- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- eB2-2749-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00405-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. I. reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P“ bankroto byloje klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. I. 2022 m. birželio 17 d. nemokumo administratoriui M. Ž. pateikė prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 51 440,12 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad A. I., būdamas įmonės akcininku, skolino įmonei jos veiklos laikotarpiu savo nuosavas lėšas, taip pat įnešė savų lėšų įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, savomis lėšomis ne kartą apmokėjo įmonei išrašytas kontrahentų, tiekėjų (prekių/ paslaugų teikėjų) sąskaitas. Teigia, kad pagal įmonės apskaitos dokumentus (skolos apyvartos žiniaraštį) UAB „P“ liko skolinga 51 440,12 Eur.
2. Nemokumo administratorius M. Ž. teismo prašė netenkinti šio kreditoriaus prašymo. Nurodė, kad iš įmonės banko sąskaitų išrašų matyti, kad A. I. per 2017–2022 metus į įmonės banko sąskaitą įnešė 95 532,33 Eur sumą, o iš įmonės bankų sąskaitų gavo 251 380,80 Eur. Bankroto administratorius nurodė neturintis duomenų, kur buvo panaudota 155 848,47 Eur suma (įneštų ir gautų pinigų skirtumas), bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti atskaitingų asmenų registrai ir įmonės kasos dokumentai, todėl daro išvadą, kad A. I. yra skolingas įmonei 155 848,47 Eur sumą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą ginčijamo kreditoriaus A. I. 51 440,12 Eur sumos finansinio reikalavimo tvirtinimo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.
Atsiliepimas
4. A. I. 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patvirtinti jo 51 440,12 Eur sumos reikalavimą UAB „P“ bankroto byloje . Nurodė, kad teikdamas reikalavimą administratoriui, kreditorius nurodė suvestinę informaciją apie įmonės įsiskolinimą A. I. kiekvienais metais. Iš administratoriaus prašymo teismui matyti, jog jis analizavo tik įmonės banko sąskaitos išrašus, tačiau neanalizavo įmonės apskaitos duomenų, kasos apyvartos ir pan. Pažymėjo, kad A. I. reikalavimas kyla skirtingais pagrindais: tiek pinigų įnešimais/pavedimais į banko sąskaitą, tiek pinigų įnešimais į kasą, tiek savomis lėšomis apmokant įmonės išlaidas ir t. t. A. I. parengė išsamią analizę nuo 2017 metų už kiekvieną mėnesį, iš kurios matyti konkrečiai, kaip susidarė įmonės skola A. I.. A. I. reikalavimą sudaro daugybės piniginių operacijų visuma, kurią pagrindžia tiek teismui pateikta suvestinė, tiek įmonės apskaitos duomenys (apyvartos žiniaraštis), tiek administratoriui perduoti įmonės pirminiai dokumentai (banko operacijų duomenys, kasos knygos ir t.t.). Įmonės dokumentai yra perduoti administratoriui, A. I. neturi galimybės tikrinti, rinkti ir vertinti įmonės apskaitos dokumentų. Mano, kad administratorius, nesutikdamas su A. I. reikalavimu, turėtų tai pagrįsti konkrečiai nurodydamas, kuri operacija jam kelia neaiškumų, kuris pavedimas ar pinigų įnešimas į kasą jam yra abejotinas. Priešingu atveju A. I. reikalavimo pagrįstumas turėtų būti atliekamas į bylą pateikiant iš esmės visus įmonės apskaitos dokumentus nuo 2017 metų, kurių pagrindu buvo atliktos ūkinės operacijos ir apyvartos žiniaraštyje apskaityta įmonės skola. Pasak kreditoriaus, jis pakankamai pagrindė savo reikalavimą įmonei.
Šalies argumentai
5. Bankroto administratorius papildomai prašyme nurodė, jog atsakovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. perdavė bankroto administratoriui dalį įmonės kasos dokumentų ir nepateikė kasos knygos už visą įmonės veiklos laikotarpį. Iki šiol nėra perduotas įmonės atskaitingų asmenų registras. Iš bankroto administratoriui pateiktų įmonės kasos dokumentų nustatyta, kad atsakovas per 2019 m. sausio 1 d. –2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įnešė į įmonės kasą 80 048,29 Eur. Daro išvadą, kad nesant kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, šiuo metu pas atsakovą yra 75 800,18 Eur suma (iš 155 848,47 Eur (į banko sąskaitas įneštų ir iš banko sąskaitų paimtų pinigų skirtumo) atėmus į įmonės kasą atsakovo grąžintą 80 048,29 Eur sumą).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.
6. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
7. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.
8. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
9. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
10. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
11. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. I. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. yra UAB „P“ akcininkas, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2020 m. sausio 2 d. buvo šios įmonės vadovas. Nuo 2020 m. sausio 2 d. (registruota nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d.) vadovas - E. I.. A. I. pateikė nemokumo administratoriui prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 51 440,12 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teigė, kad įmonės veiklos laikotarpiu jis, būdamas įmonės akcininku, skolino įmonei savo nuosavas lėšas, taip pat įnešinėjo savas lėšas įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti bei ne kartą apmokėjo įmonei išrašytas kontrahentų, tiekėjų (prekių/paslaugų teikėjų) sąskaitas. Susidariusį įmonės įsiskolinimą A. I. grindė UAB „P“ skolos apyvartos žiniaraščio duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. (faktiškai nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.). Žiniaraštis suformuotas 2022 m. birželio 17 d.
