Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,

gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), Valdui Burneikiui, Agatai Aganauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų M. A. ir I. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir M. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

– pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Solidariai iš M. A. ir A. S. nukentėjusiajai R. L. priteista 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš M. A. ir A. S. organizacijai „Lietuvos Caritas“ priteista po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) proceso išlaidų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu M. A. pagal BK 261 straipsnį ir 260 straipsnio 1 dalį, o nepilnametis I. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, iki 2015 m. sausio 8 d., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 2,148 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 g amfetamino, turėdami tikslą jas platinti, pasvėrė ir supakavo šias narkotines medžiagas dalimis į atskirus plastikinius maišelius, taip paruošdami narkotines medžiagas pardavimui ar kitokiam platinimui, ir laikė jas M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. Po to 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., turint tikslą platinti narkotines medžiagas, M. A. nurodymu į pastarojo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iškeitė 0,967 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės, nepilnamečio R. L. atsineštą ir perduotą jiems mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“ (priklausantį pastarojo motinai K. L.), taigi platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, veikdami bendrai, už 12,00 Eur pardavė T. B. ir D. S. nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių ), kurias T. B. ir D. S. tuoj pat šiame bute surūkė. Likusias narkotines medžiagas – 1,181 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 g amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, toliau laikė M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, iki 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val., kol kratos metu paminėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 986,897 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2014 m. spalio 31 d. kratos metu, jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.Pirmosios instancijos teismas išteisino I. A. pagal BK 261 straipsnį dėl narkotikų platinimo nepilnamečiui R. L. motyvuodamas tuo, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, taigi, negali būti nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, subjektu, todėl jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo jį išteisinti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, taip pat, esant galimybei, pritaikyti BK 64¹ ir 75 ar kitų BK straipsnių nuostatas ir sušvelninti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, apygardos teismo išvados dėl jo kaltės padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pagrįstos tik abejotinais nukentėjusiosios R. L. parodymais, subjektyvia bylą nagrinėjusio teismo ir nukentėjusiosios nuomone, o ne realiais faktais. Be to, parduodamas narkotines medžiagas R. L., jis buvo įsitikinęs, kad pastarasis yra pilnametis. Jeigu būtų žinojęs, kad jis dar nepilnametis, šių medžiagų jam būtų nepardavęs. Dėl to pagal BK 261 straipsnį jis taip pat turi būti išteisintas. Apelianto teigimu, kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad padarė šį nusikaltimą. Laikas, kurį praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam jau padarė teigiamą įtaką.Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. prašo jį visiškai išteisinti. Byloje nesurinkta jokių jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodymų. Nesant galimybės jį visiškai išteisinti, apeliantas prašo pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba paskirtąją bausmę sušvelninti, nes šiuo metu ji yra per griežta.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį dalyje dėl I. A. išteisinimo pagal BK 261 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. A. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Dėl M. A. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį

Dėl I. A. ir M. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį

