Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-1848-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2-1848-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00569-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“
Trečiasis asmuo
SIA „UNEX BALTIC“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1848-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00569-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“ dėl priedo Nr. 6 prie 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001 pripažinimo niekiniu, trečiasis asmuo SIA „UNEX BALTIC“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekiniu tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Grūdoteka“ (tuo metu – A. K. įmonė „Grūdoteka“, kuri vėliau buvo pertvarkyta į UAB „Grūdoteka“) sudarytą 2014 m. birželio 12 d. užsakymą (toliau – ir Priedas Nr. 6) prie 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001.

2. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo nuolatiniai ir ilgalaikiai prekybiniai santykiai dėl sojos rupinių pirkimo – pardavimo. 2013 m. liepos 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį Nr. SBM 0730/13-001 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo patiekti sojos rupinius, o ieškovė priimti prekes.

3. Įmonei SIA „UNEX BALTIC“ ir UAB „Šiaurės vilkas“ sudarius sutartį dėl sojos rupinių pardavimo paaiškėjo, kad dėl ieškovei tiksliai nežinomų priežasčių atsakovė negali (nenori) tiesiogiai parduoti, o įmonė SIA „UNEX BALTIC“ pirkti sojos rupinių. Trys verslo partneriai atsakovės atstovas, ieškovės atstovas ir įmonės SIA „UNEX BALTIC“ atstovas - faktinis savininkas susitarė ieškovę panaudoti kaip tarpinę stotelę be jokių iš to išplaukiančių neigiamų pasekmių. Tuo metu ieškovė neturėjo poreikio iš atsakovės nupirkti 3000 tonų ar kitokio kiekio sojos rupinių. Tuo tarpu atsakovė su įmone SIA „UNEX BALTIC“ jau tiesiogiai buvo susitarę dėl sojos rupinių tiekimo, todėl atsakovė turėjo poreikį tokį kiekį sojos rupinių parduoti įmonei SIA „UNEX BALTIC“, o pastaroji turėjo poreikį jį nupirkti, kadangi dėl tokio kiekio sojos rupinių tiekimo dar 2014 m. birželio 6 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Šiaurės vilkas“. Pasiekus susitarimą ieškovę formaliai panaudoti kaip tarpinę stotelę, partneriai atitinkamai veikė: 1) 2014 m. birželio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė priedą Nr. 6 prie sutarties dėl sojos rupinių pardavimo, 2) tą pačią dieną ieškovė sudarė sutartį Nr. 1206/14-02 dėl tų pačių sojos rupinių pardavimo.

4. Tai, kad 2014 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sandorį (Priedą Nr. 6) tik dėl akių (tariamas sandoris), nesiekiant jokių pasekmių, patvirtina šios aplinkybės – i) ieškovė laikotarpiu nuo sutarties ir jos priedo sudarymo ir/ar atkrovimo termino, kada turėjo prasidėti realus sutarties vykdymas, iki 2015 m. sausio 8 d. iš atsakovės negavo jokių žinių dėl sutarties vykdymo, ii) ieškovė neturėjo (negavo) duomenų (patvirtinimo) iš atsakovės, kad ši turi prekę, atsakovė ieškovei nepateikė duomenų, ar prekė atitinka sutartį, ar yra paruošta atkrovimui, nepateikė pretenzijų dėl prekės neatsiėmimo, įrodymų dėl galimų nuostolių. Sandorio realumą ar apsimestinumą patvirtina ne tik jo sudarymas, bet ir vykdymas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių nebuvo jokio sudaryto sandorio vykdymo. Tokiais veiksmais ir/ar neveikimu atsakovė patvirtino savo subjektyvią valią dėl sudarytos sutarties (užsakymo) nevykdymo, nelaikė, kad sutartis (užsakymas) iš ieškovės (ar bet kurios kitos šalies) pusės apskritai turėtų būti vykdoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, darė išvadą, kad šalys išsprendė ginčą dėl tarp šalių 2014 m. birželio 12 d. sudaryto Priedo Nr. 6 prie sutarties dėl 3850 t (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties tonų) sojos rupinių, šalys nurodė, kad šalys susitaria, kad šia taikos sutartimi yra atsisakoma nuo Sutarties ir Priedo tolimesnio vykdymo. Taikos sutartyje šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio nuostatos, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad taikos sutartį teismas patvirtina priimdamas nutartį, kuri apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. UAB „Daimas“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartimi, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino įsiteisėjusia 2015 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015, šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo atsisakius kontrakto ir netesybų sumokėjimo, tuo tarpu apeliantė ieškiniu teismo prašo pripažinti niekiniu tarp šalių sudarytą sandorį (priedą Nr. 6 prie 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001);

7.2. Kiekvienu nagrinėjamu atveju skirtingu būdu ginamos pažeistos teisės, skirtingas ieškinio ir taikos sutarties dalykas bei pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad šalys sudarė taikos sutartį dėl netesybų neužkerta ir negali užkirsti kelio reikalauti pripažinti niekiniu sandorį, jei tam yra teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliantės nuomone, nenustačius trijų elementų, patvirtinančių ieškinių/taikos sutarties tapatumą – i) šalys, ii) ieškinio dalykas ir iii) ieškinio pagrindas, Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

8. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį motyvuodamas tuo, jog tarp šalių ginčas jau išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ieškinio atsisakymo priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp apeliantės ir atsakovės UAB „Grūdoteka“ ginčas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 patvirtinta taikos sutartimi, nurodo, jog ieškinio reikalavimas nėra tapatus taikos sutarties dalykui, kadangi šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo atsisakius kontrakto ir netesybų sumokėjimo, tuo tarpu apeliantė ieškiniu teismo prašo pripažinti niekiniu tarp šalių sudarytą sandorį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo nesutinka.

11. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

12. Nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje aktuali tuo, kad, nepaisant bylos išnagrinėjimo ne priimant teismo sprendimą, ginčas tarp šalių buvo išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi. Vertinant, ar ieškinio reikalavimas nėra tapatus jau tarp šalių išspręstam ginčui patvirtinus taikos sutartį, vadovaujamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis, kaip ir teismo sprendimas, turi res judicata (galutinio sprendimo) galią.

13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03350-2015-9) patvirtino tarp apeliantės ir UAB „Grūdoteka“ (nutarties priėmimo dieną – A. K. įmonės „Grūdoteka“) 2015 m. vasario 13 d. pasirašytą taikos sutartį. Iš šios nutarties matyti, jog šalims CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės taikos sutarties pasirašymo ir tvirtinimo dieną buvo žinomos.

14. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp tų pačių šalių – tarp apeliantės ir atsakovės UAB „Grūdoteka“.

15. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

16. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas faktinio pagrindo kriterijaus atskirai neišskyrė ir neaiškino detaliai bei pažodžiui, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, ir atskirojo skundo argumentą dėl taikos sutarties pagrindo netapatumo laiko nepagrįstu. Pažymėtina, jog ginčo taikos sutarties pagrindas buvo 2014 m. birželio 12 d. sudarytas Priedas Nr. 6 prie tarp šalių 2013 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties Nr. SBM 0730/13-001. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio matyti, kad remiamasi iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – tarp šalių buvo sudaryta 2013 m. liepos 30 d. sutartis Nr. SBM 0730/13-001, nurodomas bei aiškinamas ir tas pats 2014 m. birželio 12 d. Priedas Nr. 6, kuris buvo taikos sutarties pagrindu. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio ir taikos sutarties faktinis pagrindas skiriasi, kadangi remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

18. Apeliantė ieškiniu prašė pripažinti niekiniu tarp apeliantės ir atsakovės UAB „Grūdoteka“ sudarytą 2014 m. birželio 12 d. užsakymą (Priedas Nr. 6) prie 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001 (ieškinio dalykas). Tuo tarpu taikos sutarties dalykas – atsisakymas nuo 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001 ir 2014 m. birželio 12 d. Priedo Nr. 6 prie minėtos sutarties vykdymo. Nepaisant to, kad šalys taikos sutartimi susitarė ir dėl tarpusavio pareigų, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties ir ieškinio dalyko tapatumo svarbiausias taikos sutarties aspektas yra atsisakymas nuo 2013 m. liepos 30 d. sutarties ir 2014 m. birželio 12 d. Priedo Nr. 6 prie šios sutarties vykdymo. Vertinant, ar ieškinio ir taikos sutarties dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimo ieškinyje ir susitarimo taikos sutartyje lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia iš esmės to paties, dėl ko šalių jau buvo susitarta taikos sutartimi, t. y. 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001 ir 2014 m. birželio 12 d. Priedo Nr. 6 teisėto nevykdymo, tik, šiuo atveju, jau be taikos sutartyje numatytų pasekmių. Taigi, laikytina, jog apeliantė siekia išspręsti ginčą dėl to paties dalyko iš esmės dar kartą. Apeliantės nurodoma reikalavimo formuluotė „pripažinti niekiniu“ dar nesudaro pagrindo apeliantės ieškinio dalyką vertinti kaip netapatų taikos sutarčiai.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

21. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas