaip didelė ir galinti sudaryti atsakovei sunkumų atsiskaityti su ieškove. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei ieškovės prašyme, nei teismo nutartyje nenurodyta, kad atsakovė slėptų turtą ar lėšas, taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovė perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims.

Šalies argumentai

8.11. Nors atsakovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau jos turtinė padėtis yra gera, bendrovė rinkoje veikia sėkmingai, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

8.12. Dėl piniginėms lėšoms taikomo arešto atsakovė patiria didelius nepatogumus, o tai gali lemti didelius nuostolius (atsakovė negalės atsiskaityti su kreditoriais pagal lizingo sutartį, negalės atsiskaityti už programines įrangos priežiūros paslaugas, negalės vykdyti savo tiesioginės veiklos, nes neturės lėšų kanceliarinėms prekėms įsigyti ir pan.). Dėl šalyje įvesto karantino bendrovės veikla pasunkėjo (sumažėjo užsakymų skaičius, bendrovės veikla ribojama arba nedirba jos klientai, tiekėjai, kai kurie klientai negali atsiskaityti už paslaugas, be to, mažėja galimybė surasti naujus klientus), o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji dar labiau būtų suvaržyta.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė savo procesinį prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones visų pirma grindė atsakovės nesąžiningumu – galimu mėginimu vengti teismo sprendimo vykdymo.

9.2. Atskirojo skundo teiginiai apie gerą atsakovės finansinę padėtį yra nepagrįsti. Finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2016 m. atsakovės pelnas sudarė 20 742 Eur, 2017 m. – 850 Eur, o 2018 m. atsakovė patyrė 15 156 Eur nuostolio. Nors atsakovės balanse įrašyto turto vertė atitinkamais laikotarpiais padidėjo, tačiau kartu ženkliai išaugo ir įmonės finansinių įsipareigojimų suma, atsakovės veikla tapo nuostolinga, atsakovė vengia vykdyti savo turtinius įsipareigojimus.

9.3. Atskirajame skunde nurodydama, kad bendrovės pajamos 2019 m. siekė 57 000 Eur, atsakovė sąmoningai nutyli faktą, jog 2016 m. vien tik bendrovės pardavimo pajamos (neįskaitant kitų pajamų) siekė 120 341 Eur, 2017 m. – 116 152 Eur, 2018 m. – 108 958 Eur, t. y. atskirajame skunde akcentuojama 2019 m. gauta pajamų suma yra beveik dvigubai mažesnė už gautą 2018 m. ir daugiau kaip dvigubai mažesnė už sumas, gautas ankstesniais laikotarpiais (2016, 2017 m.). Tai reiškia, kad atsakovės minima 2019 m. bendrovės gautų pajamų suma (vertinant ją ne atsietai, bet kartu su kitais sprendžiamam klausimui reikšmingais duomenimis) pagrindžia priešingą, nei nurodo atsakovė, aplinkybę – tai, kad atsakovo pajamos ženkliai sumažėjo, lyginant jas su pajamomis, gautomis ankstesniais finansiniais laikotarpiais.

9.4. Bendrovėje dirba vos keletas darbuotojų (2020 m. vasario mėnesį buvo 6 darbuotojai), jų vidutinis atlyginimas, o kartu ir per mėnesį mokėtinos VSD įmokos sudaro neženklias sumas, todėl vien pats įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vertinant jį į šį biudžetą mokėtinų nedidelių sumų kontekste, pagrindžia ne bendrovės gerą turtinę padėtį, bet faktą, kad atsakovė yra nepajėgi vykdyti net ir pakankamai nedidelių finansinių įsipareigojimų.

9.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad už advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ suteiktas paslaugas 2019 m. gegužės 31 d. – 2019 m. liepos 31 d. laikotarpiu atsakovei buvo išrašytos 3 PVM sąskaitos faktūros bendrai 8515,39 Eur sumai, tuo tarpu byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė 2019 m. birželio 19 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiu atskirais mokėjimo nurodymais pervedė ją atstovavusiai bendrijai tik 4300 Eur sumą, t. y. liko skolinga už gautas teisines paslaugas daugiau kaip 4000 Eur. Tai tikėtinai ir galėjo lemti atstovavimo / teisinių paslaugų teikimo santykių pasibaigimą bylos eigoje.

9.6. Atsakovas, 2020 m. gegužės 6 d. pareikšdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo panaikinimo, apeliaciniame skunde išdėstė prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o jeigu nurodytas prašymas nebūtų patenkintas – atidėti žyminio mokesčio (likusios nesumokėtos dalies) mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Nurodytą procesinį prašymą (kuris buvo patenkintas teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi) atsakovė grindė tuo, kad dabartiniu metu jos finansinė padėtis yra sunki, šalyje įvedus karantino režimą, mažėja užsakymų skaičius, įmonės veikla ribojama arba nedirba jos klientai, tiekėjai, kai kurie klientai negali atsiskaityti už paslaugas, be to, mažėja galimybės surasti naujų klientų. Tos aplinkybės, kurias atsakovė apeliaciniame skunde įvardijo kaip priežastis, lėmusias sunkią jos turtinę padėtį, egzistavo jau atskirojo skundo pareiškimo metu. Aptarta situacija ne tik patvirtina faktą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, bet ir pagrindžia akivaizdų atsakovės nesąžiningumą – teismo klaidinimą dėl tikrųjų ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

9.7. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė faktų, pagrindžiančių atsakovės veiksmus, kuriais yra slepiamas / perleidžiamas bendrovės turtas ar lėšos, ir tai, neva, paneigia galimą teismo sprendimo nevykdymo riziką, yra nepagrįsti. Įstatymas nepateikia baigtinio atsakovo nesąžiningumo kriterijų (nesąžiningų veiksmų) sąrašo, t. y. turto / lėšų slėpimas ar mėginimas apsunkinti išieškojimą, yra tik viena (bet jokiais būdais – ne vienintelė) iš aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Prašydama taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė būtent ir nurodė konkrečius faktus, kurie patvirtina ankstesnį nesąžiningą atsakovės (bendrovės vadovo) elgesį, sudarantį realų pagrindą manyti, jog atsakovė galimai vengs sau nepalankaus sprendimo vykdymo, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai į juos atsižvelgė.

9.8. Teikdama atskirąjį skundą, atsakovė ne tik nepaneigė ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad atsakovė jau ir anksčiau yra vengusi vykdyti savo įsipareigojimus kitų darbuotojų atžvilgiu (šiuo pagrindu Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėta darbo byla Nr. APS-36-6136/2019, kurioje priimtu sprendimu nuspręsta išieškoti iš atsakovės darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų įsiskolinimą buvusios bendrovės darbuotojos naudai), bet ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų geranorišką darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymą (atskirojo skundo teiginys, kad bendrovė atsiskaitė su darbuotoja nėra pagrįstas jokiais dokumentais). Ieškovės turimais duomenimis, darbo ginčą laimėjusi darbuotoja buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimu priteistų sumų išieškojimo, nes atsakovė gera valia jo nevykdė. Atsakovė, vengusi atsiskaityti su kitais darbuotojais, be kita ko, geranoriškai vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, gali ir toliau elgtis nesąžiningai – vengti ir teismo sprendimo vykdymo.

9.9. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės yra reikšmingos jos nesąžiningumo (prieš ieškovę nukreiptų nesąžiningų veiksmų) kontekste. Aptariamu atveju atsakovės direktorius ne tik atliko prieš ieškovę nukreiptus neteisėtus veiksmus (numatytus ANK 119 straipsnyje), bet ir sąmoningai vengia atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimu ieškovės naudai priteistas proceso išlaidas, kurių suma yra sudaro 600 Eur. Dėl nurodytos priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį bei reikalauti priteistos sumos išieškojimo teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, taip pat bendrovės vadovo vengimas vykdyti įsiteisėjusį teismo nutarimą suponuoja realią riziką, kad bendrovės direktorius, atstovaudamas atsakovę santykiuose su ieškove, ir toliau veiks neteisėtai ir galimai vengs vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip ir jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020.

9.10. Pareikšdama atskirąjį skundą, atsakovė jokiais argumentais ir įrodymais nepaneigė ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningą bendrovės direktoriaus elgesį, pasireiškusį bylai reikšmingų finansinių duomenų iškraipymu / koregavimu, įskaitant atsakovės į bylą pateiktų buhalterinių sąskaitų duomenų galimu keitimu / surašymu atsakovei palankia linkme, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teiktų deklaracijų tikslinimu, nesąžiningai pašalinant iš jų ieškovei išmokėtas nuomos mokesčio sumas ir pan.

9.11. Dėl atsakovės pozicijos, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo jos teises, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus, todėl vien ta aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamus padarinius, nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo. CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atsakovei suteikia teisę reikšti motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, detalizuojant (pagrindžiant) sumas, kurių panaudojimas yra būtinas atsakovės poreikių tenkinimui. Aptariamu atveju atsakovė ne tik nesinaudojo šia savo teise, bet ir atskirąjį skundą grindžia išimtinai deklaratyviais teiginiais apie piniginių operacijų atlikimo būtinybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų

12. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė teismui šiuos įrodymus: 1) išrašą iš www.rekvizitai.lt apie UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“; 2) ieškovės elektroninį laiškas klientui UAB „Apdara“; 3) informaciją apie atsakovės sąskaitų apyvartą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 4) informaciją apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 30 d. pranešimą; 6) informaciją apie UAB „L&A Solutions“ kreditavimo riziką; 7) išrašą iš www.rekvizitai.lt apie UAB „L&A Solutions“; 8) elektroninius laiškus ieškovės atstovui; 9) 2020 m. balandžio 20 d. pranešimą apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą; 10) mokėjimo grafiką pagal lizingo sutartį; 11) programinės įrangos priežiūros sutartį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovei, todėl ji neturėjo galimybių pateikti įrodymų, kad galėtų pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemone nebuvimo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priimti atsakovės (apeliantės) teikiamus įrodymus.

15. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui šiuos įrodymus: 1) atsakovės UAB „L&A Solutions“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (už 2016, 2017, 2018 metus); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį; 3) prašymą vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020; 4) 2020 m. balandžio 3 d. atsakymą į ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo; 5) išrašą iš www.rekvizitai.lt apie UAB „Vivaeura“. Kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į atsakovės atskirajame skunde išdėstytą argumentaciją, kuri ieškovei pirmosios instancijos teisme nebuvo žinoma, ieškovės pateikti įrodymai taip pat priimtini ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priėmus ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovės teisės būti supažindintai su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, nes atsakovei neabejotinai yra žinomas ieškovės pateikiamos informacijos turinys bei teikiamais įrodymais ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, be to, esant poreikiui įvertinti skundo ir atsiliepimo į jį pagrįstumą, teismui suteikta galimybė ir pačiam susipažinti su valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis, apibūdinančiais atsakovės turinę (finansinę) padėtį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jau išnagrinėjus bylą ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, taigi byloje nekilo ginčo dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teigdama, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja grėsmė, jog nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

20. Atsakovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl ieškovės naudai priteista 14 641,16 Eur suma buvo įvertinta kaip didelė ir galinti sudaryti atsakovei sunkumų atsiskaityti su ieškove. Atsakovės teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės finansinė padėtis yra gera – atsakovės pajamos už 2019 m. siekė 57 000 Eur, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui yra nedidėlė (tik 362,36 Eur), be to, šios skolos apmokėjimas yra suderintas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atsakovė rinkoje veikia jau 12 metų, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė siektų nutraukti savo veiklą ar kitaip vengtų prievolės grąžinti ieškovei priteistą sumą.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) savo gerai finansinei būklei pagrįsti pateikė teismui informaciją apie atsakovės sąskaitų apyvartą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuri patvirtina aplinkybę, kad atsakovės pajamos 2019 m. siekė 57 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik informacija apie gautas pajamas, nesant jokių duomenų apie tais pačiais metais įmonės veikloje sunaudotus išteklius, su darbo santykiais susijusias sąnaudas ir kitus finansinę padėtį apibūdinančius rodiklius, neteikia pagrindo pripažinti, kad įmonės finansinės padėtis yra gera. Iš byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016–2018 m. matyti, kad 2016 m. atsakovė turėjo 20 742 Eur grynojo pelno, 2017 m. – 850 m., o 2018 m. atsakovė patyrė 15 156 Eur nuostolių. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad 2019 m. atsakovės veikla buvo pelninga arba nuostoliai buvo mažesni nei praėjusį ataskaitinį laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo atskirojo skundo padavimo praėjus apie dviem savaitėms atsakovė šioje byloje pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriame pati patvirtino aplinkybę apie sunkią savo turtinę (finansinę) padėtį. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atsakovę atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodytą prašymą atsakovė grindė savo sunkia finansine padėtimi, teigdama, kad sumokėti visą žyminio mokesčio sumą atsakovei būtų nepakeliama našta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą, atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies (895,41 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina sunkią atsakovės finansinę padėtį, bet ir rodo atsakovės nesąžiningumą: siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovė nurodo, kad ji rinkoje veikia sėkmingai ir jos finansinė būklė yra gera, tuo tarpu, siekdama atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, atsakovė savo finansinę padėtį apibūdina kaip itin sunkią, tokiu būdu sąmoningai klaidindama teismą.

24. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje ieškovės naudai iš atsakovo priteista suma (14 641,16 Eur), turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovės atžvilgiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2019 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).

25. Aptariamu atveju atsakovė (apeliantė), turėdama galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ieškovei priteistos didelės sumos, kaip vieno iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteista suma atsakovei nėra reikšminga, o atsakovės turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Priešingai, netrukus po atskirojo skundo padavimo atsakovė, teikdama apeliacinį skundą dėl toje pačioje byloje priimto sprendimo, patvirtino aplinkybę, kad jos finansinė padėtis yra sudėtinga.

26. Kartu pažymėtina ir tai, jog aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

27. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad atsakovė slėptų turtą ar lėšas, ar ketintų perleisti turtą kitiems asmenims.

