Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės D. J. – D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. – D. ir S. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius neturi duomenų, jog D. J. – D. negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su pareiškėja. Skyrius atsižvelgdamas į vaiko interesus, mano, jog prašomas nustatyti laikino išlaikymo dydis 276 Eur sumai atitinka jo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nurodo, kad pareiškėjas S. D. pastovaus materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, dėl ko šiuo atveju laikinas 276 Eur išlaikymo dydžio nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

14. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Apeliantė D. J. – D. ir S. D. turi nepilnametį sūnų D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo S. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. D., (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 276 Eur per mėnesį nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo iki sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodo, kad nors S. D. teikia išlaikymą, tačiau jis nėra pastovus, nėra užtikrinami vaiko interesai.

16. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ši teisės norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (CPK 144 – 147 straipsniai).

17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (toliau – MMA) (šiuo metu – 840 Eur neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vien orientacinis kriterijus neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 633,20 Eur. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

18. Kaip minėta, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, bylos iš esmės nenagrinėja. Šioje bylos stadijoje objektyvių duomenų, kad šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, jog vaiko mėnesio poreikiai akivaizdžiai viršija 1 MMA. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo, kad šalių vaikas gyvena kartu su apeliante, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nepateikta išsamių duomenų apie pareiškėjo S. D. turtinę padėtį, galimybę teikti 276 Eur išlaikymą. Šalys neginčija, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. sausio mėn. pareiškėjas pervedė apeliantei 1059,30 Eur sumą vaiko išlaikymui. Todėl darytina išvada, kad apeliantas šiuo metu, laikinai, gali teikti vaikui 210 Eur laikiną materialų išlaikymą.

19. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į tai, jog apeliantas moka vaikui išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, į nepilnamečio vaiko interesą gauti pastovų išlaikymą šalių santuokos nutraukimo laikotarpiu, prioritetinius vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iki bus išnagrinėtas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, tikslinga byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš pareiškėjo S. D. priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 210 Eur periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis pareiškėjas yra suteikęs vaikui išlaikymą iki 2023 m. sausio mėn. imtinai, į tai, jog šalys šios aplinkybės neginčija, nustatoma, kad laikinas išlaikymas priteistinas nuo 2023 m. vasario 1 d.. Apeliantė skirtina piniginių lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

20. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su apeliante, kadangi nuo vaiko deklaruojamos gyvenamosios vietos priklauso ir su vaiku susijusios socialinės garantijos, mokymosi valstybinės vietos ir kt.. Nurodo, kad pareiškėjo S. D. elgesys pagrindžia, jog jam vaiko interesai nėra aktualūs, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su apeliante užtikrins vaiko gerovę.

21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją bei užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais (CK 3.3 straipsnis) laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo bei jo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagrindas CK 3.65 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai (CPK 145 straipsnis). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaikų interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo aplinkybės.

22. Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tai yra apeliante (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra sudarę santuoką, tačiau atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, sutuoktiniai kartu negyvena, ir sutuoktinių vaikas D. D., (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su apeliante. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo išspręstas šalių santuokos nutraukimo klausimas yra neįsiteisėjęs.

23. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra kartu su vaiko motina – apeliante. Išvadą teikianti institucija, duomenų, kad apeliantė veiktų priešingai vaiko interesams, neturi, todėl palaiko apeliantės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, į tai, jog šalių santuokos nutraukimo klausimas nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nutaria, jog šiuo atveju tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, tai yra iki kol bus išspręstas šalių ginčas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su apeliante. Pažymėtina, jog apeliantė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su apeliante nuolatos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra laikinai sureguliuoti šalių interesus iki bus išspręstas šalių ginčas, į tai, jog nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas išspręstinas teismo sprendimu, nutaria, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo tiek kiek prašoma nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta su apeliante yra nustatoma nuolatinai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 144-145 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 13-23 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, todėl nutaria iš dalies tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti šalių vaikui D. D. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis iš pareiškėjo S. D. ir nustatyti D. D. laikiną gyvenamąją vietą kartu su apeliante D. J. – D. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:

Iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su apeliante D. J. – D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 1 d., iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, paskiriant apeliantę D. J. – D., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja.