Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Aivarui Velučiui, atsakovų A. T. ir J. T. atstovui advokatui Vykintui Zulonui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Svajūnui Mačiulskiui, trečiojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui Ignui Vaičiuliui, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Marcinkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, Aivaro Velučio ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., A. T., J. T., B. J., A. J. dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo, žemės perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai A. T. ir J. T. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nuosavybės teisės į 0,6266 ha žemės sklypą, esantį E g. 1, Klaipėdoje, R. K. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008-06-27 sprendimo Nr. 004 ir įsakymo Nr. 4-4629-(1.3) pagrindu, todėl ginčyti šiuos aktus remiantis tik po trijų metų (2011-06-30) patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp F prospekto tęsinio ir Senosios D g. Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniais nėra jokio pagrindo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytiems tikslams. Byloje nagrinėjamu atveju iki 1995-06-01 atskiras žemės sklypas suformuotas nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas 0,6266 ha žemės sklypas buvo užimtas ir turėtų būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-03-15 sprendime pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-11-30 sprendimu Nr. T2-353 patvirtintą uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp F per. tęsinio ir C g. detaliojo plano, apie kurio buvimą ieškovas ieškinyje nutyli, sprendinius A. Z. turėta žemė, esanti prie E ir A gatvių susikirtimo, neįeina į uosto ir uosto rezervinę teritoriją, yra laisva ir neužstatyta, šioje vietoje nenumatytas nei naujos gatvės tiesimas, nei uostą aptarnaujančių statinių statyba. Taigi tai, kad R. K. privalo būti natūra atkurta nuosavybės teisė A. Z. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, nusprendė ne ginčijamus administracinius aktus priėmusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o teismas, kurio sprendimas turi prejudicinę galią. Nuosavybės teisių atkūrimas negali būti laikomas perdavimu privačion nuosavybėn, kurį draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 str. 3 dalis. Vyriausybės 1994-05-16 nutarimas Nr. 376 Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl yra negaliojantis, kas buvo konstatuota net kelių teismų sprendimuose. Ieškovas realiai siekia ne užtikrinti teisėtumą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, o mėgina įrodyti, kad atkuriant nuosavybės teisę buvo pažeisti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei uosto įmonių interesai dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros. Taigi ieškovo siekiami tikslai negali būti laikomi viešuoju interesu, todėl jis negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu CPK 49 str. nustatyta tvarka. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovai yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, todėl ieškovo reikalavimas taikyti restitucija taip pat nepagrįstas.

Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su ieškiniu sutinka. Nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kaip ir ieškovas. Taip pat nurodo, kad abejonių kelia žemės sklypų perleidimo sandoriai, kadangi jie sudaryti tą pačią dieną, tame pačiame notaro biure, abejonių kelią ir A. T. bei J. T. žemės sklypo įsigijimo realumas, nes sandorio vertė viršijo tiek indeksuotą, tiek tuometinę rinkos vertę. Trečiojo asmens nuomone Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikdama ieškinį nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog R. K. bei A. T., dalyvaudami žemės sklypų nuosavybės atkūrimo procese, elgėsi sąžiningai ir sąmoningai nesiekė pasipelnyti iš valstybės.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad suformuoti grąžinti natūra žemės sklypai E g.1, E g. 1A ir A g. 97 pateko į Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 patvirtinto teritorijos tarp A, B, C, D gatvių ir krantinių Nr. 80–115 detaliojo plano galiojimo zoną. Natūra grąžinti sklypai suformuoti detaliajame plane pažymėtoje esamų ir numatomų želdinių zonoje. Formuojant natūra grąžintus sklypus atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-11-30 sprendimų Nr. T2-353 patvirtinto uosto rezervinės teritorijos tarp F pr. tęsinio ir C g. detaliojo plano sprendinius, kuriuose A g. trasa numatyta labiau į vakarus, lyginant su 2000-03-30 patvirtintame detaliajame plane. Želdinių teritorija, kurioje suformuoti natūra grąžinti sklypai, nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. tai konstatuota ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-03-15 sprendime administracinėje byloje Nr. I-148-163/2008. Atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus ir vykdydama administracinio teismo sprendimą savivaldybės administracija suformavo žemės sklypus, patvirtino jų ribas ir bei apribojimus, todėl savivaldybės veiksmai yra teisėti.

