- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-157-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45689-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui S. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsiliepimas
6. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad visada tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, mokėjo nuomos mokesčius ir naudojosi išnuomotu turtu pagal pasirašytos sutarties sąlygas bei turto paskirtį. Patalpose yra įrengtos menininko dirbtuvės ir ekspozicinė renginių salė 2, kurioje nuolat vykdoma kūrybinė veikla, organizuojami tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai meno projektai.
7. Patalpų naudojimą pagal paskirtį patvirtina 2017 04 26 patalpų apžiūros akto duomenys. Ieškovo atstovai minėtos apžiūros metu įsitikino, kad išnuomotas turtas yra naudojamas pagal paskirtį, kultūrinei veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2017 m. patikrinus patalpas nustatyta, kad palėpės patalpos nenaudotos pagal paskirtį. Atsakovas pats patvirtino, kad 2016 metais nuo balandžio iki lapkričio gyveno (duomenys neskelbtini), apie savo išvykas ieškovo neinformuodavo.
9. Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, esąs laisvas menininkas, vykdydamas savo veiklą rengiąs parodas, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai. Tai, kad savivaldybės atstovai 2016 m. 4 kartus negalėjo patekti į patalpas, nepatvirtina, kad patalpos nenaudotos pagal paskirtį, o tai, kad ieškovas nerado atsakovo patalpose 4 kartus nėra esminis sutarties pažeidimas.
10. Pažymėjo, su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytu laiku jis dalyvavo paroduose, kurinių pristatymuose ir kituose renginiuose, kurie svarbūs jo veiklai. Yra ne kartą apdovanotas už savo kūrybinę veiklą. Nurodė, kad išnuomotuose patalpose vyksta meninė kultūrinė veikla. Sutarties terminas eina į pabaigą. Spėjo, kad dėl savivaldybės vykdomos viso valdomo turto revizijos į ją pateko ir atsakovo nuomojamos patalpos. Paaiškino, kad dalis jo darbų laikoma nuomojamoje palėpėje, kuri nėra įrengta, todėl palėpės patalpos irgi naudojamos pagal paskirtį.
11. 2016 m. balandžio-birželio, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais atsakovas kūrė (duomenys neskelbtini), kur šiuo laiku ir gyveno. Tačiau šnuomotuose patalpose visą laiką vyksta sukurtų darbų pristatymai, ekspozicijos, garsių muzikos atlikėjų pristatymai-simbiozės su parodomis. Apie tai, kad vykdoma veikla patvirtina ir 2017 m. atlikta apžiūra. Atsakovui nebuvo prievolės nurodyti kitą adresą, kur jis laikinai vykdė savo kūrybą ar prezentacijas.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m vasario 22 d. sprendimu ieškinio netenkino.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartyje numatyta ieškovo (nuomotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėjant atsakovą (nuomininką) ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu atsakovas (nuomininkas) nevykdo sutarties įsipareigojimų, nurodytų 3, 5, 9, 10, 17, 19 ir 20 punktuose. Sutartis pasibaigia nuo ieškovo (nuomotojo) raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovui (nuomininkui) dienos.
