Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1071-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
2S-1071-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11066-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Skolininkas
D. O.
Kreditorius
I. O., A. O., G. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1071-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11066-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys skolininkas D. O., išieškotojas I. O., įstatyminė atstovė J. A.-O., išieškotoja A. O., įstatyminė atstovė J. A.-., išieškotojas G. O., įstatyminė atstovė J. A.-O.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pateiktu teismui pareiškimu antstolis prašė bausti D. O. už antstolio reikalavimų nevykdymą, skirti jam 800 Eur baudą. Nurodė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko D. O. išieškotojų I. O., A. O. ir G. O. naudai. 2019 m. sausio 17 d. skolininko gyvenamosios vietos adresu išsiųsti antstolio patvarkymai. 2019 m. sausio 19 d. patvarkymai įteikti asmeniškai skolininkui, atvykus į antstolio kontorą. Antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutarė pareiškimą patenkinti iš dalies, paskirti D. O. 200 Eur dydžio baudą už antstolio 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. patvarkymų pateikti informaciją apie turimą turtą ir skolininkui priklausančias lėšas nevykdymą. Kitą pareiškimo dalį teismas atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomųjų bylų Nr. 0157/19/00181, Nr. 0157/19/00182, Nr. 0157/19/00183 medžiagos nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-444-7-892/2019 dėl 2 506,67 Eur skolos ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui išieškojimo iš skolininko D. O., I. O. naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/19/00182 medžiagos nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4447-892/2019 dėl 2 506,67 Eur skolos ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukters išlaikymui išieškojimo iš skolininko D. O., A. O. naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/19/00183 medžiagos nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4447-892/2019 dėl 2 506,67 Eur skolos ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui išieškojimo iš skolininko D. O., G. O. naudai.

4. Antstolis 2019 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, turto arešto aktą, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, nurodydamas priverstinai nurašyti lėšas, patvarkymą areštuoti lėšas, turtines teises, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomosiose bylose. Minėti dokumentai 2019 m. sausio 19 d. įteikti skolininkui asmeniškai, atvykus į antstolio kontorą. Skolininkui nepateikus informacijos apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, 2019 m. vasario 12 d. skolininkui el. paštu pakartotinai išsiųstas priminimas dėl informacijos pateikimo. 2019 m. vasario 13 d. skolininkas el. paštu pateikė informaciją apie turimą turtą, nurodydamas, kad visas turtas yra matomas viešuosiuose registruose. Atliekant tolimesnius priverstinio išieškojimo veiksmus, 2019 m. kovo 29 d. nustatyta, kad D. O. priklauso REVOLUT sąskaita, apie kurią skolininkas informacijos nepateikė, taip pat nenurodė turimų sąskaitoje lėšų bei jų kilmės. 2019 m. balandžio 5 d. skolininkas buvo pakartotinai raginamas pateikti minėtos sąskaitos išklotines. Skolininko pateiktoje išklotinėje, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., matomos gautos sumos, tačiau nenurodytos turto ar turtinės teisės pavadinimas, bei paslėpti duomenys apie asmenis, kurie atlieka pavedimus skolininkui.

5. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas gavęs antstolio patvarkymą, antstolio reikalavimų neįvykdė, antstoliui teikė melagingą informaciją apie turimą turtą, tačiau įvertinus tai, kad dėl baudos skyrimo yra kreipiamasi pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuota, kad antstolio prašomo dydžio bauda (bendra suma 800 Eur) laikytina neproporcingai didele, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies ir D. O. už antstolio 2019 m. sausio 17 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą bei melagingų duomenų pateikimą ir 2019 m. balandžio 2 d. pakartotinio patvarkymo pateikti informaciją apie skolininkui priklausančias lėšas, nevykdymą, bei melagingų duomenų pateikimą skirta bendra 200 Eur bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskirajame skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė esminius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalies, 645 straipsnio 1 – 3 dalių aiškinimo ir taikymo pažeidimus, kurie įtakojo neteisėtos nutarties priėmimą.

7. Sisteminis CPK 593 straipsnio 3 dalies, 645 straipsnio 1 – 3 dalių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas spręsdamas dėl baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimo, privalo įvertinti priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas antstolio įpareigojimas, taip pat nustatyti asmens kaltę kaip atsakomybės pagrindą.

8. Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas aukščiau nurodytas teisės normas, neįpareigojo apelianto pateikti atsiliepimo į antstolio pareiškimą, nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo, kurio metu apeliantas būtų galėjęs pateikti paaiškinimus, nesigilino ir nevertino antstolio patvarkymų įvykdymo aplinkybių. Teismas nutartyje pažodžiui perrašė antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo tekstą ir nenurodęs argumentų ir / ar įrodymų. Teismo nutartis yra be motyvų ir neatitinka CPK 291 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

9. Antstolio patvarkymai buvo sąžiningi vykdomi, tačiau kai kurie duomenys antstoliui (antstolio kontoros darbuotojams) dėl objektyvių aplinkybių ne iš karto buvo pateikti. Visą informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones antstolis gali gauti iš viešųjų registrų, o informaciją apie pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, antstoliui pateikia bankai ir kredito įstaigos. Atsižvelgiant į tai, patvarkymais reikalaujama informacija buvo perteklinė, neturinti reikšmės pradėtoms vykdomosioms byloms Nr. 0157/19/00181, Nr. 0157/19/00182, Nr. 0157/19/00183.

10. Priimant nutartį skirti baudą taip pat turėjo būti nustatyta ir pagrįsta apelianto kaltė. Teismas nutartimi paskyrė baudą net neišklausęs apelianto. Tokiu būdu pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nurodant antstolio įpareigojimo neįvykdymo priežastis bei pateikiant kitas savo kaltės paneigimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šie pirmos instancijos teismo padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis priimta padarant esminius civilinio proceso normų pažeidimus, kurių pagrindu skundžiama nutartis laikytina nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

11. Vykdomojoje byloje yra surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad antstolis pagal turto aprašą areštavo D. O. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, pinigines lėšas visose Lietuvos kredito įstaigose visa pritaikyto turto arešto apimtimi (8 519,98 Eur). Papildomai turto arešto aktu areštuotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fasado pastoliai“ akcijos (arešto apimtis – 12 142,11 Eur).

12. Vykdomojoje byloje D. O. bendradarbiavo su antstoliu laikotarpiu 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. ir teikė antstolio prašomą informaciją pagal 2019 m. sausio 17 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo: 1) 2019 m. sausio 24 d. buvo pateiktos mokėjimų J. A.-O. mokėjimų suvestinės; 2) 2019 m. vasario 13 d. el. laišku pateikta informacija apie D. O. priklausantį turtą, apeliantas kartu su el. laišku pateikė jam priklausančio automobilio Chrysler fotonuotraukas; 3) 2019 m. balandžio 1 d. el. laišku pateikta informacija antstoliui apie D. O. gaunamą darbo užmokestį; 4) 2019 m. balandžio 1 d. el. laišku taip pat pateikta informacija apie tai, kad išieškotojų įstatyminės atstovės pateikti skaičiavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams dydžio yra aiškiai neteisingi; 5) 2019 m. balandžio 18 d. el. laišku pateikta informacija apie apeliantui priklausančias UAB „Fasado pastoliai“ akcijas.

13. Antstolio įpareigojimą D. O. įvykdė nedelsiant, t. y. 2019 balandžio 5 d. teikdamas REVOLUT sąskaitos išrašą D. O. laiške nurodė, kad REVOLUT sąskaitos likutis yra 3,69 Eur, jis šia sąskaita nesinaudoja ir jam priklausančią asmeninių lėšų šioje sąskaitoje neturi. Apeliantas antstoliui neteikė melagingų duomenų. Priešingai, Apeliantas bendradarbiavo ir stengėsi išsiaiškinti (pateikti) visas reikšmingas aplinkybes, susijusias antstolio patvarkymų vykdymu. Operatyvus ir savalaikis informacijos pateikimas buvo apsunkintas tik dėl to, kad antstolio kontoros darbuotojai proceso eigoje pradėjo rašyti neaiškius ir nenuoseklius elektroninius laiškus, iš kurių turinio ne visada buvo galima suprasti, kokios informacijos ir duomenų yra reikalaujama.

14. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas baudą apeliantui, nenustatė šio asmens kaltės, kuri yra viena iš privalomų sąlygų, sudarančių pagrindą skirti baudą skolininkui.

15. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybių, kurios paneigia apelianto kaltę: 1) apeliantas visiškai įvykdė 2019 m. sausio 17 d. antstolio patvarkymą ir bendradarbiavo su antstoliu, teikdamas reikalingą informaciją; 2) apeliantas visiškai įvykdė 2019 m. balandžio 2 d. antstolio patvarkymą ir pateikė informaciją apie REVOLUT sąskaitą; 3) informacija apie REVOLUT sąskaitą nebuvo pateikta pagal 2019 m. sausio 17 d. antstolio patvarkymą anksčiau, kadangi apeliantas faktiškai šia sąskaita nesinaudojo (paminėta sąskaita buvo atidaryta tik 2019 m. sausio 27 d.), be to, sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra apelianto turtas ar gautinos lėšos iš trečiųjų asmenų; 4) teikiant duomenis apie REVOLUT sąskaitą buvo uždengti tik fizinių asmenų duomenys, kadangi apeliantas neturėjo šių asmenų sutikimo dėl informacijos atskleidimo, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); vien tai, kad duomenys apie fizinius asmenis buvo uždengti, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas tyčia neįvykdė antstolio 2019 m. balandžio 2 d. patvarkymo arba kad antstoliui buvo pateikta melaginga informacija.

Šalies argumentai

16. Antstolis nepagrįstai pareiškime dėl baudos skyrimo nurodė, kad atvykus į antstolio kontorą skolininkas D. O., neva, kalbėjo apie REVOLUT sąskaitą. Pažymi, kad antstolis teismui nepateikė teismui tai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, nurodyta aplinkybė skiriant baudą iš viso negalėjo būti vertinama.

17. Atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Atsiliepimas

18. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su skolininko atskiruoju skundu sutikti negali, nes jis yra nepagrįstas. Nors skolininkas pateiktame atskirajame skunde teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina, tačiau teisiškai reikšmingų argumentų, kurie šiuos teiginius pagrįstų nepateikia.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje yra pažymėjęs, jog remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Skolininkas gavęs antstolio patvarkymą, antstolio reikalavimų neįvykdė, antstoliui teikė melagingą informaciją apie turimą turtą.

20. Antstolio informacinėje sistemoje nėra duomenų apie skolininkui priklausančias REVOLUT įstaigoje sąskaitas, todėl užklausiama informacija yra privaloma tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir apginti išieškotojų pažeistus interesus. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo reikalaujama pateikti duomenis ir apie tokį turtą, kuris neregistruotinas arba jam nėra privaloma registracija, arba apie kurį nėra galimybės sužinoti, išskyrus tik iš apelianto.

21. Nagrinėjant skolininkui nuosavybės teise priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), BIC REVOGB21 išklotinę, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., matomos gautinos sumos iš siuntėjų į minėtą sąskaitą, viso 2 757,63 Eur. Teikdamas šią informaciją antstoliui, D. O. nenurodė turto ar turtinės teisės pavadinimo ir apibūdinimo, trečiųjų asmenų, pas kuriuos šis turtas yra, vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso. Taip pat išklotinėje matomas informacijos paslėpimas paragrafe FROM (siuntėjų duomenys), kurie atlieka pavedimus skolininkui bei piniginių lėšų išsigryninimas, pažeidžiant 2019 m. sausio 17 d. turto arešto akte piniginių lėšų areštą ir įpareigojimą areštuotas pinigines lėšas nedelsiant pervesti į antstolio sąskaitą.

22. Skolininkas pažeidė antstolio įpareigojimus tiek nenurodydamas REVOLUT priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turto ar turtinės teisės pavadinimo ir apibūdinimo, trečiųjų asmenų, iš kurių yra gaunamos lėšos, vardo, pavardės (pavadinimo), tiek ir areštuotų piniginių lėšų nepervesdamas į antstolio sąskaitą. Skolininko pareiga vykdyti antstolio patvarkymą neišnyko, paskyrus jam baudą, 2019 m. balandžio 29 d. pakartotinai išsiųstas patvarkymas pateikti aktualius minėtos sąskaitos išrašus nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki informacijos antstoliui pateikimo dienos. Informacija atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo dienai pateikta nebuvo. Atsiliepime prašo atmesti skolininko atskirąjį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepimas

23. Suinteresuotų asmenų (išieškotojų) įstatyminė atstovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad palaiko antstolio atsiliepime nurodytus argumentus, prašo teismo jais vadovautis, o skolininko atskirojo skundo argumentus pripažinti nepagrįstais ir skolininko atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

25. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas neįpareigojo apelianto pateikti atsiliepimo į antstolio pareiškimą, nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo, nesigilino ir nevertino antstolio patvarkymų įvykdymo aplinkybių, nutartis be motyvų.

27. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010 ir kt.).

28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

29. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (3 dalis).

30. Kaip matyti iš CPK 593 straipsnio formuluotės, teismas pareiškimą dėl baudos skyrimo turi išnagrinėti per 7 dienas nuo jų priėmimo, akivaizdu, jog nėra galimybės įpareigoti suinteresuotų asmenų pateikti atsiliepimus į pareiškimą dėl baudos skyrimo, kadangi tam įstatymas nenumato pakankamai laiko. Pažymėtina, jog dokumentus, reikalingus nagrinėti pareiškimui, teismui pateikia antstolis, ir pareiškimas nagrinėjamas būtent pagal antstolio pateiktus dokumentus. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog apelianto argumentas, kad teismas neįpareigojo apelianto pateikti atsiliepimo, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi teismui pareiga reikalauti atsiliepimų, nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, nenumatyta.

31. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, CPK 593 straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nesprendė, jog būtina rengti žodinį bylos nagrinėjimą, baudos skyrimo klausimas spręstas rašytinio proceso tvarka, antstoliui pateikus dokumentus, būtinus išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog apelianto argumentas, jog teismas nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi įstatymas nenumato teismui pareigos rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese.

32. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nesigilino ir nevertino antstolio patvarkymų įvykdymo aplinkybių, nutartis be motyvų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas gavęs antstolio patvarkymą, antstolio reikalavimų neįvykdė, teikė melagingą informaciją apie turimą turtą, kad dėl baudos skyrimo yra kreipiamasi pirmą kartą, skyrė 200 Eur baudą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nesiaiškino antstolio patvarkymų įvykdymo aplinkybių ar nemotyvavo nutarties, kadangi teismas, pagal antstolio pateiktus dokumentus, nustatė faktines bylos aplinkybes, jas įvertinęs, priėmė trumpais, tačiau aiškiais ir pakankamais motyvais pagrįstą teismo nutartį.

33. Apeliantas teigia, jog antstolio patvarkymai buvo sąžiningai vykdomi, tačiau kai kurie duomenys antstoliui (antstolio kontoros darbuotojams) dėl objektyvių aplinkybių ne iš karto buvo pateikti. Visą informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones antstolis gali gauti iš viešųjų registrų, o informaciją apie pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, antstoliui pateikia bankai ir kredito įstaigos. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens kaltės.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-270/2011).

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jo antstolio patvarkymuose reikalaujama informacija yra perteklinė. Apeliantas privalo pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, apeliantas neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga. Nesutikdamas su antstolio veiksmais asmuo gali juos skųsti. Aplinkybė, jog antstolis gali gauti dalį reikalaujamos informacijos apie apelianto turtą iš antstoliui prieinamų registrų, nesudaro pagrindo teigti, jog antstolio prašoma pateikti informacija yra perteklinė.

36. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta. Kadangi apeliantas tinkamai antstolio reikalavimų nevykdė, nenurodė gaunamų pajamų kilmės, nepateikė visų duomenų apie turimą turtą ir šiuos reikalavimus atsisakė vykdyti nepagrįstai, galima pagrįstai teigti, jog priežastys, dėl kurių apeliantas nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų yra nepakankamos atsisakyti juos vykdyti, todėl apeliantas laikytinas kaltu dėl antstolio reikalavimų nevykdymo. Taip pat pažymėtina, jog apelianto su atskiruoju skundu pateikti dokumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, kadangi apeliantas nepagrindė, jog antstolio reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti, nenurodė lėšų gavimo kilmės, nepateikė antstolio prašomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas antstolio veiksmų neskundė, tinkamai antstolio reikalavimų nevykdė, darytina išvada, jog apeliantui bauda paskirta pagrįstai.

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-16603-631/2019 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė