- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-29-259/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16237-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai ir valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) pripažinti ieškovui E. D. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų sumažinimą dėl 1,4238 ha dalies šio žemės sklypo įregistravimo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą mišku nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą patikslinti miško kadastro duomenis, išbraukiant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miško plotu įregistruotą 1,4238 ha teritoriją, kuri patenka į ieškovui E. D. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę VĮ „Registrų centras“ pakeisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis - atstatant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žemės ūkio naudmenų plotą iš 3,9544 ha į 5,1237 ha plotą ir išbraukiant 1,4238 ha miško plotą, įregistruotą Miškų valstybės kadastre. Nurodė, kad ieškovui E. D. priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 5,2756 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Per visą laikotarpį nuo šios žemės privatizavimo 2004 metais ir ieškovui ją įsigijus 2016 metais iki 2021-09-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo nurodyta, kad 5,2756 ha žemės sklypo plotas yra žemės ūkio paskirties žemė, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o jame registruotas žemės ūkio naudmenų plotas yra 5,1237 ha (su nedidelėmis ploto korektūromis), miško - 0 ha. Tai reiškia, kad visas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemės naudmenoms, kurios nėra miško žemė ir jai taikomas žemės ūkio paskirties žemės teisinis rėžimas. Žemės sklype 2017 m. ieškovas įkūrė ūkininko sodybą, joje gyvena su savo daugiavaike šeima (4 vaikais) ir vykdo ūkinę veiklą: augina žirgus, deklaruoja daugiametes pievas-ganyklas, augina bites. Ieškovas 2021-10-06 gavęs žemės sklypo Nekilnojamojo turtu registro (toliau ir NTR) išrašą pastebėjo, kad jo žemės sklype buvo sumažintos žemės ūkio naudmenos ir įregistruotas 1,4238 ha ploto miškas. Duomenų? apie Mišku? valstybės kadastre įregistruotą? miško plota? pateikimo data 2021-09-15. Iš šių duomenų darytina prielaida, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype yra inventorizuotas 1,4238 ha dydžio miško plotas, nors jokio miško šioje vietoje nėra ir nuo pat šio žemės sklypo įsigijimo niekada nebuvo, o žemės ūkio veiklą ieškovas vykdo pagrįstai ir teisėtai. Apie miško inventorizavimą žemės sklype ieškovas niekada nebuvo informuotas, taip pat niekada apie tai nėra buvę informuoti ir anksčiau buvę žemės sklypo savininkai. Visame žemės sklypo plote auga keli pavieniai ieškovo formuojami ir saugomi medžiai bei krūmai, o visą žemės sklypą užima ieškovo sodyba, ganykla bei pieva. Nėra duomenų, kad kas nors būtų ginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose iki 2021-09-15 buvo nustatytas žemės sklypo teisinis režimas. Registro duomenys yra oficialūs ir, kol jie nėra nuginčyti, laikytini teisingais. Tokiu būdu žemės naudmenų eksplikacijos pakeitimas, sumažinant žemės ūkio naudmenų plotą ir įregistruojant atitinkamo dydžio miško plotą, pažeidžia ieškovo tiek kaip žemės sklypo savininko, tiek ir kaip ūkininko teises, kadangi apriboja jo galimybę vykdyti iki šiol teisėtai vykdytą ūkinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. D. ieškinį.
3. Teismas pažymėjo, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu nurodyti duomenys, kurių teisėtumą ieškovas ginčija, buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant administravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovui nežinomo administracinio akto, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre.
5. Teismas, įvertinęs pareikštų reikalavimų visumą, konstatavo, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp ieškovo ir viešojo administravimo subjekto, nes iš esmės ieškiniu siekiama nuginčyti administracinio akto teisėtumą, o ne tarp privačių asmenų ir tokių asmenų veiksmų, kurie, ieškovo nuomone, pažeidžia jo nuosavybės teises. Keliamu ginču ieškovas be kita ko siekia, kad nekilnojamojo turto registre būtų keičiami duomenys, o tokie klausimai taip pat yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu (dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu), todėl turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Be to, paties keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypų kadastro duomenys, nustatomi miškų plotai, vykdymu, todėl teismas sprendė, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. T-10/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje T-29/2015; 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. T-93/2018; 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje T-44/2019).
6. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas ne tik pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, tačiau analogišką skundą su iš esmės analogiškais reikalavimais pateikė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (administracinė byla Nr. eI3-10429-780/2021). Nurodytoje byloje pareiškėjui yra nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas, išanalizavęs ieškinio ir administracinėje byloje pateikto skundo motyvus, sprendė, kad ieškovas reiškia tapačius reikalavimus tiek bendrosios kompetencijos teismui, tiek administraciniams teismui, o bylose priimti sprendimai ieškovui sukeltų tapačias teisines pasekmes. Pareiškėjui pašalinus teismo nurodytus trūkumus ir priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti bei galimai jį patenkinus, būtų priimtas sprendimas dėl konkretaus administracinio akto teisėtumo, atitinkamai įrašai, atlikti Nekilnojamojo turto registre to akto pagrindu taip pat taptų negaliojančiais. Todėl priėmus ir ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, ir skundą administraciniame teisme, skirtinguose teismuose būtų nagrinėjami pareiškimai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatavo, jog vien daiktinių teisių normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), įvardinimas ieškinyje nekeičia bylos rūšinio teismingumo, kadangi byloje vyrauja ginčas, kilęs iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas iki šiol neturi jokių duomenų, kad nagrinėjamu atvejų būtų priimtas kažkoks administracinis sprendimas, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį yra paremtas prielaida, kad yra priimtas kažkoks ieškovui nežinomas administracinis aktas, ir kad ieškovas iš esmės ieškiniu siekia nuginčyti to akto teisėtumą. Tačiau toks ieškinio reikalavimo interpretavimas neatitinka pareikšto ieškinio esmės. Ieškovas neginčija jokio administracinio sprendimo, nes apie tokio buvimą nieko nežino, tačiau savo reikalavimus yra suformulavęs kaip civilinio pobūdžio - nukreiptus į neteisėtą daiktinių teisių pakeitimą, susijusį su neteisėtu daiktinių teisių suvaržymų atsiradimu.
8.2. Atsiradęs įrašas registre, kaip faktinis duomuo, leidžia teigti, kad yra nustatytas daiktinių teisių suvaržymas, keičiantis nuosavybės bei daiktinių teisių turinį, o tai yra nuosavybės teisių pažeidimas, nors ir nesusijęs su valdymo netekimu. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisės samprata apima savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o pagal 2 dalį - kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Vadovaujantis CK 4.98 straipsnyje įtvirtina teisės norma savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Svarbu ir tai, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį ginama nuosavybe pripažįstamas kiekvienas interesas, turintis ekonominę vertę, arba komercinis interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisėti lūkesčiai yra valstybės suteikta galimybė realizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teises be jokių apribojimų ir suvaržymų. Tuo tarpu atsakovo veiksmai be savininko žinios įrašant dalį žemės ūkio paskirties žemės į miškų kadastrą pažeidžia ieškovo nuosavybės teises (nesusijusias su nuosavybės teisių netekimu), kadangi savininkas negali tinkamai naudotis savo žemės ūkio paskirties žemės sklypu atsižvelgiant į tai, kad be savininko žinios ir sutikimo yra sumažintos jo teisėtai naudojamos žemėnaudos. Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra keliamas esminis nuosavybės teisių pažeidimo klausimas. Tuo tarpu administracinės procedūros (ar jų nebuvimas) yra išvestiniai administraciniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti pripažinti lemiančiais bylos teiseną.