14. Teismas nustatė, jog ieškovas siuntė pranešimus atsakovui registruotu paštu adresais; (duomenys neskelbtini) adresu nurodytu sutartyje ir (duomenys neskelbtini) adresu, fiksuotu gyventojų registre, pranešdamas apie numatytas apžiūras, prašydamas pateikti duomenis apie vykdomos kultūrinės veiklos apimtis. Pranešimai siųsti per AB „Lietuvos paštas“ 5-ojo pašto kurjerį su įteikimo pranešimu tačiau duomenų, kad minėti pranešimai buvo įteikti atsakovui byloje nėra. Savivaldybės administracijos Finansų departamento Turto valdymo skyriaus apžiūros aktais nustatyta: jog atvykę, pranešimuose nustatytu laiku ieškovo darbuotojai į patalpas patekti negalėjo, neatvykus atsakovui ir neužtikrinus sutarties 9.7 punkto reikalavimų įvykdymo, ieškovo atstovai į patalpas nebuvo įleisti, įvertinti jam išnuomoto turto būklės negalėjo. Pažymėta, kad neįrengtos pastogės bendraturčiai į neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini) negali patekti į namo pastogę, nes vienintelis įėjimas į ją yra ginčo patalpoje. Atsakovas nesudaręs nuomotojui ar jo įgaliotam atstovui sąlygų tikrinti nuomojamo turto būklę pažeidė sutarties 9.7 punktą. Taip pat nurodyta, jog manytina, kad atsakovas patalpose nevykdo sutarties 1 punkte numatytos veiklos. 2017-04-26, apžiūros akte užfiksuota, kad patalpoje įrengta dailininko (nuomininko) atsakovo S. S. kūrybinė dirbtuvė (toliau dirbtuvė): pakabinti ant sienų ir pastatyti ant grindų dailininko paveikslai. Dirbtuvėje yra stebėjimo zona žiūrovams, dailininko darbo vieta, kurioje vyksta S. S. dailės kūrinių pristatymai, muzikos bei tapybos renginiai, tačiau ribotai visuomenės daliai. Patalpoms reikalingas remontas, nes atskirose sienų ir lubų dalyse atšokęs tinkas, lubos dalimis užlietos, juntamas drėgmės kvapas. Siūlytina su S. S. susitarti, kad jis atliktų dirbtuvių einamąjį, čerpių stogo dangos remontus ir dalį dirbtuvių panaudotų galerijai, kuri būtų atvira vilniečiams ir Vilniaus miesto svečiams. Pastogėje pakabinta dailininko drobė, vaizduojanti burę. Tačiau pastogė nenaudojama, neremontuota, užgriozdinta senomis supleišėjusiomis čerpėmis. Per kiaurą stogo čerpių dangą patenkantys į neįrengtą pastogę atmosferiniai krituliai ardo medinį denginį tarp pastogės ir patalpų dėl ko užliejamos patalpos .
15. Iš ginčo nuomos sutarties turinio, pažymos apie asmens įdarbinimus už 2016-01-01 – 2017-01-31 laikotarpį teismas padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2011-01-01 yra meno kūrėjo statusą turintis asmuo, nuomos sutartimi įsipareigojęs naudoti turtą pagal paskirtį ir konstatavo, jog įrodymų, kad atsakovas pažeidė sutartį iki 2016 m. balandžio mėnesio, kai ieškovas siekė apžiūrėti patalpas, byloje nėra. Teismas taip pat rėmėsi aplinkybe, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog būtinybė apžiūrėti patalpas iškilo tik po to, kai ieškovas gavo dalies patalpų kaimynų skundus dėl patekimo į palėpę, nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui siųsti pranešimai buvo pastarajam įteikti. Pažymėjo, jog pats ieškovas 2016 08 30 patalpų apžiūros akte pripažino, kad pranešimas apie apžiūrą atsakovui buvo siųstas, bet duomenų apie jo įteikimą atsakovas neturi.
16. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovas bandė susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefonu. Teismas sprendė, jog aplinkybę, kad atsakovas ginčo patalpose vykdo kultūros veiklą patvirtina ir faktas, kad ieškovas tokią veiklą vykdo ne tik ginčo patalpose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, pvz. (duomenys neskelbtini), nes tai, kad 2016 m. balandžio mėnesio iki lapkričio 22 dienos gyveno ir kūrė (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo ir įvairiuose renginiuose, ką patvirtina byloje atsakovo atstovo pateikti rašytiniai įrodymai, nesudaro pagrindo teigti atsakovą pažeidus sutartį. Sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs gyventi ar kurti ginčo patalpose sutartyje numatyta, kad patalpos bus naudojamos kultūros veiklai. Atsakovas kaip dailininkas, aktyviai užsiimantis kultūros veikla. kurdamas organizuodamas ir dalyvaudamas nacionaliniuose ir tarptautiniuose meno projektuose, kurdamas meną, užsiima kultūros veikla.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė naikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
18. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir Vilniaus miesto savivaldybės interesus pažeidžiantis sprendimas. Nesutiko su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad atsakovas ginčo patalpose vykdo kultūrinę veiklą, nes jo manymu tokia išvada prieštarauja 2017-04-26 apžiūros akto turiniui, kadangi akte užfiksuota, kad dalis išnuomotų patalpų, t. y. pastogė yra nenaudojama, neremontuota, užgriozdinta senomis supleišėjusiomis čerpėmis, apleista, šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2017-04-26 apžiūros akte bei vizualiai matomos prie apžiūros akto pridėtose nuotraukose. Rėmėsi CK 6.489 straipsnio 1 dalies nuostatomis įpareigojančiomis nuomininką naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Atkreipė dėmesį, jog ginčo patalpas atsakovas nuomojasi jau nuo 2010 metų ir toks ne vienerius metus trunkantis pastogės patalpų apleidimas ir nenaudojimas negali būti laikomas tinkamu sutarties vykdymu. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, esą nėra pagrindo teigti ginčo patalpas esant nenaudojamas pagal paskirtį.
