Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-470-267/2018, pagal ieškovo V. B., atsakovių Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo, nagrinėjimo.

Pareiškėja siekia nušalinti visą Šiaulių apygardos teismą, motyvuodama tuo, jog šis teismas jau yra išreiškęs poziciją anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, sprendžiant klausimą dėl savivaldybės tarybos ir mero kompetencijos atribojimo atleidžiant biudžetinių įstaigų vadovus. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės mero nepasitikėjimas Šiaulių apygardos teismu yra išreikštas ir viešoje erdvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).