- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- I-148-163/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pran.), Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Linai Ladukaitei, dalyvaujant pareiškėjos R. K. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. K. teismo prašo įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją A. Z. turėtos žemės vietoje, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), iš laisvos neužstatytos žemės, per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suformuoti žemės sklypą, patvirtinant jo dydį, ribas bei apribojimus ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos apkrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, suteikiant nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybės suformuotą žemės sklypą, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad yra paveldėtoja į buvusio savininko A. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškimą dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo padavė 1991-12-31, kartu su pareiškimu pateikė visus kitus būtinus dokumentus, patvirtinančius jos giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku bei nuosavybės teises į žemę. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2003-03-31 raštu Nr.15-26-453 informavo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, o ši ją, kad A. Z. turėtas žemės sklypas Klaipėdos mieste yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, nes yra užstatytas ir numatytas naudoti uostui bei jo įrenginiams. Matydama, kad dalyje turėtos žemės nėra vykdoma jokia veikla ir kad ši žemė yra laisva ir neužstatyta, ji 2007-10-01 rašu Nr.1022/K per savo atstovą pakartotinai kreipėsi dėl žemės grąžinimo natūra. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007-10-31 raštu Nr.R1-762-(1.6), informavo, kad pareiškėjai dar neatlyginta už 2,1295 ha žemės, nes ji pageidauja ją gauti natūra, o A. Z. turėtos žemės vieta, esanti tarp (duomenys neskelbtini)LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimu Nr.367 priskirta rezervinei teritorijai Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, todėl, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. yra valstybės išperkama. Tačiau pagal Klaipėdos AVA pridėtus žemės sklypo planus matyti, kad dalis A. Z. turėtos žemės, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) (ne mažiau kaip 0,60 ha) yra laisva ir neužstatyta, todėl turėtų būti grąžinta natūra. Mano, kad atsakovai nepagrįstai vilkina nuosavybės grąžinimo procesą, todėl įpareigotini per teismo nustatytą terminą priimti atitinkamą sprendimą.
Pareiškėjos atstovas advokatas Osvaldas Martinkus prašo patenkinti skundą ir paaiškino, kad pareiškėja anksčiau buvo informuota, kad minėtas žemės sklypas, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinė teritorija, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tačiau LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimas Nr.376 Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti yra nepaskelbtas, todėl niekinis. Be to, tapo žinoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtintas uosto ir rezervinės uosto teritorijos detalusis planas, kuris pakeitė Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr.68 patvirtintą detalųjį planą, neapima dalies A. Z. turėtos ir šiuo metu laisvos ir neužstatytos žemės, todėl čia turėtų būti suformuotas žemės sklypas ir atkurta nuosavybės teisė natūra. (b.l. ).
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad atkurti nuosavybės teises natūra nėra galimybių, nes A. Z. turėtos žemės vieta, esanti tarp (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimu Nr.376 paskirta rezervinei teritorijai Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str.3 p. yra valsybės išperkama (b.l.39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė Agnė Pocevičiūtė paaiškino, kad ginčo teritorija laikoma rezervine teritorija uostui plėsti, tačiau jei bus suformuotas laisvas sklypas bus atkurta nuosavybė natūra (b.l. ).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutinka, nes A. Z. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo teritorija pagal 2000 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 68 patvirtintą detalųjį planą, numatyta naudoti uostą aptarnaujančių statinių statybai, naujos gatvės tiesimui, apsauginių želdinių įrengimui, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama ir už ją atlyginama pagal įstatymą, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta, be kitų minėtame punkte nurodytų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba ir kt.) teritorijų, žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, bendroms gyventojų reikmėms (b.l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” nutraukė TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atnaujino 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdydama kai kurių skyrių ir straipsnių galiojimą. Tačiau Konstitucijos VIII skyriaus ,,Tautos ūkis”, kurio normomis reguliuojami nuosavybės santykiai, galiojimas nebuvo sustabdytas, o tai reiškė privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą. 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo” Aukščiausioji Taryba sustabdė 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą ir patvirtino Lietuvos Respublikos laikinąjį pagrindinį įstatymą. Šio įstatymo 44 str. vėl buvo įtvirtintas privatinės nuosavybės teisės konstitucinio instituto atkūrimas, t.y. faktiškai buvo pripažintas jo tęstinumas iš Lietuvos valstybės konstitucijų.
Teisė turėti nuosavybę yra viena iš svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių, nuosavybės savavališkas atėmimas nėra galimas. Ji gali būti paimama nebent visuomenės poreikiams tenkinti ir tik remiantis įstatymu.
Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” konstatavus, kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, reiškia, kad Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t.y. valstybės, nuosavybe pažeidė 1938 metų Lietuvos Konstituciją ir paneigė prigimtinę žmogaus teisę į privatinę nuosavybę. Vadinasi, iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu, nes teisėta valstybinė nuosavybė negalėjo atsirasti.
Kartu pažymėtina, kad 1990 m. kovo 11 d. įstatymo ,,Dėl 1938 metų gegužės 12 d.Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” 4 punkte nustatyta, kad ,,Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų”. Tačiau, kaip minėta, yra fiksuojamas nuosavybės teisių tęstinumo principas. Būtent, pripažindama nuosavybės atstatymą ir nuosavybės teisių tęstinumą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. patvirtino šiuos teiginius: ,,Neginčytinai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumą”; ,,Nustatyti, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka išlikusį jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti, gauti kompensaciją”. Šios nuostatos buvo akcentuojamos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. (protokoliniame) nutarime ,,Dėl nuosavybės teisių tęstinumo nuostatų” ir tokiu būdu jomis buvo reiškiama įstatymo leidėjo valios formavimosi kryptis nuosavybės teisių atstatymo procese – skelbiama nuosavybės teisių tęstinumo nuostata, kuri, įvertinus pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius, realizuojama taikant ribotos restitucijos principą.
Nuosavybės teisių atstatymo realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, kuris užfiksavo Lietuvos Respublikos piliečių, kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių atkūrimo (nors ir ribotai) principą. Kartu nuosavybės teisių atkūrimo principas buvo susietas su grąžintino nekilnojamojo turto išlikimo faktu. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 1 str. 2 d. buvo nustatyti nuosavybės teisių atstatymo būdai, o 1 str. 2 d. 1 p. užfiksuota, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama grąžinant nusavintą turtą natūra, toliau šioje normoje nurodant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus.
Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
R. K. (Z.) yra paveldėtoja į buvusio savininko A. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo ji padavė 1991 m. gruodžio 31 d., kartu su prašymu pateikė visus kitus būtinus dokumentus, patvirtinančius jos giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku bei nuosavybės teises į žemę. Ginčo, kad R. K. yra pretendentė atkurti nuosavybę į A. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl šio žemės sklypo vietos, nėra.
Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo rašto matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, į buvusio savininko A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 10.4785 ha žemės, pilnai atkurtos nuosavybės teisės pretendentėms K. Z. ir A. L., pretendentei R. K. dar nėra atkurtos nuosavybės teisės ar kitaip atlyginta už 2.1295 ha žemės (b.l.7).
Kaip nurodo atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, R. K. nuosavybės teisė natūra į visą jai priklausančią žemės sklypo dalį atstatyta nebuvo, nes A. Z. turėtos žemės vieta, esanti tarp (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimu Nr.376 paskirta rezervinei teritorijai Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. yra valstybės išperkama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. 376 Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, tačiau šis nutarimas nebuvo oficialiai paskelbtas “Valstybės žiniose”, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal paskelbimo tvarką neatitinka Konstitucijos ir yra negaliojantis (b.l. 25, 26).
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr.68 patvirtintas detalusis planas patvirtina, kad uosto infrastruktūra bus plėtojama pareiškėjos prašomoje grąžinti natūra teritorijoje.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006-11-30 sprendimu Nr.T2-353 „Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Varnėnų g. detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino Uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Varnėnų g. detalųjį planą, iš kurio matyti, kad A. Z. turėtos žemės, esanti prie (duomenys neskelbtini)susikirtimo, neįeina į uosto ir uosto rezervinę teritoriją, yra laisva ir neužstatyta (b.l. 59, 60). Taip pat pagal šį detalųjį planą matyti, kad šioje vietoje nenumatytas nei naujos gatvės tiesimas, nei uostą aptarnaujančių statinių statyba, todėl nėra kliūčių joje suformuoti žemės sklypą nuosavybės atkūrimui natūra. Tuo labiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, šalia jau suformuoti žemės sklypai, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis individualiems namams/statiniams (b.l. 65) bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams (b.l. 68-69) statyti ir eksploatuoti.
Taigi, iš esmės nėra jokių kliūčių, kad pareiškėjai R. K. būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į jos prašomą žemės sklypą, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigotina atkurti nuosavybes teises natūra į pareiškėjos prašomojoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau Tvarkos) 34 punkte nurodyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą.
Pareiškėjos prašomoje vietoje Klaipėdos mieste, šalia Strėvos ir Nemuno gatvių susikirtimo, sklypas nėra suformuotas. Pagal Tvarkos 106 punktą suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ar atlikti žemės kadastrinius matavimus, parengti parengtus žemės sklypų planus, nustatyti specialiąsias naudojimo sąlygas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį numatyta savivaldybės institucijoms, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigotina per teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini)suformuoti žemės sklypą, patvirtinant jo dydį, ribas bei apribojimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos vilkina žemės sklypo suformavimą atkuriant nuosavybės teises natūra A. Z. turėtoje žemėje, todėl nustatytinas terminas žemės sklypo suformavimui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos R. K. skundą patenkinti.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją A. Z. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), iš laisvos neužstatytos žemės, per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, suformuoti žemės sklypą, patvirtinant jo dydį, ribas bei apribojimus.
Įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, suteikiant R. K. nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybės, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), suformuotą žemės skypą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.