- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- A-675-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00348-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal S. R. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 68-1955 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti 2018 m. sausio 16 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą Nr. 2S-182 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti. Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – uždrausta 1 mėnesį apsipirkti parduotuvėje dėl to, kad 2017 m. spalio 19 d. apie 9.30 val. jis buvo nuteistųjų klubo patalpose be leidimo. Pareiškėjas pripažino, jog leidimo būti tose patalpose neturėjo, tačiau pažymėjo, jog Pravieniškių PN nėra nustatyta leidimų patekti į klupo patalpas išdavimo tvarka ir, jei tokia ir yra, tai pareiškėjas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo su ja supažindintas. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas jo skundą, nevertino to, kad nuteistųjų klubo veikla, kur yra organizuojamos nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonės, buvo vykdoma nesilaikant Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo 21–23 punktuose nustatytos tvarkos, todėl drausminės atsakomybės pagrindas negali būti kildinamas iš neteisėtų Pravieniškių PN administracijos veiksmų organizuojant nuteistųjų klube vykdomas pozityvaus užimtumo priemones. Pažymėjo, jog bausmės atlikimo sektoriaus gyvenamoji zona nėra izoliuota nuo Pravieniškių PN teritorijos, kurioje yra nuteistųjų klubo patalpos. Nuteistųjų klubas nuo jos nėra atribotas Kontrolės ir praleidimo punktu. Akcentavo, jog jis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose ir dėl to labai dažnai lankydavosi nuteistųjų klube. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam nei karto nebuvo išduotas leidimas–kvietimas patekti į nuteistųjų klubo patalpas. Pareiškėjo teigimu, nebuvo jokių informacinių užrašų, draudžiančių nuteistiesiems patekti į klubo patalpas. Pažymėjo, jog 2017 m. spalio 19 d. klubo patalpose jį matė būrio viršininkas, apie nuolatinį jo lankymąsi ten buvo žinoma Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnams, tačiau iš jų jokių pastabų negavo.
3. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN ir Kalėjimų departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai vadovavosi tik Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 42-19302 „Dėl tarnybinio pranešimo, surašyto 20-ojo būrio 1-osios brigados nuteistajam S. R. pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada), kurioje faktai dėl jo dalyvavimo klubo veikloje išdėstyti klaidingai, visiškai netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl pataisos namuose realiai egzistuojančios leidimų į klubo patalpas išdavimo tvarkos. Pažymėjo, jog 2017 m. spalio 19 d. nuteistųjų klubo patalpose buvo dienotvarkėje nustatytu laiku, kuris buvo skirtas nuteistųjų dalyvavimui socialinės reabilitacijos programose (smiginio ir futbolo turnyrų organizavimui). Jis buvo vienas iš futbolo turnyro, vykusio jau nuo rugpjūčio mėnesio, organizatorių, tą dieną atnešė į klubo patalpas prizus turnyro dalyviams– tris šakočius, bendravo su V. B. dėl varžybų, numatytų 2017 m. spalio 20 d. 14 val. perkėlimo į 2017 m. spalio 21 d. Toje patalpoje tuo metu buvo ir kiti nuteistieji, tačiau nė vienam dėl to nebuvo skirta nuobauda. Kalėjimų departamentas pareiškėjo paaiškinime Drausmės komisijai nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nevertino, jo skundą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Nutarimo teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, skundžiami sprendimai turi būti panaikinti ir dėl procedūrinių pažeidimų, nes Drausmės komisijos pirmininkas D. S. buvo šališkas (Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria buvo remtasi skiriant jam nuobaudą, taip pat buvo pasirašyta D. S.). Pareiškėjas kaip nukentėjęs ir civilinis ieškovas buvo davęs prieš jį parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 03-1-00525-011 dėl turto prievartavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau jo prašymas Pravieniškių PN dėl Drausmės komisijos pirmininko D. S. nušalinimo nepagrįstai netenkintas. Be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje. Apie tai, kad dėl nedarbingumo, silpnos sveikatos būklės, aukštos temperatūros, jis negali dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, informavo būrio viršininką, tačiau posėdis nebuvo atidėtas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad 2017 m. spalio 19 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl Nutarimu nuobauda jam skirta pagrįstai. 2017 m. spalio 19 d. apie 9.30 val. Pravieniškių PN-AK patalpų pagalbinėse patalpose, kuriose jis negalėjo būti be administracijos leidimo, S. R. buvo sulaikytas geriantis arbatą. Dėl šio įvykio Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas parašė tarnybinį pranešimą. Buvo nustatyta, jog pareiškėjas pagalbinėse patalpose buvo neturėdamas leidimo. Tiriant įvykį, buvo konstatuota, jog 2017 m. spalio 19 d. pataisos įstaigos 2 sektoriaus patalpose, kuriose organizuojamas nuteistųjų užimtumas, nevyko jokia pozityvaus užimtumo priemonė, šiose patalpose laikomos priemonės, skirtos renginių organizavimui bei tarnybinių patalpų valymo priemonės, joje nėra rengiami jokie renginiai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl buvo nuspręsta jo elgesį svarstyti Drausmės komisijos posėdyje. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo objektyvių duomenų dėl Drausmės komisijos pirmininko D. S. šališkumo, todėl nebuvo pagrindo jo nušalinimui. Pareiškėjui buvo pranešta apie Drausmės komisijos posėdį, tačiau pareiškėjas teise dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje nepasinaudojo. Atsakovo nuomone, skiriant nuobaudą pareiškėjui, jokių abejonių dėl jo padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nebuvo, nuobauda skirta pagrįstai, jos panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, Nutarime nurodyta, jog 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val. pareiškėjas be administracijos leidimo lankėsi pataisos įstaigos klubo patalpose, tačiau nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog šios patalpos yra pataisos įstaigos klubo pagalbinės patalpos (prie aktų salės, kuriose vyksta renginiai), jos naudojamos sporto, renginių organizavimui skirto inventoriaus, tarnybinių patalpų valymo priemonių laikymui (toliau – ir ginčo patalpos). Pareiškėjas neginčija, jog 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val. jis ginčo patalpose buvo be pataisos namų administracijos leidimo, t. y. pareiškėjas buvo sulaikytas ginčo patalpose geriantis arbatą, kuriose lankytis pataisos įstaigos direktoriaus leidimo neturėjo. Dėl įvykio pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris užbaigtas surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio tyrimo metu tiriant pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes buvo paimti paaiškinimai iš nuteistųjų D. M., V. B., S. P., V. K., gauti duomenys iš pareigūnų (Pravieniškių PN 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniojo specialisto G. L. 2017 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. 62-4826, 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko M. K. 2017 m. lapkričio 13 d. pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. 62-5300, M. K. 2017 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 62-5345). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą, nustatantį pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 73.11 punktą. Nuteistojo elgesį siūloma svarstyti Drausmės komisijos posėdyje.
8. Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs liudytojų M. K., G. L., V. B., V. M. paaiškinimus, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, sprendė, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl drausminė atsakomybė jo atžvilgiu taikyta pagrįstai.
9. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad pataisos namuose nėra nustatyta leidimų patekti į ginčo patalpas išdavimo tvarka, su ja nebuvo supažindintas, nuteistųjų pataisos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės pataisos namuose vykdomos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, 20 būrio, kuriame atliko bausmę, gyvenamoji zona nėra izoliuota nuo pataisos namų teritorijos, kurioje yra nuteistųjų klubo patalpos, nuteistųjų klubas nėra atribotas kontrolės ir praleidimo punktu, todėl leidimas nebuvo reikalingas, teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog 20 būrio gyvenamoji zona nėra izoliuota nuo ginčo patalpų, tarp jų nėra kontrolės ir praleidimo punkto, kuriame tikrinami leidimai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui konkrečiu atveju skirta nuobauda ne dėl jo buvimo tam tikroje teritorijoje, bet dėl jo buvimo be leidimo tam tikroje patalpoje – klubo pagalbinėse (ginčo) patalpose, todėl sprendė, jog jo argumentai, susiję su lankymusi tam tikroje teritorijoje ginčui nėra reikšmingi. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis ginčo patalpose lankėsi dėl darbo, bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo patalpose, o taip pat ir Aktų salėje tuo metu nevyko jokia pozityvaus užimtumo priemonė, be to, ginčo patalpoje apskritai nebuvo rengiami jokie renginiai. Į ją turėjo teisę patekti nuteistieji, kuriems buvo išduoti leidimai dėl darbo, tam tikros veiklos (tarnybinių patalpų valytojai, tvarkiniai, gėlininkas, tapytojas). Byloje liudytojų M. K., G. L., V. B., V. M. paaiškinimais teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val., ginčo patalpose buvę kiti nuteistieji, išskyrus pareiškėją, turėjo pataisos namų administracijos leidimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminacijos nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teigė, jog Pravieniškių PN-AK nėra nustatyta leidimų patekti į klubo patalpas išdavimo tvarka, su ja jis nebuvo supažindintas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, siekdamas išsiaiškinti šią tvarką. Teismas vertino, kad pareiškėjas sugeba aktyviai ginti savo teises, todėl jam nebuvo kliūčių išsiaiškinti ir leidimų išdavimo tvarką. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jam buvo žinomos Taisyklės ir jose įtvirtintas imperatyvus draudimas nesilankyti patalpose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.
11. Teismas nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog leidimai nuteistiesiems, kurie ginčo patalpose privalėjo būti dėl darbo (veiklos) pobūdžio buvo išduodami raštu (valytojams, tvarkiniams pan.), kitiems nuteistiesiems leidimai buvo duodami žodžiu, kreipiantis į 2 sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnus. Pareiškėjas dėl leidimo išdavimo į Socialinės reabilitacijos pareigūnus nesikreipė. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis tuo metu atnešė prizus (3 šakočius) į ginčo patalpą, jo nurodytos aplinkybės dėl Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių nesilaikymo tvarkos nėra reikšmingos, nes pagal ginčo dalyką pažeidimo sudėčiai svarbu nustatyti tai, kad pareiškėjas Nutarime nurodytu laiku buvo tose patalpose, kuriose neturėjo teisės būti be administracijos leidimo.
12. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su procedūriniais pažeidimais, t. y. neužtikrintos jo teisės dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, Drausmės komisijos pirmininko D. S. šališkumo, teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nusižengimą, jam buvo suteikta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo, teikiant rašytinius paaiškinimus, šia teise jis aktyviai naudojosi. Pareiškėjas apie Drausmės komisijos posėdį, kuris vyko 2017 m. lapkričio 17 d. 9 val., buvo informuotas. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 16 d. prašyme Pravieniškių PN-AK direktoriui nurodė, kad nei jis, nei jo advokatas nebuvo supažindintas su Tarnybinio patikrinimo išvada dėl jo drausmės pažeidimo, todėl prašė posėdį atidėti. Liudytoju apklaustas būrio viršininkas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš Drausmės komisijos posėdį pareiškėjas informavo jį, kad negalės dalyvauti posėdyje dėl prastos sveikatos būklės, jis apie tai pranešė Drausmės komisijai, kuri nusprendė šį klausimą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui. Teismas nurodė, kad duomenų pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms, jog jis negalėjo dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje dėl aukštos temperatūros, byloje nėra. Būrio viršininkas M. K. negalėjo teismui nurodyti, ar pareiškėjas 2018 m. lapkričio 17 d. prieš Drausmės posėdį reiškė prašymą dėl Drausmės posėdžio atidėjimo, ar tik informavo apie negalėjimą jame dalyvauti, taigi ši aplinkybė nepaneigta. Teismas sprendė, kad pareiškėjas siekė dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo, tačiau jo teisė būti išklausytam nebuvo tinkamai užtikrinta, todėl tai sudaro pagrindą teigti apie atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus, numatytus Taisyklių 205 punkte ir 242 punkte. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės leido dalyvauti posėdyje, apie kurį kelis kartus jis atsakovo (būrio viršininko) buvo informuotas. Teismas padarė išvadą, kad minėti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, susiję su jo teise dalyvauti ir teikti paaiškinimus Drausmės komisijoje nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti, todėl jie negali būti vertinami kaip esminiai, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus.
13. Dėl pareiškėjo teiginio apie Drausmės komisijos pirmininko D. S. šališkumą teismas nustatė, kad pareiškėjas nušalinimą Drausmės komisijos pirmininkui reiškė po tarnybinio patikrinimo atlikimo, iš esmės nesutikdamas su tarnybinio patikrinimo rezultatais ir siekdamas juos pakeisti jam palankiais, todėl nušalinimo teise iš esmės buvo naudojamasi kaip gynybos priemone. Nagrinėjant bylą objektyvių duomenų dėl Drausmės komisijos pirmininko šališkumo nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (Taisyklių 236 p.), todėl pataisos namų direktorius nėra saistomas jos išvados. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tarnybinis patikrinimas būtų buvęs atliktas neobjektyviai, šališkai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, kad Kalėjimų departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, išsamiai išnagrinėjo pataisos namų pateiktą dokumentinę medžiagą, ją patikrino ir įvertino, Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytų aplinkybių ir teisės aktų vertinimu, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, jog Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobauda atitinka bausmių vykdymo tikslus, priimta kompetentingo subjekto. Drausminės procedūros pažeidimus dėl pareiškėjo dalyvavimo Drausmės posėdyje neužtikrinimo lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne svarbios priežastys; procedūriniai pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.
III.
15. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, Tarnybinio patikrinimo išvados ir Sprendimo panaikinimo.
16. Pareiškėjas vertina, kad teismas pažeidė BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, netinkamai taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo režimo tvarką, bausmių skyrimo pagrindus ir tvarką, netinkamai taikė suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Nurodo, kad jis net negalėjo gauti iš pataisos namų direktoriaus leidimo (kaip tai numato Taisyklių 73.11 p.) patekti į klubo patalpas, nes tokius leidimus, kaip tai nustatė teismas, pataisos namuose nereglamentuota tvarka išduodavo žodžiu Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojas. Akivaizdu, kad tokie leidimai, jei jie ir buvo išduodami, tai buvo išduodami pažeidžiant Taisyklių 73.11 punkte tvarką, t. y. neteisėtai.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados yra prieštaraujančios motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, byloje surinktiems įrodymams bei pateiktam pirmos instancijos teismo jų vertinimui. Taigi teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas iš esmės konstatavo, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi Taisyklių 73.11 punkte nustatytos leidimų išdavimo tvarkos, kad į bet kurias patalpas, kuriose nuteistasis nedirba ir negyvena, leidimą išduoda pataisos namų direktorius. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, kad Taisyklių 73.11 punkte suteikti įgaliojimai direktoriui (išduoti leidimą patekti į patalpas) būtų deleguoti 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojams.
18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 19 d. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 73.11 punktą (nesilaikė nustatytos tvarkos ir buvo patalpose, kuriose negyvena ir nedirba, neturėdamas direktoriaus leidimo). Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad leidimas būtų kada nors išduotas pareiškėjui patenkant į klubo patalpas. Teismas konstatavo, kad pataisos namuose egzistavo tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos (2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų) sutarta tvarka, pagal kurią šalių susitarimu buvo išduodami (gaunami) leidimai patekti į klubo patalpas. Teismo nuomone, ši tvarka turėjo būti žinoma pareiškėjui ir jis, norėdamas atvykti į klubo patalpas, turėjo kreiptis į Socialinės reabilitacijos darbuotoją ir gauti žodinį jo leidimą būti šiose patalpose. Pareiškėjas neigia, kad nerašytinė tvarka buvo jam žinoma ir kad tokia tvarka realiai egzistavo pataisos namuose. Pareiškėjas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK neegzistavo nustatyta tvarka, kuria būtų aptarta direktoriaus išduodamų leidimų į patalpas, kuriose negyvenama ir nedirbama tvarka bei tai, kad tokie leidimai nebuvo išduodami teisės normų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo veikoje šiuo atveju nebuvo pažeidimo padarymo sudėties: neteisėtų veiksmų ir kaltės pažeidžiant Taisyklių 73.11 punktą. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus, kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, samprotavimais. Pareiškėjas patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK egzistuoja nerašytos taisyklės, nustatančios nuteistųjų elgesio modelį santykiuose su pataisos namų administracija. Apie atsisakymą vadovautis tokiomis nerašytinėmis taisyklėmis pareiškėjas yra informavęs pataisos namų administraciją. Kitos nerašytinės taisyklės reglamentuojančios jo, kaip nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu, jam nebuvo žinomos, tarp jų ir nerašyta taisyklė dėl susitarimo nuteistųjų atliekančių bausmę pataisos namuose ir Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų išduoti leidimus patekti į klubo patalpas. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su šia tvarka, o bet kurie kiti neformalūs susitarimai tarp nuteistųjų ar tarp nuteistųjų ir administracijos negali būti laikomi teisėtai reglamentuojantys bausmės režimo vykdymo tvarką.
19. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Nutarimą, kadangi Drausmės komisija ir atsakovas pažeidė objektyvumo principą bei padarė procedūrinius pažeidimus skiriant drausminę nuobaudą, t. y. atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti Drausmės komisijos posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jam nepalankių poveikio priemonių taikymo. Neišklausius pareiškėjo paaiškinimų ir pozicijos šiuo klausimu, buvo priimtas jam nepalankus sprendimas ir šis procedūrinis pažeidimas negali būti paneigtas vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas galėjo skųsti jam nepalankų sprendimą teismui.
20. Pareiškėjo nuomone, būtent tam tikrų asmenų tiesioginis pavaldumas ir jų neteisėti veiksmai pažeidžiant įstatymo nuostatas ir Pravieniškių PN-AK teisės aktus, skirtus užtikrinti nešališkus ir objektyvius sprendimus, daro jų priimtus sprendimus šališkais (tarnybinio patikrinimo išvada, Drausmės komisijos sprendimas). Nors šios aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir pareiškėjas kėlė klausimą ne tik dėl komisijos pirmininko D. S. šališkumo, bet ir dėl Tarnybinio patikrinimo išvados bei Drausmės komisijos priimto sprendimo neobjektyvumo, teismas šiuo aspektu nepasisakė ir nurodytų aplinkybių nevertino. Pareiškėjo nuomone, jo skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo paneigtos, o jeigu teismui kilo abejonių, nesiekė jų pašalinti. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino aplinkybes, kad Pravieniškių PN-AK vadovas nepriėmė jokio sprendimo dėl D. S. nušalinimo iki buvo išnagrinėta pareiškėjui iškelta drausminė byla Drausmės komisijoje. Sprendimas dėl D. S. nušalinimo buvo priimtas 2017 m. gruodžio 8 d., jį priėmė tuo metu laikinai einantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigas D. S.. Todėl buvo grubiai pažeistos VAĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise skųsti 2017 m. gruodžio 8 d. atsakymą Nr. 7-0594, kuriuo buvo atmestas prašymas nušalinti D. S. nuo Drausmės komisijos pirmininko pareigų. Pareiškėjas, realizuodamas šią teisę, per įstatymo nustatytą terminą pateikė skundą Kalėjimų departamentui dėl jam ginčijamu Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos, be kita ko, motyvuodamas ir minėtu motyvu.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas nurodo, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliantas nevertina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų ir teismų praktikos, kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, dėsto subjektyvią nuomonę ir situacijų vertinimą bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Mano, kad teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teigia, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl plačiau dėl apelianto skundo teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 68-1955, kuriuo paskira pareiškėjui nuobauda, ir Kalėjimų departamento Sprendimo, priimto pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine sprendimo apskundimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip negrįstą, konstatavęs, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėjui reikalavimas dėl reikalingo leidimo patekti į ginčo patalpas buvo žinomas, dėl ko ginčijamame Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto nuostatų pažeidimą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu leidimai pateikti į ginčo patalpas buvo išduodami žodžiu, tai buvo išduodami neteisėtai – pažeidžiant Taisyklių 73.11 punkte tvarką; pareiškėjo veikoje nebuvo pažeidimo padarymo sudėties – neteisėtų veiksmų ir kaltės pažeidžiant Taisyklių 73.11 punktą; teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, taip pat sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, samprotavimais; atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti Drausmės komisijos posėdžio metu, be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Drausmės komisijos pirmininko D. S. šališkumo ir dėl Tarnybinio patikrinimo išvados bei Drausmės komisijos priimto sprendimo neobjektyvumo.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
31. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, nustatytų BVK 110 straipsnio 1 dalyje, – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.).