13. Kaip minėta, nemokumo administratorius nesutiko su A. I. finansinio reikalavimo tvirtinimu, nurodydamas, jog A. I. nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinių apskaitos registrų; vadovaudamasis įmonės banko sąskaitos išrašais, teigė, jog A. I. per 2017-2022 metus į įmonės banko sąskaitą įnešė 95 532,33 Eur sumą, o iš įmonės banko sąskaitų gavo 251 380,80 Eur, t. y. bankroto administratorius neturi duomenų, kur buvo panaudota 155 848,47 Eur suma. Vėliau iš BUAB „P“ vadovo papildomai administratoriui perduotų kasos dokumentų administratorius nustatė, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. į įmonės kasą įnešė 80 048,29 Eur, todėl daro išvadą, kad pas atsakovą šiuo metu yra 75 800,18 Eur.
14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pritarti nemokumo administratoriaus pozicijai dėl A. I. reikalavimo nepagrįstumo.
15. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, finansinės apskaitos registrai – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų suvestinė, kurioje užregistruoti ir (arba) apibendrinti ūkinių operacijų duomenys, nepaisant jos sudarymo būdo, formos ir laikmenos. Taigi administratoriaus teiginys, kad kiekvienas apskaitos registre esantis įrašas privalo būti pagrįstas apskaitos dokumentu, yra teisingas, tačiau teismo vertinimu, tai savaime nereiškia šių dokumentų suvestinės netinkamumo. Kadangi apskaitos registrai sudaromi remiantis apskaitos dokumentais, todėl šiais registrais nesivadovauti būtų pagrindas tik nustačius konkrečius su jo sudarymu susijusius pažeidimus.
16. Nemokumo administratorius pažymi, kad atsakovo pateiktas apskaitos registras suformuotas pdf formatu 2022 m. birželio 17 d. iš buhalterinės apskaitos programos. Remdamasis įmonės buhalterės V. D. paaiškinimais, kad programa disponuoja E. I. (atsakovo brolis) ir atsakovas, administratorius padarė išvadą, kad atsakovas iki šiol disponuoja įmonės buhalterinės apskaitos programa, todėl gali apskaitos registrus savarankiškai koreguoti. Administratoriaus pokalbio su buhaltere data nenurodyta (šie pastebėjimai išdėstyti 2022 m. rugsėjo 17 d. prašyme), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvęs įmonės vadovas E. I. nemokumo administratoriui dalį dokumentų (skolų apyvartas) 2022 m. birželio 22 d. persiuntė jas 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu gavęs iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Apskaitos idėjos“. Nors iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad administratoriui buvo persiųstas ir A. I. skolų apyvartos žiniaraštis, tačiau leidžia daryti išvadą, kad 2022 m. birželio 17 d. (A. I. administratoriui pateikto apskaitos registro suformavimo metu) buhalterė galėjo prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos ir būtent ji formavo skolos apyvartas. Kita vertus, nemokumo administratoriaus teiginiai apie galimas apskaitos registro korekcijas (juolab po 2022 m. birželio 17 d., kuomet jas būtų galima nustatyti) nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
17. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius, nustatydamas A. I. įmonei pervestų bei iš įmonės gautų lėšų santykį, nepagrįstai vadovavosi tik banko išrašo duomenimis ir vėliau pateiktais kasos pajamų orderiais, t. y. neatsižvelgdamas į pateiktus skolų apyvartas. Duomenų, kad vėliau administratoriui pateikti apskaitos dokumentai neatitinka registre užfiksuotos situacijos, administratorius nenurodė. Be to, A. I. į bylą pateikė papildomus kasos pajamų orderius, kuriuose užfiksuotas 136 815,30 Eur lėšų įnešimas į įmonės kasą (2019 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis; serija 2019 Nr.1 (1 150 Eur); 2019 m. liepos 3 d. kasos pajamų orderis; serija 19/07/001 (665,30 Eur); 2019 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis; serija PVSK Nr. 19/12/004 (118 000 Eur); 2019 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų orderis, serija 19/09/001 (17 000 Eur), taip pat kasos knygas, kurios atsispindi A. I. įneštos į kasą lėšos bei jų panaudojimas.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia A. I. pateiktų suvestinių registrų duomenų, pagal kuriuos UAB „P“ skolinga A. I. 51 440,12 Eur, todėl tvirtintinas kreditoriaus A. I. 51 440,12 Eur sumos finansinis reikalavimas BUAB „P“ bankroto byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patvirtinti kreditoriaus A. I. antros eilės 51 440,12 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų 12 centų) sumos finansinį reikalavimą BUAB „P“ bankroto byloje.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.