Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamojo A. T. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, kaip buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų, policijos pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas, įvykio registracijos kortelės duomenys, kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos schema bei kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Kaltinamojo A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, jis yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirba, anksčiau nėra teistas (t. 1., b. l. 101), baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas moka (t. 1., b. l. 103-106), nukentėjusiosios atsiprašė, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje – baudą, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis, negu įstatyme įtvirtintas jos minimumas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimą nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam A. t. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam A. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL dydžio bauda, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors kaltinamasis A. T. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo penkių bėgyje baustas administracine tvarka už padarytus nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus du kartus (vežė automobilyje daugiau keleivių, negu numatyta ir vairavo automobilį, kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra) baudos sumokėtos (b. l. 103-104), teismo vertinimu, laikyti A. T. piktybiniu sistemingu kelių eismo taisyklių pažeidėju ar itin neatsakingu, linkusiu ignoruoti teisės ir apskritai socialinių normų reikalavimus, negalima. Įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo A. T., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, jo asmenybę, laiko, kad nėra tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t. y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur turtinės žalos, kadangi prarado galimybes dirbti ir gauti pajamas, sugadinti daiktai ir drabužiai, reikėjo mokėti už vaistus, gydymą, transportavimo išlaidas, ir dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nesjuto ir toliau jaučia labai stiprų fizinį skausmą, nervinį susijaudinimą, nerimą, baimę, apribotos normalaus gyvenimo, judėjimo galimybės. Kaltininko draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur neturtinės žalos ir 495 Eur turtinės žalos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog tai, kad blogėja jos sveikata įrodo nustatytas neįgalumas, 2021 m. gruodžio 22 d. išduotas pažymėjimas, kad jos darbingumo lygis 40 procentų. Geria daug vaistų, turi širdies nepakankamumą, negali nueiti iki autobuso, dūsta, vaistai nekompensuojami, mėnesiui kainuoja 150 eurų. Iki avarijos buvo sutrikęs širdies ritmas, hipertenzija, bet širdies nepakankamumo nebuvo. Įvykio metu buvo kontūzyti plaučiai. Gulėjo reanimacijoje, po to gydėsi reabilitacijoje. Šiuo metu skauda nugarą, koją, lankosi pas traumatologą, chirurgą. Psichologinė sveikata irgi negera, bijo važiuoti automobilyje. Turtinės žalos prašo 10 tūkstančių, nes perka vaistus, reikalingi masažai, jokių čekių pateikti negali, ne tas rūpėjo.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo, jog dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus bei tam tikras finansines išlaidas, tačiau jis prašė civilinio ieškinio reikalavimus mažinti.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) filialo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino 495 Eur dydžio L. K. patirtą turtinę žalą už reabilitacinį gydymą, daugiau duomenų apie patirtą žalą nėra pateikta. Nesant įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos turi būti atmestas. Kadangi L. K. draudimo bendrovės prašė atlyginti 5000 eurų neturtinės žalos, ji atlyginta, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat atmestinas (t. 1., b. l. 172-175).