28. Teismų praktikoje formuojami tokie nesąžiningo elgesio kriterijai: atsakovas gali paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo; atsakovas jau ėmėsi veiksmų, liudijančių apie jo ketinimus vengti sprendimo įvykdymo. Šis sąrašas nėra baigtinis, o ieškovas turi diskrecijos teisę realios grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą įrodinėti bet kokiomis aplinkybėmis ar įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-464/2017; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-236/2018). Taigi vien tai, kad aptariamu atveju ieškovė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismo nenustatė, jog atsakovė slėptų ar ketintų perleisti turtą tretiesiems asmenims, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai sprendė dėl egzistuojančios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme išdėstytas argumentus, atsakovės ankstesnį darbo ginčą su kita darbuotoja, Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020 nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad egzistuoja rizika, jog atsakovė gali imtis visų įmanomų priemonių, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove.

30. Atsakovės (apeliantės) nuomone, darbo ginčas su kita atsakovės darbuotoja bei Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-843/2020 nepatvirtintina atsakovės siekio vengti atsiskaitymo su ieškove, nes atsakovė išnagrinėjus darbo ginčą atsiskaitė su kita darbuotoja, o nurodyta administracinio nusižengimo byla nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

31. Nagrinėjamos bylos medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės patvirtina aplinkybę, kad atsakovės (jos vadovo A. M.) ir ieškovės, kaip atsakovės akcininkės ir buvusios darbuotojos, santykiai yra įtempti, konfliktiški. Šią aplinkybę atskirajame skunde pripažįsta ir pati atsakovė. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo kilęs darbo ginčas dėl atsakovės atliktos išskaitos iš ieškovės darbo užmokesčio ir ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo bei ieškovės neteisėtais veiksmais atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei patenkino iš dalies – pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovės 8083,32 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 3368,05 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės kompensacijos, 3189,79 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovės priešieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

32. Ieškovė grėsmę, kad atsakovė gali vengti sumokėti ieškovei nurodytu teismo sprendimu priteistas su darbo santykiais susijusias sumas, be kita ko, grindžia tuo, kad atsakovė jau ir anksčiau yra vengusi vykdyti savo įsipareigojimus kitų darbuotojų atžvilgiu (ieškovės žiniomis, Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje išnagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-36-6136/2019 darbo ginčą laimėjusi darbuotoja buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų sumų išieškojimo, nes atsakovė gera valia jo nevykdė). Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad išnagrinėjus darbo ginčą su kita buvusia darbuotoja ji atsiskaitė, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, teismui nepateikė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

33. Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės vadovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-5-992/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje AN2-125-843/2020 buvo pripažintas kaltu dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 metus, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą už 2018 metus bei dėl informacijos akcininkei (ieškovei) nepateikimo. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjai (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) iš atsakovės vadovo buvo priteista 600 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Ieškovės teigimu, šių jos naudai priteistų proceso išlaidų atsakovės vadovas neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis ieškovės 2020 m. gegužės 7 d. prašymas antstoliui dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei vykdymo išlaidų apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek išnagrinėtos bylos medžiaga, tiek su aptarta administracinio nusižengimo byla susijusios aplinkybės, be kita ko, tai, kad atsakovės vadovas nevykdo įsiteisėjusio teismo nutarimo ir nesumoka ieškovės naudai priteistų proceso išlaidų administracinio nusižengimo byloje, patvirtina ne tik įtemptus šalių santykius, bet ir atsakovės neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu. Jau nurodyta, kad atsakovės sąžiningumu leidžia abejoti ir tai, jog atsakovė, priklausomai nuo siekiamo teisinio rezultato, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikė skirtingus (visiškai priešingus) argumentus ir duomenis apie jos finansinę padėtį (žr. nutarties 23 punktą). Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą.

35. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde taip pat teigia, kad dėl piniginėms lėšoms taikomo arešto ji patiria didelius nepatogumus, o tai gali lemti didelius nuostolius (atsakovė negalės atlikti įmokų pagal lizingo sutartį, atsiskaityti už programines įrangos priežiūros paslaugas, vykdyti savo tiesioginės veiklos, nes neturės lėšų kanceliarinėms prekėms įsigyti ir pan.).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jai pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi ir (ar) neproporcingi, juolab kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškovės, kaip darbuotojos, t. y. silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, teises ir teisėtus interesus. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) atsakovės nepaneigtos (CPK 178, 185 straipsniai).

38. Atsakovei (apeliantei) taip pat išaiškintina, kad šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovei prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 148 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė, vadovaudamasi CPK 146 straipsnio 1 dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jai suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

39. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 479,98 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 479,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ (juridinio asmens kodas 301206700) 479,98 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 98 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja Laima Ribokaitė