Nuteistasis M. A. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jis BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepadarė, nes nežinojo, jog asmuo, kuriam jis perdavė narkotines medžiagas, t. y. R. L., buvo nepilnametis. Nuteistasis I. A. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodymų. Priešingai nei teigia nuteistieji, I. A. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, M. A. kaltė padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta byloje surinktais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtais įrodymais. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodo, jog I. A. nepagrįstai išteisintas pagal BK 261 straipsnį.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas ar ne. Nepaisant to, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis I. A. neprisipažino kartu su M. A. dalyvavęs padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumą patvirtina rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga ir liudytojų parodymai. I. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie savaitę laiko iki jo sulaikymo gyveno pas savo brolį M. A., (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kurio pravardė yra Mundis. Jis ir M. A. kiekvienas atskirai už savo pinigus iš nenustatytų asmenų nusipirko narkotinių medžiagų – amfetamino, kurį vadina „gaidžiu“, ir kanapių. Broliai susitarė, kad įsigytus narkotikus abu pardavinės bendrai ir kartu dalinsis už juos gautą pelną, minėtus narkotikus paslėpė slėptuvėje. I. A. turėjo 2 mobiliojo ryšio telefonus, vieno iš jų numeris (duomenys neskelbtini). M. A. taip pat turėjo ne mažiau dviejų mobiliojo ryšio telefonų, į kuriuos skambindavo pažįstami ir imdamiesi konspiracijos susitardavo dėl narkotikų pardavimo–pirkimo, kuriuos jie pardavinėdavo tiek M. A. bute, tiek įvairiose vietose Tauragės mieste. 1 gramą kanapių ar amfetamino parduodavo už 10,00 Eur, tačiau vietoje 1 gramo paketėlyje būdavo maždaug 0,5 gramo narkotikų. Kanapes jie susmulkindavo M. A. bute ten buvusiu smulkintuvu ir išpilstydavo į paketėlius, taip pat į paketėlius pakuodavo ir amfetaminą. Iš slėptuvės narkotikus, skirtus pardavimui, paimdavo mažais kiekiais, tačiau 2015 m. sausio 8 d. atsirado daug klientų, todėl visus narkotikus kartu su broliu susinešė iš slėptuvės į nuomojamą butą. Jis pažįsta E. K., kurio pravardė yra Adolis, jis yra apie 15 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo. Jis buvo M. A. draugas, jie turėjo vienas kito telefonų numerius. I. A. taip pat pažįsta R. L., kuris yra apie 16 metų amžiaus, tačiau M. A. su R. L. nebuvo pažįstamas. 2015 m. sausio 8 d. M. A. jam pasakė, kad E. K. klasės draugas nori išmainyti savo mobiliojo ryšio telefoną į kanapes. Jie susitarė, kad mobiliojo ryšio telefoną iškeis į 4 gramus kanapių, kurių iš tikrųjų bus tik apie 2 gramus. Veikdamas bendrai su M. A. į atskirą polietileninį maišelį įdėjo apie 2 gramus kanapių, skirtų iškeisti į mobiliojo ryšio telefoną. Tos pačios dienos vakare, jau sutemus, jis kartu su D. J., M. A. ir dar dviem pastarojo draugais nuomojamo buto balkone rūkė kanapes. Matė, kad prie namo atėjo E. K. su draugais. Netrukus į butą atėjo E. K. ir R. L., kuris išsitraukė „SAMSUNG“ mobiliojo ryšio telefoną, o iš kuprinės išsiėmė šio telefono pakuotę. Jis su broliu apžiūrėjo minėtą telefoną ir nutarė jį mainyti į kanapes. Vėliau M. A. padavė R. L. polietileninį maišelį su iš anksto atseikėtomis kanapėmis, sakydamas, kad čia yra 4 gramai kanapių, ir pasiliko R. L. telefoną bei jo pakuotę. Po to jis palydėjo E. K. ir R. L. iki laiptinės lauko durų ir grįžęs į butą įsidėjo savo SIM kortelę į išmainytą iš R. L. telefoną, nes ruošėsi juo naudotis. Po to, jis išėjo į miestą, o sugrįžęs, bute rado kartu su jo broliu kanapes rūkančius du jam nepažįstamus vaikinus. Kambaryje ant spintelės buvo padėti pinigai – dvi 5,00 Eur nominalo kupiūros ir viena 2,00 Eur nominalo moneta. Iš to suprato, kad M. A. pardavė tiems vaikinams gramą kanapių. Parūkę tie du vaikinai ruošėsi išeiti iš buto, bet į butą įsiveržė policija ir visus sulaikė. Kratos metu nuomojamame bute rasti pinigai yra bendri jo ir M. A., gauti per paskutines dvi dienas iki sulaikymo už parduotas narkotines medžiagas. 2015 m. sausio 8 d. vakare jis vilkėjo raudoną megztinį su gobtuvu, kurį mūvėjo ant galvos, o M. A. – pilkos spalvos sportinį švarkelį (t. 5, b. l. 70–71, 77). Šie I. A. parodymai patvirtinami nukentėjusiosios K. L. parodymais, kad ji sūnui R. L. buvo nupirkusi naują mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad įvykio dieną jis šį telefoną, padedamas kito vaikino, už kanapes užstatė M. A.. Liudytojų policijos pareigūnų A. J., M. B., A. G., M. K., M. T., Ž. M. parodymais nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis, prieš M. A. buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Atliekant minėtus veiksmus buvo gauta informacija, kad grįžęs iš Prancūzijos M. A. pradėjo platinti narkotines medžiagas – kanapes ir amfetaminą, kurie