8.3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškimų tapatumo šioje byloje ir administracinėje byloje yra nepagrįsta, nes reikalavimai šioje (civilinėje) byloje ir reikalavimai administracinėje byloje nėra nei dėl to paties dalyko, nei tuo pačiu (šiuo atveju teisiniu) pagrindu. Ginčo esmę bei objektą minėtoje administracinėje byloje sudaro administraciniai procedūriniai santykiai, kuriais remiantis galimai buvo priimti administraciniai sprendimai, bei tokių sprendimų turinys, o skundo teisiniai pagrindai yra administracinių aktų priėmimą reglamentuojančios teisės normos. Skundo prašymų esmė yra panaikinti Valstybinės miškų tarnybos administracinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo E. D. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo 1,4238 ha dalis buvo įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas, bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti minėtą 1,4238 ha žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą patikslinti miško kadastro duomenis, išbraukiant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miško plotu įregistruotą 1,4238 ha teritoriją, kuri patenka į pareiškėjui E. D. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą. Taigi tiek viena, tiek ir kita byla yra pareikštos skirtingais teisiniais pagrindais, gali būti nagrinėjamos atskirai, ir net jų prejudicinis ryšys kol kas nėra akivaizdus (dėl ko nors viena iš bylų galėtų būti stabdoma). Abiejose bylose ieškovas/pareiškėjas siekia išspręsti savarankiškus teisinius reikalavimus, ir todėl abi bylos gali būti nagrinėjamos savarankiškai, tenkinant ar netenkinant jose pareikštus skirtingus reikalavimus pagal jose nurodytus skirtingus teisnius pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. D. ieškinį kaip nepriskirtiną bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinyje nurodytas aplinkybes vertino kaip administracinius teisinius santykius, nes ieškovui priklausančiame žemės sklype inventorizavus 1,4238 ha dydžio miško plotą apribotos ieškovo nuosavybės teisės, t. y. galimybės naudoti visą žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai taip, kaip ieškovas jį naudojo iki 1,4238 ha ploto miško įregistravimo jam priklausančiame 5,2756 ha žemės sklype. Ta aplinkybė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip susiformavęs administracinis teisinis santykis, nepaneigia fakto, jog pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2007). Teismas, remdamasis CPK nuostatomis, teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylos priskirtinumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo inventorizuota 1,4238 ha ploto miškas, šie duomenys įtraukti į Mišku? valstybės kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Būtent šios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą, todėl ieškovo papildomai pateikiamas teisinis vertinimas nepakeičia fakto, kad miškas ieškovui priklausančiame žemės sklype inventorizuotas valstybės institucijų iniciatyva.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), 3 punktą valstybinės miškų inventorizacijos objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija. Tokiu būdu įgyvendinami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus. Valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojas yra Valstybinė miškų tarnyba (Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų 9 punktas). Todėl įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarką jam priklausančiame žemės sklype pakeitė valstybės institucijos, vykdydamos viešojo administravimu funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 18 dalis).
14. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarką jam priklausančiame žemės sklype pakeitė valstybės institucijos, vykdydamos viešojo administravimu funkcijas, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, jog ieškiniu keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepažeidžia jo teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintos pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, nes nagrinėjamu atveju ieškovo teisėti lūkesčiai realizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teises be jokių apribojimų ir suvaržymų gali būti ginami administraciniame procese, t. y. laikantis įstatymais nustatytų teismų kompetencijos ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu reiškia, jog keliamo ginčo išsprendimas priskirtinas teismo, kaip ginčų sprendimo institucijos, jurisdikcijai, tačiau kitas, t. y. ne tas, kuriam pateiktas suinteresuoto asmens ieškinys, teismas yra kompetentingas spręsti keliamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovas administraciniame teisme pateikdamas skundą dėl valstybės institucijų veiksmų inventorizuojant 1,4238 ha ploto mišką jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje administraciniame teisme ir prašydamas įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti 1,4238 ha žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro pasiektų lygiai tą pati materialinį teisinį rezultatą, t. y. apgintų savo kaip savininko teisę realizuoti žemės ūkio paskirties žemę pagal jos tikslinę paskirtį. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas tik civilinio proceso tvarka gali apginti savo nuosavybės teises, kurių apsaugą reglamentuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis.
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.