- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-867-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00234-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. E.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. E. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu G. E. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo G. E. nukentėjusiojo J. E. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 4522,81 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Taip pat priteista iš nuteistojo G. E. nukentėjusiojo J. E. naudai 1300 Lt advokato atstovavimo paslaugoms atlyginti. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi nuteistojo G. E. apeliacinis skundas atmestas.
2014-06-27 nuteistasis G. E. Šilalės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajam J. E. priteistą 10 000 Lt neturtinę žalą, 1300 Lt proceso išlaidas bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi iš jo nukentėjusiajam J. E. priteistas 700 Lt proceso išlaidas. Taip pat prašė dvejų metų laikotarpiui išdėstyti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu iš jo civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistą 4522,81 Lt žalą.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistojo G. E. prašymą dėl nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių vykdymo išdėstymo atmetė, išaiškino nuteistajam, kad jis dėl priteistų sumų išdėstymo turi teisę kreiptis į nukentėjusįjį J. E. bei Klaipėdos teritorinę ligonių kasą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog nuteistasis G. E. nedirba, jo darbo paieškos apsiriboja tuo, kad internete paskaito skelbimus, jis nerodo pastangų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nei į nukentėjusįjį J. E., nei į civilinę ieškovę Klaipėdos teritorinę ligonių kasą dėl galimybės padarytą žalą mokėti dalimis nesikreipė. G. E. yra išlaikomas mamos, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis, į kurį apribotos disponavimo teisės, tačiau sunki materialinė padėtis nesuteikia pagrindo išdėstyti priteistą žalą, jokių duomenų, kad situacija pasikeis ir turtinė padėtis pagerės, G. E. nepateikė. Be to, baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė išdėstyti apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių ar bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o išdėstant priteistą žalą būtų pažeistos nukentėjusiojo bei civilinės ieškovės teisės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis G. E. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo 2014-06-26 prašymą tenkinti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teisme anksčiau buvo nagrinėtas panašaus turinio nuteistojo prašymas, kuris buvo iš dalies patenkintas (bylos Nr. T-19-360/2013). Šioje nutartyje teismas išaiškino BPK 113 str. 2 d. ir CPK 284 str. 1 d. taikymą, atkreiptas dėmesys į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, kas reiškia, kad civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti. Iš to seka, kad jo prašymo nagrinėjimas ir jo patenkinimas negali prieštarauti BPK 361 str. 1 d., 113 str. 2 d.
Kartu su prašymu teismui pateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir ši turtinė padėtis iki šiol nėra pasikeitusi. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, o vėliau ir apeliacinės instancijos teisme iš esmės pripažino, kad padarė nusikaltimą, pavartodamas prieš savo tėvą J. E. fizinį smurtą. Kasacine tvarka nuosprendžio neskundė. Pilnai suvokė, kad nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą turi ir turės tėvui atlyginti. Tačiau šiuo metu objektyviai yra susiklosčiusios tokios aplinkybės, kad negali atlyginti žalos. Visuotinai žinoma, kad antstolio paslaugos išieškant žalos atlyginimą civilinių ieškovų naudai yra pakankamai brangios. Todėl, jeigu realiai žalos atlyginimas nėra išieškomas, tuomet ir antstolio vykdymo veiksmų kaštai objektyviai didėja, dėl ko jam tik didės ateityje išlaidos. Mano, kad tai prieštarauja teisingumui, protingumui ir sąžiningumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismų praktika dėl nuosprendžio dalies, kuria priteistas civilinis ieškinys, vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimo nėra vienoda. Teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kur laikoma, jog baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą (tame tarpe ir mokėjimo išdėstymą) reglamentuoja CPK normos, kitais atvejais laikoma, kad BPK nenumatyta galimybė išdėstyti apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių ar bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (pavyzdžiui, Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-44-824/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-970-360/2012, T-19-360/2013, Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-52-336/2010, Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-395-72/2010, 1S-275-193/2012, Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 1-16-205/2011, Kauno miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-1900-651/2012; Kauno apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-532-246/2014, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-1045-397/2012, 1S-1002-238/2014 ir kt.). Kadangi šiuo klausimu teismų praktikoje kol kas nėra vieningos nuomonės, apygardos teismas laiko būtinu nuteistojo G. E. prašymą išnagrinėti iš esmės.