Teismas vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą dėl turtinės žalos, pastebi, jog reikalavimas dėl 10 000 Eur grindžiamas nukentėjusiosios žodiniu paaiškinimu, kad ji perka daug vaistų, vyksta į gydymo įstaigas, jai reikalingi masažai ir pan. Galima sutikti su tuo, kad nukentėjusioji vyko pas gydytojus, bet šiuo atveju nėra pateikta visiškai jokių objektyvių duomenų (sąskaitų, kvitų, banko išrašų ir pan.), kurie patvirtintų minėtas išlaidas, teismas padarė pertrauką byloje siūlydamas L. K. pateikti turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jie pateikti nebuvo, motyvuojant tuo, kad čekių nerinko. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, L. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteistina nuo 5 792 eurų iki 34 504 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Vis gi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuoti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nagrinėjamu atveju yra prašoma atlyginti 20 000 Eur neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į minėtą praktiką yra akivaizdu, jog prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra didelė ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra mažintina. Teismas sutinka, jog dėl nukentėjusiajai L. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo patirti neigiami išgyvenimai, bei sunkumai. Kaip matyti iš byloje pateiktų įvairių medicininių dokumentų išrašų, L. K. po įvykio metu patirtos traumos buvo gydoma ligoninėje (t. 1., b. l. 150-155), remiantis byloje pateikta specialisto išvada, jai buvo nustatyti be daugybinių odos nubrozdinimų, patyrė krūtinkaulio lūžį, abiejų plaučių sumušimą su pakraujavimu į krūtinplėvės ertmes ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, taip pat pokapsulinį kepenų ir nepatikslintą blužnies plyšimus. Sužalojimai padaryti kūną sumušant kietais bukais daiktais, galimai automobilių susidūrimo metu kūnu atsimušant į automobilio salono dalis. Sužalojimai visumoje, dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kvalifikuojami sunkaus masto sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 42-45). Civiliniame ieškinyje grindžiant patirtą neturtinę žalą buvo akcentuojama, kad dėl patirtos traumos nukentėjusioji prarado darbingumą, negali gauti pajamų. Vis dėlto tokie teiginiai nelaikytini visiškai pagrįstais. Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. stacionaro epikrizės (t. 1., b. l. 150-152), iš nustatyta, jog L. K. gydymo priežastis yra patirtos traumos eismo įvykio metu, tačiau be to nurodyta, kad ji serga įvairiomis lėtinėmis širdies ligomis. Teismo posėdžio metu L. K. nurodė, jog vartoja vaistus nuo širdies ligų, lankosi pas gydytojus, gulėjo stacionare. Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. stacionaro epikrizės (t. 1., b. l. 153-155) nustatyta, jog L. K. ligoninėje gydėsi išimtinai dėl lėtinės širdies ligos – krūtinės anginos ir su ja susijusių gretutinių širdies ligų, ją dėl to kankino dusulys, angininiai skausmai, stiprus širdies plakimas, po ko jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas 2021 m. gruodžio 22 d., nustačius 40 procentų darbingumo lygį. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog prarastas darbingumas nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, nukentėjusioji ir iki eismo įvykio sirgo lėtinėmis širdies ligomis, ir būtent jos yra esminė netekto darbingumo dalies priežastis. Nors L. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jai dėl patirtų traumų sveikata tik blogėja, iš pateikto 2021 m. gegužės 10 d. medicinos dokumentų išrašo (t. 2., b. l. 4) nustatyta, jog L. K. ir šiuo metu serga įvairiomis širdies ligomis (krūtinės angina, prieširdžių virpėjimas, vožtuvo nepakankamumas, hipertenzine širdies liga), diabetu, radikulopatija, skundžiasi galvos skausmai. Nei viena iš šių diagnozių nesusijusi nei su eismo įvykio metu patirtu lūžiu, plaučių sumušimu, nei su kepenų ar blužnies įplyšimu. Vis gi teismas neabejoja, kad patirtos nagrinėjamo įvykio metu traumos lėmė lėtinių ligų paūmėjimą, ir atvirkščiai – lėtinės ligos įtakojo sunkesnį potrauminį gijimą, nukentėjusioji patyrė didesnę baimę, stresą dėl savo sveikatos, liekamųjų pasekmių, nei įprastai būtų patyręs sveikas žmogus.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, jog kaltinamasis A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, įvertinus civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus, kaltinamojo ir civilinio atsakovo nurodytas aplinkybes atsiliepime į civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog L. K. patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur. Taigi pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra tenkintinas iš dalies, ir atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas 5000 Eur neturtinės žalos jau atlygino, nukentėjusiajai L. K. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo yra priteistina papildomai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma.

Kadangi tarp civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo ir kaltinamojo buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis (t. 1., b. l. 177-178), todėl už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą materialiai atsakinga yra draudimo bendrovė todėl minėtas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai L. K. priteistinas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialas, o reikalavimas pareikštas A. T. atžvilgiu atmestinas.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Kardomoji priemonė kaltinamajam skirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. T. 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį A. T. atžvilgiu atmesti.

Išaiškinti A. T., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.