Atsakovai R. K., B. J., A. J. atsiliepimų ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-03-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-148-163/2008 tenkino R. K. skundą ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją A. Z. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, teritorijoje tarp A ir E gatvių, Klaipėdos mieste, iš laisvos neužstatytos žemės per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti žemės sklypą, patvirtinant jo dydį, ribas bei apribojimus; įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, suteikiant R. K. nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje tarp A ir E gatvių, Klaipėdos mieste, suformuotą žemės sklypą (t. 1, b. l. 22–26). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-04-18 įsakymu Nr. AD1-695 paskyrė atsakingus asmenis natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti (t. 1, b. l. 166). Paskirti atsakingi asmenys 2008-04-29 ir 2009-01-07 pateikė pasiūlymus dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų suformavimo (t. 1, b. l. 180–183). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pateiktus pasiūlymus, 2008-06-19 įsakymu Nr. AD1-1776 ir 2009-02-18 įsakymu Nr. AD1-255 patvirtino natūra grąžinamų žemės sklypų Klaipėdoje, A g. 97, kadastrinis Nr. xxxx/xxxx:xxx, 0,1108 ha dydžio, ir E g. 1A, kadastrinis Nr. xxxx/xxxx:xxx, 0,0977 ha dydžio, planus, suteikė adresus, taip pasiūlė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės servitutus, bei žemės sklypų naudojimo apribojimus (t. 1, b. l. 167–183). Klaipėdos apskrities viršininkas 2008-06-27 įsakymu Nr. 4-4629-(1.3) ir sprendimu Nr. 004 atkūrė nuosavybės teises R. K., grąžindamas natūra laisvą (neužstatytą) žemę 0,6266 ha turėtoje vietoje, E g. 1, Klaipėdoje, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus (t. 1, b. l. 27–30). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs R. K. 2008-11-17 prašymą Nr. 1.1-602-(l. 14) dėl nuosavybės teisės į Klaipėdos mieste bei jai priskirtos žemės teritorijoje turėtą žemę atstatymo, turėtos žemės (miško) nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, pretendento giminystės ryšį su buvusiu savininku A. Z. įrodančius dokumentus, ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus, pretendentų tarpusavio susitarimą, Klaipėdos m. savivaldybės institucijų pateiktus detaliuosius planus apie individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotus bei galimus privatizuoti miestuose žemės sklypus, Klaipėdos m. mero pasiūlymus dėl grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės turėtoje vietoje, vietos ir dydžio, 2009-02-25 išvadoje pasiūlė R. K. prašymą tenkinti, atkuriant nuosavybės teises į 0,2085 ha, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 0,2085 ha ploto žemę turėtoje vietoje 0,0977 ha ploto žemės sklypu, esančiu E g. 1A, Klaipėdoje, ir 0,1108 ha žemės sklypu, esančiu B g. 97, Klaipėdoje. Išvada pasiūlyta R. K. už 1,2944 ha žemės dalį, turėtą Klaipėdos mieste, atlyginti vėliau (t. 1, b. l. 37, 38). Klaipėdos apskrities viršininkas 2009-03-06 įsakymu Nr. 4-1424-(1.3) sprendimu Nr. 001 atkūrė nuosavybės teises R. K., grąžindamas natūra laisvą (neužstatytą) žemę 0,0977 ha turėtoje vietoje, E g. 1A, ir 0,1108 ha A g. 97, Klaipėdoje, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus (t. 1, b. l. 39–43). VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012-01-10 skundas Nr. UD-3.1.1-162 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, prašydama ginant viešąjį interesą inicijuoti teisminį procesą, siekiant pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kurie tapo pagrindu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), taip pat žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos, perleidimo sandorius (t. 1, b. l. 15–21).

Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos nuosavybės teisių R. K. atkūrimo procese, konkrečiai:

2) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 str. 3 dalis, nustatanti, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus;

3) Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 34 punktas, nustatantis, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad ginčo žemės sklypams egzistavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte nustatytos abi sąlygos, kurioms esant žemė iš pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą išperkama valstybės, t. y. kad ginčo žemės sklypai iki 1995-06-01 pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose nurodyta kaip užimta. Liudytoja apklausta R. G. patvirtino, kad 1995-06-01 nebuvo jokio ginčijamų žemės sklypų teritorijos planavimo dokumento (t. 3, b. l. 51), ieškovas nurodė, kad detalusis planas buvo patvirtintas 1996 m. (t. 1, b. l. 148). Pastarajai byloje reikšmingai aplinkybei neturi įtakos vėlesni detaliojo planavimo sprendiniai, Susisiekimo ministro patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programa ar geležinkelių pertvarkymo projektai, Vyriausybės patvirtintos programos ir jų įgyvendinimo priemonės. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų teisėtumui jokios įtakos objektyviai negalėjo turėti šių sprendimų priėmimo metu neegzistavę Vyriausybės nutarimai dėl su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra susijusių projektų pripažinimo valstybei ekonomiškai svarbiais. Minėti projektai gali būti pakeisti ar įgyvendinti kitokia tvarka, jų įgyvendinimui reikalingi žemės sklypai gali būti valstybės naudojami kitais pagrindais (pav., CK 4.94, 4.111, 6.550 str.), nupirkti (CK 6.305 str.) ar paimti visuomenės poreikiams (CK 4.100 str.). Be to, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija pati nurodė, kad uosto direkcijos planams įgyvendinti reikalinga tik dalis žemės sklypo E g. 1, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 18, 12 p.), taip pat nutarė, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo išpirkti žemės sklypo, nutarė įpareigojo plėtros skyrių, rengiant techninę užduotį A g. rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams parengti, numatyti įpareigojimus projektuotojams, kad jie pateiktų įvairias alternatyvas įgyvendinti A g. rekonstrukciją, neišperkant pastatų ir sklypų (t. 1, b. l. 18, 13 p.).

Vyriausybės 1994-05-16 nutarimas Nr. 376 Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši žemė iki 1995-06-01 pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose buvo užimta. Be to, minėtas Vyriausybės nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas, todėl pripažintas negaliojančiu ne viename teismo sprendime: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-03-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-148-163/2008 pagal R. K. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2009-04-27 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-525-540/2009 pagal pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos Baltijos centras“ dėl sutikimo panaikinimo, Lietuvos apeliacinis teismo 2012-05-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-223/2012, pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijai), Klaipėdos miesto savivaldybei ir fiziniams asmenims dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, su trečiaisiais asmenimis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrole ir kt.

Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovo argumentas dėl Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 34 punkto pažeidimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo procese Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialusis (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d.), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 str. 3 dalis nuosavybės teisių atkūrimo klausimų nereglamentuoja (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1 str. 1 d.), todėl ieškovas nepagrįstai ieškinį grindžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 str. 3 dalies pažeidimu.

Atskirai pažymėtina, kad paties ieškovo pozicija nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimu nenuosekli: jis tuo pačiu metu nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktai yra neteisėti, tačiau šių aktų pagrindu buvę savivaldybės administracijos sprendimai dėl natūra grąžinamų sklypų suformavimo nėra neteisėti (t. 1, b. l. 146), nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-03-15 sprendimo rezoliucinė dalis, įpareigojanti Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijas imtis veiksmų atitinkamai suformuoti žemės sklypą ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, yra teisinga, tačiau tuo pat metu teigia, kad administracinis teismas išvadą, kad žemė neužstatyta, padarė vadovaudamasis neteisingais teritorijų planavimo dokumentais (t. 1, b. l. 191), t. y. iš esmės ieškovas kvestionuoja minėtą administracinio teismo įsiteisėjusį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str., CPK 182 str. 2 p.) ir jo tinkamą įvykdymą, nenurodydamas, kaip šis sprendimas, anot ieškovo, turėjo būti įvykdytas tinkamai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentai dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą R. K. atkūrimo procese yra nepagrįsti, todėl ieškinio reikalavimai dėl individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais atmestini (CPK 178, 185 str., CK 1.80 str. 1 d.). Atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, kadangi pastarieji ieškovo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių R. K. atkūrimo, savarankiškų minėtų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.80–1.93 str., 6.307 str. ar kt.) ieškovas nenurodė. Taip pat kaip išvestinis atmestinas ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.).

Byloje Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 74) paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti visiškai.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus apie baigtą civilinę bylą pranešti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.