BPK 113 str. 2 d. nustatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Taip pat yra nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, atsakovo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atidedant sprendimo vykdymą ar jį išdėstant, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas/išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis G. E. yra jauno ir darbingo amžiaus, jam šiuo metu yra 24 metai, tačiau jis niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Darbo ieškojimas tik pagal skelbimus internete, tačiau į tai nededant jokių aktyvesnių pastangų (teismo posėdyje G. E. paaiškino, jog pats niekur nebuvo nuvykęs, jokiuose konkursuose nedalyvavo, t. 2, b. l. 187) neleidžia teigti, kad nuteistasis G. E. yra suinteresuotas ir stengiasi susirasti darbą. Kaip matyti iš jo paties paaiškinimo (t. 2, b. l. 187), jo mama yra ūkininkė, turi samdomų darbininkų, gali įdarbinti ir jį, tačiau iki šiol, praėjus net 7 mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis G. E. nedėjo jokių pastangų, kad būtų įdarbintas ir gautų bent minimalias pajamas, iš kurių galėtų pradėti atlyginti žalą, jo finansinė padėtis iki šiol nesikeitė. Jis gyvena pas mamą, yra jos išlaikomas, nors gali dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis G. E. nerodo jokių pastangų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Apygardos teismas sprendžia, jog taip pat nėra jokių realių duomenų, kad ateityje nuteistojo G. E. turtinė padėtis pagerės, nėra pagrįsto pagrindo išvadai, kad išdėsčius nukentėjusiajam J. E. priteistos 10 000 Lt bei civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistos 4522,81 Lt žalos mokėjimą, G. E. imsis realių veiksmų ir pradės šią savo prievolę vykdyti.
Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju skunde nuteistasis G. E. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiojo J. E. bei civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisėtus lūkesčius.
Nukentėjusiajam J. E. neturtinė žala yra padaryta smurtiniu nusikaltimu. Kaip matyti iš nuteistojo G. E. paaiškinimo (t. 2, b. l. 187), jo tėvas J. E. su jo prašymu nesutinka, jis pats neturi pinigų. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad nukentėjusiajam J. E. priteistos piniginės sumos – 10 000 Lt – mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos jo finansinei padėčiai, ir vien nuteistajam palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiojo J. E. turtinius interesus. Kadangi nuteistasis G. E. nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis ateityje pasikeis, atsižvelgiama ir į tai, kad patenkinus nuteistojo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas gali užtrukti pernelyg ilgą laiką. Todėl apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiojo interesus, jo teisėtus lūkesčius, pripažįsta, jog nėra pagrindo jam priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. Tačiau pažymėtina, jog nuteistasis G. E. gali bandyti susitarti su nukentėjusiuoju dėl mokėtinos žalos išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Nors civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa neprieštaravo nuteistojo G. E. prašymui dėl žalos atlyginimo išdėstymo (t. 2, b. l. 180), tai nėra pagrindas tenkinti jo prašymą. Kaip aukščiau minėta, nuteistasis G. E. per 7 mėnesių laikotarpį nedėjo jokių protingų pastangų, kad bent dalis žalos, kuri priteista civilinei ieškovei ir kuri nėra ypatingai didelė, būtų pradėta atlyginti, taip pat nėra jokių realių duomenų, kad ateityje jis imsis vykdyti šią savo prievolę. Todėl apygardos teismas, siekdamas užtikrinti civilinės ieškovės interesus, jos teisėtus lūkesčius, pripažįsta, jog nėra pagrindo priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. Kita vertus, nuteistasis G. E. pats gali susitarti su civiline ieškove dėl žalos atlyginimo dalimis ir kad kol jis atlygins žalą, civilinė ieškovė nesikreips į antstolį dėl priverstinio žalos išieškojimo. To nuteistasis G. E., kaip matyti iš jo paaiškinimo (t. 2, b. l. 187), kol kas nebandė padaryti.
Kartu pastebėtina, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo G. E. prašymą dalyje dėl nukentėjusiajam J. E. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu priteistų proceso išlaidų – 1300 Lt advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti – išdėstymo, kadangi proceso išlaidos nėra civilinio ieškinio dalykas, todėl šioje dalyje nei BPK 113 str. 2 d., nei CPK 284 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Taip pat pastebėtina, jog nuteistasis G. E. neteisingai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi iš jo nukentėjusiajam J. E. buvo priteista 700 Lt suma advokato pagalbai apmokėti, kadangi, kaip matyti iš minėtos nutarties (t. 2, b. l. 152-160), tokio sprendimo teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepriėmė.
Remdamasis aukščiau aptartu, apygardos teismas pripažįsta, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio vykdymą žalos išieškojimo dalyje reikėtų išdėstyti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti G. E. skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo G. E. skundą, ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.