19. Pirmos instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad „Sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs gyventi negyvenamosiose patalpose ir būtent jose kurti“, nes ieškovas šių aplinkybių ir neįrodinėjo, ir klausimas tarp šalių dėl to, ar atsakovas gali/privalo ginčo patalpose gyventi, apskritai nebuvo kilęs (juolab kai ginčo patalpos netgi nėra gyvenamosios paskirties). Ieškovas jokiuose savo procesiniuose dokumentuose niekada nėra teigęs, jog jo supratimu atsakovas privalo kurti tik ginčo patalpose. Sutartimi atsakovo įsipareigojo ginčo patalpas naudoti kultūros veiklai. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė gausybę įrodymų apie savo kaip meno kūrėjo statusą, apdovanojimus, gastroles, dalyvavimą renginiuose, nors ieškovas minėtų aplinkybių neginčijo. Apelianto įsitikinimu, faktui, ar atsakovas naudoja patalpas kultūros veiklai, neturi jokios reikšmės atsakovo komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose (be kita ko ir kūrybinė veikla (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio – lapkričio mėnesiais, kadangi tai nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovas būtent ginčo patalpas naudoja kultūros veiklai.
20. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsakovo kaip meno kūrėjo statuso nekvestionuoja, tačiau meno kūrėjo statusas nepatvirtina, kad atsakovas ir ginčo patalpas naudojo kultūros veiklai, kaip kad buvo įsipareigojęs sutartimi. Todėl nesuprantami yra pirmos instancijos teismo teiginiai, esą į bylą pateikti straipsniai apie atsakovo kūrybinę veiklą Lietuvoje ir pasaulyje „vertintini kaip įrodymai apie atsakovo sėkmingą ir plačiai pripažintą kūrybinę veiklą bei jos mastą, <...> aplinkybes apie ieškovo nepagrįstą atsakovo kūrybinės erdvės susiaurinimą“. Šie teismo vertinimai nėra niekaip susiję su tarp šalių kilusiu ginču ir nepagrindžia teismo išvados, jog atsakovas naudojo ginčo patalpas kultūros veiklai ir sutarties 1 punkto nuostatų nepažeidė.
21. Sutartimi šalys susitarė, kad sutartis nutraukiama prieš terminą CK 6.497 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovas teisėtai reikalavo nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, remdamasis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas spręsdamas, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovo pranešimai apie būsimas patalpų apžiūras buvo įteikti neatsižvelgė, jog pranešimai atsakovui buvo siunčiami ne kartą ir siunčiami ne tik oficialiai atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir visais kitais ieškovui žinomais atsakovo gyvenamosios ar buvimo vietos adresais, tačiau atsakovas jokiu adresu pasiekiamas nebuvo ir pats apie jokias pasikeitusias savo gyvenimo aplinkybes, išvykas, pasikeitusius kontaktinius duomenis nuomotojo neinformavo. Ieškovas įdėjo maksimalias pastangas pranešti atsakovui apie planuojamas apžiūras, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą tam tikru adresu asmuo pripažįsta tam tikrą vietą esant jo pagrindinių interesų vieta, kurioje asmuo daugiausiai būna ir per kurią su asmeniu yra galimybė tinkamai susisiekti. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas įpareigoja asmenį ne tik būti pasiekiamą nurodytu adresu, tačiau ir mažų mažiausiai tikrintis pašto dėžutę bei priimti siunčiamus dokumentus.