32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte yra įtvirtintas imperatyvus draudimas nuteistiesiems nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.
33. Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-756/2019; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-624/2020).
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto jo nubaudimo, pažymi, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog jis 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val. buvo sulaikytas geriantis arbatą ginčo patalpose, kuriose lankytis pataisos įstaigos direktoriaus leidimo neturėjo. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tačiau jas kitaip vertina, iš esmės nesutikdamas su tuo, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai M. K., G. L., V. B., V. M. (II t., b. l. 47–53), teismas ištyrė ir įvertino pareiškėjo ir atsakovo poziciją bei su ja susijusius argumentus, taip pat pateiktą į bylą medžiagą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamu Nutarimu Pravieniškių PN-AK direktorius pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto pažeidimą.
35. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo išsamiai išnagrinėtų aplinkybių, pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas žinojo Taisyklėse įtvirtintą imperatyvų draudimą nesilankyti patalpose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustačius, kad kiti ginčo patalpoje buvę nuteistieji turėjo leidimą ten būti (t. y. liudytojų M. K., G. L., V. B., V. M. paaiškinimais nustatyta, jog 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val., ginčo patalpose buvę kiti nuteistieji, išskyrus pareiškėją, turėjo pataisos namų administracijos leidimus), konstatuotina, kad pareiškėjas žinojo apie būtinybę gauti leidimą, be to, šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybė, jog pareiškėjas visada aktyviai gina savo teises, taigi neabejotinai žino imperatyvų draudimą nesilankyti be leidimo patalpose, kuriose nedirba ir negyvena. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad jis nerašytinių taisyklių nesilaiko ir apie tai yra informavęs atsakovą, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, jog leidimas būtų kada nors išduotas pareiškėjui patenkant į klubo patalpas, kad jis dažnai lankydavosi ginčo patalpose. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas bandė gauti leidimą, jam buvo atsisakyta suteikti tokį leidimą ar objektyviai neturėjo galimybės gauti leidimo iki ginčo įvykio (t. y. 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val.).
36. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai dėl šios nutarties 35 punkte nurodytų faktinių aplinkybių nekyla abejonių, kad atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimą, t. y. 2017 m. spalio 19 d. 09.30 val. lankėsi be leidimo patalpose, kuriose nedirba, negyvena ir nevyko jokia veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nutarimu paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti parduotuvėje – yra visiškai adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.
37. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais jam skiriant nuobaudą ir Drausmės komisijos šališkumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė skundžiame sprendime ir juos visus išnagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės apsiginti (t. y. dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje), Drausmės komisijos pirmininko šališkumo, kadangi pareiškėjas pasinaudojo BVK nustatyta tvarka pasitikrinti ginčijamo nutarimo teisėtumą ikiteismine ir teismine tvarka, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viso abejonės dėl galimo procedūrinio pažeidimo buvo pašalintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai padarytų išvadų minėtu aspektu, plačiau nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų pagrindu padarytoms išvadoms.
38. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą. Pareiškėjui Nutarimu nuobauda buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamus Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.
39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo pasisakyta dėl priimtų nagrinėti pareiškėjo reikalavimų, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimus, priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų ir teismas netinkamai, prieštaringai motyvavo skundžiamą sprendimą, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.