- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-279-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06263-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.3.11Kiti su šeimos teise susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. – D. ir S. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nutraukti jų (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad bendro šeimos ūkio neveda ir kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), prašo neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. J. – D. ir S. D., po santuokos nutraukimo D. J. – D. paliko pavardę – „J.“, S. D. paliko pavardę – „D.“, patvirtino 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3. Nurodė, kad bylos duomenimis pareiškėjai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, sutuoktinių sutaikyti neįmanoma, nusprendė, kad šalių santuoka yra iširusi, todėl yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje įtvirtintos sąlygos pareiškėjų santuokai nutraukti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalinimo ir kiti būtini klausimai, todėl laikytina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, sutuoktinių interesams, todėl tvirtintina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą palikti nenagrinėtą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neatitinka ir pažeidžia apelianto interesus. Teigia, kad teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra pasirašyta ne apelianto, sutartyje nėra išreikšta apelianto valia. Nurodo, kad apeliantas teismui neteikė savo asmens dokumento kopijos ir juo buvo pasinaudota be apelianto žinios. Mano, jog teismas turėjo patikrinti ir įsitikinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties teisėtumu, atitikimu pareiškėjų interesams, tačiau tokių veiksmų neatliko.
4.2. Nurodo, kad byla nėra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kadangi pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, o pareiškime nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas neatitinka tikrovės. Mano, kad teismingumo taisyklių pažeidimas taip pat turi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skirti apeliantui 5000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesu, pusę šios baudos skiriant pareiškėjai. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad apelianto nuomonė dėl santuokos nutraukimo buvo kintanti, todėl pareiškėjų atstovė prašė apelianto SMS žinute patvirtinti, jog jis sutinka, kad atstovė parengtų ir pateiktų dokumentus teismui. Apeliantas sutikimą pateikė ir pretenzijų pareiškėjai nereiškė. Mano, kad vien dėl formalių dokumentų pasirašymo aplinkybių teismo sprendimas neturėtų būti panaikintas.
5.2. Nurodo, kad pareiškėjų valia buvo suderinta, o apeliantas teikiamu apeliaciniu skundu siekia vilkinti procesą. Pažymi, kad apelianto veiksmai kenkia šalių nepilnamečių vaikų interesams, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė dėl visų jos sąlygų, tame tarpe ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, o apeliantui pateikus apeliacinį skundą, jis vaikui periodinio išlaikymo neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalių sutarimu nutraukta abiejų sutuoktinių santuoka, nurodo, kad teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jo valios, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog patvirtinta sutartis pažeidžia apelianto interesus, dėl pareiškėjai atitenkančios didesnės turto dalies. Pažymi, kad nei prašymo dėl santuokos nutraukimo, nei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepasirašė, teismas neįsitikino sutarties teisėtumu, šiuo atveju apelianto asmens dokumentu buvo pasinaudota be apelianto sutikimo. Mano, kad teismingumo taisyklių pažeidimas taip pat turi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
8. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 10 d. buvo pateiktas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašant patvirtinti ir pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kaip matyti pareiškėjai santuoką sudarė(duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi nepilnametį vaiką – D. D., (duomenys neskelbtini).
9. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai yra ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009). Tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).
11. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu apeliantas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus, tai yra jog šiuo atveju sudaryta sutartimi sutuoktinei perduodama daug didesnė turto dalis, be to, jis nebuvo tinkamai atstovo supažindintas su sudaryta sutartimi, jos nepasirašė ir teismui neteikė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tai nėra pažeidimas, kadangi civilinio proceso kodeksas numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas sutarties turinys neatitinka tikrosios apelianto valios.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismui pateikta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra sutuoktinių suderintos valios išraiška ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės ir esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra šalių tinkamai suderintos valios sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Siekiant kuo ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir sutuoktinių vaiko D. D. interesus, o ir taip pat įvertinti sutuoktinių sudarytos sutarties sąlygas (nutarties 10 punktas) yra pagrindas iš dalies tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nors apeliantas nurodo, kad byla turėtų būti nutraukta apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju tam nėra įstatyme numatyto pagrindo - apeliantas neišreiškė aiškios valios jog atsisako teismui pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas valios išraiškos stoka dėl teismui pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, taip pat dėl neteisingo ir neproporcingo, apelianto vertinimu, turto paskirstymo. Atkreiptinas sutuoktinių dėmesys į tai, kad bet kuris sutuoktinis turi teisę ir atsisakyti pareikšto prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1749-603/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka iš vieno iš sutuoktinių valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutaria kad minėtos aplinkybės sudaro pakankama pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 13 punkte, sudarant galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
15. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikšto prašymo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
16. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.