23. Sutarties 15 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nevykdo arba netinkamai vykdo šios sutarties įsipareigojimus, nurodytus be kita ko ir sutarties 9 punkte. Nurodyto turinio nuostatos įtvirtinimas sutartyje leidžia pagrįstai teigti, kad sutarties 9 punkto nuostatų pažeidimą nuomotojas laiko savo teisėtų interesų pažeidimu. Apelianto įsitikinimu sutartis, kurią netinkamai vykdant buvo pažeisti nuomotojo interesai, negali būti paliekama toliau galioti.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
25. Nurodė, jog teismo sprendimas buvo priimtas visapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, dėl ko yra teisėtas ir pagrįstas.
26. Nurodė jog ieškovas patalpose kūrė Lietuvos kultūrai svarbius projektus, puoselėdamas glaudžius kultūrinius tarptautinius ryšius. (duomenys neskelbtini) gatvės patalpas jis savo lėšomis pavertė unikalia europinio lygio studija, kurioje kuria, rengia atvirus menininkų, muzikantų bei aukšto rango politikų bei Europos visuomenės veikėjų susitikimus. (duomenys neskelbtini) studija tapo žinoma tarptautiniu mastu, kur noriai atvyksta vedančios pasaulio kultūros asmenybės, menininkai, muzikai, literatai.
27. Ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, mokėjo nuomos mokestį bei visą laiką naudojosi išnuomotu turtu pagal sutarties sąlygas ir turto paskirtį — kultūrinei veiklai.
Šalies argumentai
28. Ieškovo teiginiai dėl dalies patalpų nenaudojimo pagal paskirtį nepagrįsti, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Kilus nesusipratimui dėl patalpų apžiūros, atsakovo iniciatyva 2017 04 26 buvo suorganizuota patalpų apžiūra, kurios metu ieškovo atstovų komisija betarpiškai įsitikino, jog išnuomotas turtas yra naudojamas pagal paskirtį — kultūrinei veiklai. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2017 04 26 apžiūros akte, kuriame užfiksuota, kad dalis patalpų, t. y. pastogė, yra blogos būklės ir reikalauja remonto. Tačiau čerpių stogo dangos virš patalpų remontas priskiriamas kapitalinio remonto 1 darbų kategorijai, kurio atlikimas, yra nuomotojo, o ne nuomininko pareiga. Pasirašydamas nuomos sutartį atsakovas neįsipareigojo atlikti kapitalinio remonto darbų, todėl ieškovo pamąstymai dėl kiauro palėpės stogo yra paties ieškovo turimo nekilnojamojo turto nepriežiūros padariniai, kurie negali būti laikomi neva atsakovo padarytais sutarties pažeidimais. Priešingai nei teigia ieškovas, nuomojama pastogė yra naudojama menininko veikloje — saugoti didelių gabaritų meno kūriniams, pagalbinėms medžiagoms, porėmiams ir kt., kas patvirtina, jog ieškovas vykdo sutarties įsipareigojimus.
29. Siekiant patvirtinti atsakovo nurodomas aplinkybes dėl sutarties 1 punkto tinkamo vykdymo, prašė priimti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinantį, kad ginčo patalpose tikrai yra vykdoma kultūrinė veikla.
30. Dėl didelio profesinio užimtumo ir komandiruočių, susijusių su kūrybine veikla, ieškovo siųsti pranešimai dėl patalpų apžiūros nebuvo įteikti, nes atsakovas buvo išvykęs, dalyvavo įvairiuose meniniuose renginiuose (duomenys neskelbtini). Tik sužinojęs apie ieškovo ketinimus patikrinti nuomojamą turtą, geranoriškai, savo iniciatyva 2017 04 26, suorganizavo patalpų apžiūrą, kurios metu ieškovo atstovai jokių pažeidimų nenustatė. Priežastys, dėl kurių minėtos apžiūros nebuvo įmanoma atlikti ieškovo norimu laiku, buvo aiškiai nustatytos ir detaliai išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo.
31. Nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovas įdėjo maksimalias pastangas pranešti atsakovui apie planuojamas apžiūras, o atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kadangi įsipareigojo būti pasiekiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir mažų mažiausiai tikrintis pašto dėžutę, kad gyvenamosios vietos deklaravimas įpareigoja asmenį ne tik būti pasiekiamą nurodytu adresu, tačiau ir mažų mažiausiai tikrintis pašto dėžutę bei priimti siunčiamus dokumentus. Siųsdamas pranešimus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
32. Nurodė, jog ieškovas dėl savo veiklos specifikos dažnai dalyvauja įvairiausiose studijose bei meniniuose projektuose, todėl nuolat nebūna patalpose įrengtose dirbtuvėse. Sutartyje nėra numatyti įsipareigojimai, jog patalpose esanti ekspozicija būtų atvira ar viešai lankoma. Nėra nustatyta pareigos ir atsakovui nuolat būti patalpose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tuo metu, kai ieškovo atstovai planavo patalpų apžiūrą, buvo išvykęs, nes 2016 metų balandžio — lapkričio mėnesiais kūrė ir laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad menininkas dalyvavo įvairiuose meniniuose renginiuose, kurių dalis buvo išimtinai susijusi su labdaringa veikla. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktos pažymos. Atsakovas niekada nevengė bendradarbiavimo ir nesudarė nepagrįstų kliūčių ieškovo atstovams patekti į nuomojamas patalpas.
Motyvuojamoji dalis
33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl papildomo įrodymo priėmimo
35. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateikęs papildomą įrodymą - 2018 04 17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kolegija pažymi, jog pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju prašomas priimti faktinių aplinkybių protokolas surašytas jau priėmus teismo sprendimą, todėl apeliantas neturėjo galimybės jo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, turėdama omenyje, kad minėtas rašytinis įrodymas papildo turimus bylos faktinius duomenis apie patalpų naudojimą ir kt. svarbias aplinkybes, pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir ieškovui yra žinomas, kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą ir nustatyti visas aktualias ginčo teisingam išsprendimui faktines aplinkybes, šį naujai pateikiamą įrodymą priima į bylą.
Dėl sutarties nutraukimo sąlygų
36. Ginčas byloje yra kilęs dėl teisės nutraukti savivaldybei priklausančių negyvenamų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti nuomininką, kuriam patalpos išnuomotos kultūrinei veiklai. Ieškovas teigia atsakovą pažeidus sutartinius įsipareigojimus, todėl teisingam ginčo išsprendimui būtina išsiaiškinti kokių tarpusavio įsipareigojimų sutarties šalys yra prisiėmusios, kuriuos iš jų pažeidė atsakovas, o taip pat ar šie pažeidimai sudaro pagrindą nutraukti sutartį.
37. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatomis teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos taisyklė reikalaujanti, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.
38. CK 6.193 straipsnyje įvardijamos sutarčių aiškinimo taisyklės numato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
39. Remiantis CK 6.200 straipsnyje įvardintais sutarties vykdymo principais šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Pareigos sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.
40. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tačiau ne bet koks sutarties prievolės neįvykdymas lemia kitos šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą terminuotos sutarties atveju. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu atsižvelgiant į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
41. Pagal CK 6.477straipsnyje suformuluotą nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena nuomos sutarties šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
42. CK 6.483 straipsnyje numatyta kad. nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį. Nei nuomotojas, nei nuomininkas visą nuomos sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties.
43. CK 6.489 straipsnyje numatyti reikalavimai nuomininkui naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį ir nuomotojo, teisė nepažeidžiant nuomininko teisių, tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu.
44. CK 6.492 straipsnyje numatyta nuomotojo pareiga daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą savo lėšomis, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis.
45. 6.493 straipsnyje numatyta nuomininko pareiga išlaikyti išsinuomotą daiktą, kurį jis privalo laikyti tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.
46. Atvejai kai nuomotojas įgyja teisę sutartį nutraukti prieš terminą numatyti CK 6.497 straipsnyje tai atvejai kai: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Tačiau nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, o nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
47. Ginčo nuomos sutartimi nuomotojas, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė, ir nuomininkas – atsakovas S. S. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo laikotarpiui nuo 2010 03 01 iki 2020 03 01 (6 punktas) perduoti nuomininkui (atsakovui) ginčo patalpas naudoti kultūros veiklai (sutarties 1 punktas). Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius - 1 (vieną) Lt per mėnesį už 1 kv. metrą bendrojo ploto, iš viso 475,80 (keturis šimtus septyniasdešimt penkis Lt ir 80 et.) per mėnesį už visą nuomojamą plotą (3 punktas) bei visus kitus komunalinius mokesčius(5 punktas).
48. Sutarties 9.1- 9.6. punktais nuomininkas įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties turtui keliamų priežiūros, sandėliavimo, priešgaisrinės saugos ir sanitarinių reikalavimų; savo lėšomis, nuomotojui neatlyginant, parengti turtą pasikeičiantiems metų sezonams ir kas 3 metus atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą; mokėti žemės nuomos mokestį; pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto; sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl komunalinių ir kitų paslaugų perduoto turto eksploatavimui; nuomotojo nustatyta tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį.
49. Sutarties 9.7 punktu atsakovas įsipareigojo sudaryti nuomotojui ar jo įgaliotam asmeniui sąlygas tikrinti nuomojamo turto būklę. Remiantis 15 punktu nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėdamas nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu nuomininkas nevykdo arba netinkamai vykdo šios sutarties įsipareigojimus, nurodytus 3, 5, 9, 10, 17, 19 ir 20 punktuose. Sutartis pasibaigia nuo nuomotojo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą nuomininkui dienos.
50. Ieškovas savo teisę nutraukti sutartį prieš terminą remia sutarties 15 punktu nurodydamas, kad atsakovas pažeidė sutarties 1 ir 9.7. punktuose prisiimtus įsipareigojimus: patalpas naudoti kultūrinei veiklai bei sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti nuomojamo turto būklę.
51. Kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra pažeidęs sutartimi ir įstatymu jam nustatytas prievoles sudaryti sąlygas tikrinti nuomojamų patalpų būklę, nes pirma sutartyje nenumatyta kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti nuomininkas, užtikrindamas minėtą nuomotojo teisę, kaip nuomotojas turi pranešti apie savo ketinimus patikrinti patalpų būklę, nenumatytas tokių patikrinimų periodiškumas, šalių susisiekimo būdas. Atsakovas nebuvo prisiėmęs ir prievolės laikinai neišvykti iš savo deklaruotos gyvenamosios vietos. Ieškovas teigia, jog siuntęs pranešimus dėl planuojamų patikrinimų, registruotu paštu su pranešimais apie įteikimą, pagal jam žinomus adresus, bet į bylą nėra pateikęs tokių pranešimų apie įteikimą, kurie patvirtintų, jog siųsti pranešimai apie būsimus patalpų patikrinimus buvo įteikti atsakovui pats ieškovas pripažino tokių rašytinių įrodymų neturintis.
52. Ieškovas 2017-04-26 apžiūrėjęs ginčo patalpas nustatė, jog didžioje dalyje ginčo patalpų yra įrengta dailininko kūrybinė dirbtuvė, tuo tarpu dalis išnuomotų patalpų (pastogė), kurioje kaip teigia atsakovas jis vykdo kultūrinę veiklą, joje yra sudarytos sąlygos rengti kultūrinius renginius ribotam skaičiui lankytojų. Ta aplinkybė, kad 2017 04 26 apžiūros akte, nurodyta, jog pastogė, yra blogos būklės nes stogas reikalauja remonto, pastogė užgriozdinta čerpėmis, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, nes atsakovas nurodė, kad pastogę naudoja kaip sandėliavimo patalpą paveikslams bei darbo priemonėms laikyti, o bloga stogo būklė rodo, jog pats išnuomoto turto savininkas netinkamai prižiūri jam priklausantį turtą, nes kaip teisingai pažymi atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas jis sutartimi yra įsipareigojęs atlikti tik einamąjį remontą, tuo tarpu čerpių stogo dangos virš patalpų remontas priskiriamas kapitalinio remonto darbų kategorijai, kuris pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskiriamas prie nuomotojo pareigų CK 6.492 straipsnio 1 dalis. Kad visos išnuomotos patalpos ir toliau naudojamos pagal sutartyje numatytą paskirtį galima spręsti ir iš kartu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu antstolio 2018 04 17 I. G. faktinių aplinkybių protokolo.
53. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
54. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.