konspiraciniais tikslais buvo vadinami kitais vardais. Platinama buvo nuolat, klientai buvo pastovūs. Kontroliuojant elektroninių ryšių tinklus nustatyta, kad I. A. veikė kaip tarpininkas, nes jis atsiskaitinėdavo M. A., skambindavo jam ir pranešdavo, kas pageidauja įsigyti narkotikų, klausdavo brolio, kiek paimti pinigų, prašydavo duoti narkotinių medžiagų, kaip klientus surasdavo savo draugus arba perpirkdavo narkotikus iš savo brolio ir parduodavo kitiems asmenims. Dėl R. L. priklausiusio telefono „SAMSUNG“ mainų į narkotines medžiagas buvo tariamasi SMS žinutėmis su nepilnamečiu E. K.. Įvykio dieną, gavus informaciją, apie galimus narkotikų mainus, buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu pareigūnai nustatė, kad prie namo, kuriame gyveno nuteistieji I. A. ir M. A. priėjo keturi nepilnamečiai asmenys. Į stebimą laiptinę įėjo du asmenys – R. L. ir E. K., žinomas kaip brolių I. A. ir M. A. klientas pravarde „Adulis“, o kiti liko laukti. Po to iš laiptinės išėjo minėti du vaikinai ir I. A., vilkintis raudonu džemperiu. Keturi vaikinai, kurie buvo atėję prie namo laiptinės, nuo namo nuėjo link miesto centro, vėliau jie buvo sulaikyti. Nustatyta, kad sulaikymo metu R. L. išmetė paketėlį, kurio viduje buvo rastos narkotinės medžiagos. Tą pačią dieną M. A. ir I. A. gyvenamojoje vietoje buvo rastas nukentėjusiajai K. L., t. y. R. L. motinai, priklausęs telefonas „SAMSUNG“, dėžutė baltu viršeliu, pinigai, amfetaminas ir kanapės. Pirmiau aptartus nuteistojo I. A. bei liudytojų policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir liudytojų M. M., E. Š., E. K., R. L., sulaikytų iš karto po įvykusių narkotikų mainų, parodymai, iš kurių matyti, kad E. K., pravarde Adulis, R. L. ir jo klasės draugai M. M. ir E. Š. kartu rūkydavo kanapes. R. L. turėjo naują telefoną „SAMSUNG“, kurį 2015 m. sausio 8 d. nusprendė iškeisti į kanapes, nes norėjo parūkyti. Tos pačios dienos vakare E. K. vedami R. L., M. M. ir E. Š. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Tauragėje, prie daugiabučio namo, kurio antrame aukšte gyveno asmuo, prekiaujantis kanapėmis. M. M. ir E. Š. pasiliko laukti prie namo, o R. L. su E. K. užėjo į antrame aukšte dešinėje esantį butą. Į laiptinę juos įleido vaikinas vardu I., vilkintis raudonu megztiniu su gobtuvu. Bute kitas vaikinas apžiūrėjo R. L. telefoną ir pasakė, kad už jį duos 2 gramus kanapių. Susitarus dėl mainų R. L. su E. K. išėjo į lauką, ištrynė duomenis iš telefono, išsiėmė SIM kortelę, vėliau grįžo į butą, ir iškeitė telefoną bei jo įsigijimo dokumentus į maišelį su kanapėmis. Tačiau einant namo po įvykusių mainų R. L., E. K., M. M., E. Š. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.Teisiamojo posėdžio metu paskelbti liudytojų D. S. ir T. B. parodymai taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 21.30 val., Tauragėje jie sutarė parūkyti kanapių. T. B. suradus asmenį, galintį parduoti kanapių, t. y. M. A., D. S. T. B. padavė 12,00 Eur, t. y. 2,00 Eur monetą ir dvi 5,00 Eur nominalo kupiūras. Jie nuėjo į M. A. butą, kur T. B. padėjo ant stalo 12,00 Eur, o M. A. atnešė kanapių, iš kurių T. B. susuko ilgą suktinę iš rūkomojo popieriaus, kurią visi trys surūkė. Apie 23.00 val. į butą atėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo I. A.. T. B. ir D. S. išėjus iš buto jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 186, 191).Nuteistojo I. A. kaltę, veikiant bendrininkų grupe padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. L. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris su juo iškeitė į kanapes mobiliojo ryšio telefoną (t. 5, b. l. 45–48). Liudytojas D. S. taip pat atpažino M. A. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs Mundžiu ir kuris T. B. pardavė kanapes (t. 2, b. l. 187–190). 2015 m. sausio 9 d. slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2015 m. sausio 8 d., nuo 17.10 val., buvo stebimas daugiabutis namas, esantis Tauragėje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A.. 17.21 val. prie namo atėjo R. L., E. K., E. Š., M. M.. 17.23 val. R. L. ir E. K. įėjo į namo laiptinę, kiti du asmenys pasiliko lauke. 17.27 val. R. L. ir E. K. išėjo iš laiptinės, po kelių minučių vėl įėjo į laiptinę. 17.35 val. iš laiptinės išėjo R. L., E. K., juos palydėjo I. A. ir D. J., kurie grįžo į laiptinę 17.50 val. R. L., E. K., M. M. ir E. Š. buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 3, b. l. 32). Iš 2015 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad nuo 17.55 val. iki 18.20 val. buvo apžiūrėta vieta Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 9 namo, kur ant žemės rastas užspaudžiamas maišelis su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga (t. 3, b. l. 33–37). 2015 m. sausio 8 d. kratos ir 2015 m. sausio 12 d. apžiūros protokolais nustatyta, kad M. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kratos metu rasta ir nuo spintelės paimta dvi 5,00 Eur nominalo kupiūros ir 2,00 Eur nominalo moneta, rūkomasis popierius, mobiliojo ryšio telefonas „LG GS290“ su liečiamu ekranu , smulkintuvas, augalinės kilmės medžiaga, įvyniota į popieriaus lapą su spausdintu tekstu. Iš sekcijos paimtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY Sll Plus“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 145,00 Eur, plastikinis užspaudžiamas maišelis su 2 plastikiniais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga, taip pat 17 vnt. plastikinių maišelių su baltos spalvos biria medžiaga. Taip pat iš buto paimti mobiliojo ryšio telefonai „SAMSUNG GT-E1200M“ su įdėta SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „NOKIA 2700c-2“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „iPhone A1387“ ir nešiojamasis kompiuteris „Adven 7105PA“ (t. 3, b. l. 39–40, 41–48). Nuteistojo I. A. kaltę patvirtina ir 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(508)-ISl-1535 (t. 4, b. l. 82–86), toksikologijos laboratorijos specialistų išvados, 2015 m. balandžio 1 d. daiktų pateikimo ir 2015 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolai (t. 3, b. l. 149–155), 2015 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 89–90), 2015 m. vasario 18 d. dokumentų pateikimo ir 2015 m. vasario 19 d. M. A. I. A. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiųsto laiško, kuriame prašoma paveikti šios bylos liudytojus, kad jie teisme pakeistų parodymus, apžiūros protokolai (t. 4, b. l. 98–105). 2015 m. sausio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole be kitos aktualios medžiagos užfiksuoti duomenys apie tai, kad: 2014 m. gruodžio 2 d. M. A. bendrauja SMS žinutėmis su I. A., ir šis klausia, ar parduotų „Ernio“(E. K.) žmogui narkotikų gramą už 36,00 Lt, pinigus atiduos vėliau Ernis, M. A. sutinka parduoti narkotikus už siūlomą kainą; 2014 m. gruodžio 7 d. M. A. skambina I. A. ir praneša, kad Katinui (M. N.) perdavė visas turėtas narkotines medžiagas, M. A. liepia jam pranešti SMS žinutėmis, jei reikės kam narkotikų; 2015 m. sausio 3 d. M. A. skambina I. A. ir klausia, kiek paimti už parduodamų narkotikų gramą eurais – M. A. liepia paimti 12,00 Eur, tada I. A. liepia nenustatytam asmeniui (pirkėjui), esančiam šalia jo, pirkti narkotikus už 12,00 Eur ir paduoda šiam asmeniui telefoną, kuris kalbasi su M. A. bei primena pastarajam, kad jis yra skolingas už narkotikus, pasako, kad kartu sumokės ir skolą; 2015 m. sausio 8 d. M. A. nuo 13.53 val. iki 17.41 val. susirašinėja SMS žinutėmis su E. K. dėl mobiliojo ryšio telefono „SAMSUNG GALAXY“ keitimo į 4 gramus kanapių. E. K. nurodo, kad telefonui dar nepasibaigęs garantinis laikas ir yra tai patvirtinantys dokumentai, telefonas yra ne jo, o draugo, E. K. prašo 4 gramų, M. A. už telefoną siūlo tik 3 gramus narkotikų, vėliau sutinka mainyti į 4 gramus, E. K. prašo, kad parodytų jo draugams, kiek už telefoną įdės narkotikų, teigia, kad prie telefono yra kroviklis, dėžutė, telefonas priklauso draugo motinai, yra baltos spalvos, geros būklės. 17.18 val. E. K. praneša, kad yra atėjęs prie M. A. buto ir nuo to laiko iki 17.41 val. tariasi, kaip įeiti į laiptinę. Taigi, aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina faktines pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), į M. A. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iškeitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės nepilnamečio R. L. atsineštą ir perduotą jiems mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“. Bylos duomenimis nustatyta, jog Tiek I. A., tiek M. A. žinojo, jog narkotines medžiagas perduoda savo gero pažįstamo nepilnamečio E. K. nepilnamečiui klasiokui R. L.. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad veikdami bendrai I. A. ir M. A. platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Aptarti įrodymai taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, M. A. už 12,00 Eur pardavė T. B. ir D. S. nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių ), kurias T. B. ir D. S. vietoje surūkė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad likusias narkotines medžiagas – 1,181 gramo kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 gramo amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė M. A. nuomojamame bute, kol kratos 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val. metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Nepaisant to, jog I. A. parduodant narkotines medžiagas T. B. ir D. S. minėtame bute nebuvo, pirmiau aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistieji M. A. ir I. A. veikė bendrai, turėdami iš anksto susiformavusį tikslą platinti narkotines medžiagas, dalintis iš šios veiklos gautą pelną ir taip gauti pajamų. Jie suvokė daromos nusikalstamos veikos bendrumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad narkotinių medžiagų pardavimą T. B. ir D. S. atliko vienas M. A., nepaneigia I. A. kaip bendrininko kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą jog M. A. ir I. A., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei platino narkotines medžiagas, iš jų ir nepilnamečiam asmeniui, taigi padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), į M. A. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iškeitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės nepilnamečio R. L. atsineštą ir perduotą jiems mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“. Išteisindamas I. A. pagal BK 261 straipsnį pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo vien ta aplinkybe, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl negali būti nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, subjektu. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek tais atvejais, kai medžiagos platinamos suaugusiems, tiek ir tais atvejais, kai medžiagos platinamos nepilnamečiams. Nekelia abejonių ir tai, kad asmenys, sulaukusieji 16 metų, geba suvokti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams didesnį pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu I. A. buvo sulaukęs 16 metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nėra BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir paties nuteistojo I. A. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog platina narkotines medžiagas nepilnamečiui veikdamas bendrininkų grupe kartu su savo broliu M. A.. Dėl to, I. A. veikoje nustačius visus BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta jį kaltu padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.Apeliantas M. A. apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad R. L. yra nepilnametis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 261 straipsnį. Tačiau šie jo teiginiai paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad E. K., kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo 15 metų, buvo gerai pažįstamas tiek M. A., tiek I. A., nes anksčiau jie gyveno viename kaime. Visi slaptą sekimą ir sulaikymą atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai patvirtino, jog nusikaltimo padarymo metu vizualiai matėsi, kad tiek R. L., tiek E. K. yra nepilnamečiai. Šią aplinkybę galutinai patvirtina ir byloje esantis 2015 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuotas M. A. atpažįstantis R. L.. Vizualiai matyti, jog minėtas asmuo yra nepilnametis. Esant nurodytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodyta gynybinė versija, jog jis nežinojo, kad R. L. yra nepilnametis, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

Dėl nuteistiesiems I. A., M. A. ir A. S. paskirtų bausmių

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Skiriant bausmę I. A. pagal BK 261 straipsnį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. I. A. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nusikaltimo tikslas – pajamų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos gavimas. Nors I. A. yra jauno amžiaus, tačiau charakterizuojamas neigiamai: nuo 2014 m. birželio 6 d. jis yra įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą, kaip linkęs daryti nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 87-88), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 103-106), 2015 m. spalio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo iš gyvenamosios vietos – Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“, dėl blogo elgesio perkeltas į Kauno vaikų socializacijos centrą iki jam sukaks 18 metų, įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą dėl diagnozės: socializuotas elgesio sutrikimas (t. 5, b. l. 108), Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijos charakterizuojamas neigiamai, pažymint, jog socialinių darbuotojų pastangos, kad jis gyventų ramiai, saugiai ir nepasiduotų blogai įtakai, I. A. elgesio nekeičia, jis pats nesiekia pozityviai keistis, nesugeba kontroliuoti savo blogo elgesio, nesilaiko globos namų taisyklių: vartoja alkoholį, negrįžta į globos namus laiku, be priežasties konfliktuoja su kitais auklėtiniais, elgiasi provokuojančiai, daro neigiamą įtaką kitiems auklėtiniams (t. 7, b. l. 48). Skirdama bausmę teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad I. A. nusikalto būdamas nepilnametis. Jam neseniai sukako 18 metų, taigi, jis yra dar jaunas, be to, didelę savo gyvenimo dalį praleido vaikų namuose, biologiniai tėvai juo nesirūpino, tinkamo pavyzdžio nerodė. Dėl to, atsižvelgiant į BK 91 straipsnyje nustatytus bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus bei siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio nuostatose įtvirtintus bausmės tikslus, I. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį artimą BK 261 straipsnyje nustatytos sankcijos, pagal BK 91 straipsnio 3 dalį skirtinos nepilnamečiui, minimumui. Už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dvylikos metų, taigi nepilnamečiui skirtinos bausmės pagal šį straipsnį minimumas yra pusė šiame straipsnyje įtvirtintos minimalios bausmės, t. y. vieneri metai ir šeši mėnesiai. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam I. A. už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei parinko bausmę, atitinkančią šio straipsnio sankcijos, pagal BK 91 straipsnio 3 dalį skiriamos nepilnamečiui, minimumą. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą veikiant bendrininkų grupe jam buvo paskirta per griežta bausmė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu nuteistasis I. A. buvo nepilnametis. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui tvarka nustatyta ne apelianto minimame BK 75 straipsnyje, o BK 92 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad I. A. padarė ne tik BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, bet ir BK 261 straipsnyje numatytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat įvertinusi neigiamą I. A. asmenybės charakteristiką, sprendžia, kad nagrinėjimu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino, taip pat prašo pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra apelianto nurodomų BK straipsnių taikymo sąlygų. Kaip jau buvo minėta, BK 261 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą. Pritaikyti M. A. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir švelninti jam paskirtą bausmę taip pat nėra pagrindo, nes jos taikytinos tik tada, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šioje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos, nes byla buvo išnagrinėta bendra tvarka. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, iš bylos duomenų matyti, kad kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis pripažino tik formaliai, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia M. A. atsakomybę. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmes nuteistiesiems M. A. ir A. S. už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą veikiant bendrininkų grupe, o nuteistajam M. A. ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą veikiant bendrininkų grupe su I. A., paskyrė per švelnias bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011,Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013). Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką konstatuojant, kad asmuo padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, reikalaujama aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). Nagrinėjamu atveju iš A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio matyti, kad teisme jis pakeitė savo pirminius parodymus, kaltę pripažino tik iš dalies, jo gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas buvo formalus. Taigi, nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nepagrįstai nustatęs nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir paskyrė neteisingą bausmę A. S.. Kita vertus iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą parinko bausmes, artimas minimumui, nors buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad M. A. teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui, 2012-2013 metais jis teistas Prancūzijos Respublikoje už vagystes iš parduotuvių (savitarnos skyrių) (t. 5, b. l. 123-189), baustas už administracinės teisės pažeidimus: vagystes iš parduotuvių, nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą viešose vietose (t. 6, b. l. 77-85), įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą dėl diagnozės: socializuotas elgesio sutrikimas, tačiau jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti (t. 6, b. l. 91), iki sulaikymo niekur nedirbo. Taigi, M. A. charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų dėl savo antivisuomeniško elgesio nedaro. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. S. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems M. A. ir A. S. parinko per švelnias bausmes, neatitinkančias BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, dėl ko bausmės turi būti griežtinamos jų dydžius nustatant artimus sankcijų vidurkiams, o ne minimumui.Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios švelnesnės nei numato įstatymas bausmės skyrimą, bei BK 75 straipsnio, įtvirtinančio galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirdamas A. S. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę, šį sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, į tai, kad tikslu platinti buvo laikoma narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurios laikomos mažesnio pavojingumo narkotinėmis medžiagomis, aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistajam A. S. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo A. S. asmenybės charakteristika yra neigiama: jo teistumas Lietuvos Respublikoje išnykęs, tačiau jis teistas Prancūzijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 1-4, 12-20), registruotas Tauragės psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų įskaitoje dėl diagnozės „Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį“ (t. 5, b. l. 22), pagal Sodros duomenis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. A. S. nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna (t. 5, b. l. 31-33), pats vartoja narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 135). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. S. didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė turėdamas tikslą jas platinti. Jo telefoninių pokalbių išklotinės, gautos atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, liudytojų A. V., R. N., V. K. parodymai rodo, kad ši A. S. veikla truko pakankamai ilgą laiką ir buvo sisteminga. Taigi, aptartų aplinkybių visuma neduoda jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam A. S. paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti teisingumo principo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad BK pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. S. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, numatančią išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų, paskyrė per švelnią bausmę. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minimalią šiame straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ši teismo išvada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė per švelnią bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nusprendus paskirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, išnyksta formalusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas, nes šis straipsnis gali būti taikomas tik tuomet, kai asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia šešerių metų. Esant šioms aplinkybėms nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.Prokuroras apeliaciniame skunde prašo vadovaujantis BK 71 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nuketėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sprendžia, kad šis prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos.Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir A. S. bei M. A. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, M. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, I. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai I. A. išteisino pagal BK 261 straipsnį, o M. A. ir A. S. parinko per švelnias bausmes, taip pat A. S. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę bei vadovaudamasis BK 75 straipsniu atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, išteisinamoji nuosprendžio dalis yra naikinama ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o nuosprendžio dalis dėl A. S. ir M. A. paskirtų bausmių keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria I. A. išteisintas pagal BK 261 straipsnį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

I. A. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir I. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti :

M. A., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistam ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

M. A., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

M. A., pripažintam kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteistam penkerių metų laisvės atėmimo bausme pagal šį BK straipsnį paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistam dvejų metų laisvės atėmimo bausme, panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi A. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti A. S. BK 75 straipsnio taikymą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.