Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, vaikų neturintis, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. birželio 8 d., apie 14.05 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pribėgo prie nukentėjusiojo A. D. iš nugaros ir abiem rankom pradėjo jį smaugti, tęsdamas savo veiksmus, sudavė A. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą smūgių skaičių: delnu trenkė į veido sritį, kumščiu trenkė į kaktos sritį, dantis ir kairės ausies sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 21-24, 31-32 dantų netekimu su pašalintais bukalinio kaulo fragmentais.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis galėjo įvykti 2023 m. birželio 8 d., apie 14.05 val. Jis savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keitė langus, ketvirtą arba penktą kartą buvo iškviesti meistrai pašalinti vieno iš pakeistų langų defektą. Įvyko dieną tvarkyti šio defekto atvyko nukentėjusysis A. D. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo nebaigus, nukentėjusysis pasiėmė savo daiktus, nesutvarkęs lango, ir išėjo, nors kaltinamasis prašė jo palaukti. Kaltinamasis jį pasivijo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto laiptų. Kaltinamasis, pasivijęs nukentėjusįjį, paklausė jo, kodėl taip nukentėjusysis elgiasi – nepadarė darbų, o nukentėjusysis kaltinamąjį „pasiuntė“ ir pastūmė abejomis rankomis per krūtinę. Tuomet kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį abejomis rankomis į krūtinę ir prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis su abejomis rankomis pradėjo smūgiuoti kumščiais kaltinamajam. Buvo daugiau smūgiavimų, bet kaltinamasis gynėsi ir jam pataikė tik vieną kartą. Nuo smūgio ant dilbių liko mėlynės. Tuomet nukentėjusysis su pilna ranka apkabino kaltinamąjį per kaklą, o kaltinamasis – nukentėjusįjį. Taip ir stovėjo. Tada nukentėjusysis pradėjo smaugti kaltinamąjį su pirštu po kairės pusės ausimi. Kaltinamajam pasidarė silpna, o kai atsilaisvino, smogė nukentėjusiajam į veido pusę. Po ko nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis jam pataikė į dantis ir paleido kaltinamąjį. Jis grįžo namo į butą ir iškvietė policiją. Grumtynių metu buvo suplėšyti kaltinamojo darbiniai rūbai. Kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo, todėl ir smūgiavo jam. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, nurodė, atsiprašęs nukentėjusiojo, susitaręs su juo dėl padarytos žalos dydžio bei atlyginimo tvarkos ir sąlygų; Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal pareikštą civilinį ieškinį žalą atlygino. Dėl šio įvykio daug ko išmoko, visų pirma, konfliktus spręsti ne smurtu, ateityje planuoja kitaip elgtis. Kaltinamasis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su mergina, dirba pagal individualią veiklą pavėžėju ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonėje, gauna (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį pajamų, kitų pajamų negauna; butas (duomenys neskelbtini) priklauso mamai, mama užsienyje (t. 2, b. l. 70-74; t. 3, b. l. 59-60).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, pasirašė susitarimą. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad ne pirmą kartą atvykus pas kaltinamąjį tvarkyti jo nurodyto lango defekto, nukentėjusysis kaltinamajam paaiškino, kad nėra tikslo tvarkyti, kadangi langas yra visiškai sureguliuotas. Kaltinamasis jam pasakė: „Norėsiu ir nuogas šoksi“. Nukentėjusysis pamatė, kad kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs, pasiėmė savo įrankių dėžę ir išėjo, leidosi laiptinėje laiptais. Dešinėje rankoje turėjo įrankių dėžę, kitoje rankoje – mažą detalę. Pagrindinė jo dešinė ranka. Kairę ranką nukentėjusiajam skauda. Leisdamasis laiptais, sukdamas į kairę, pamatė, kad kaltinamojo buto durys atsidarė ir kaltinamasis dviem dideliais žingsniais prišoko prie nukentėjusiojo bei griebė jį už kaklo. Tuo metu kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį iš nugaros už kaklo dešine ranka, o su kaire ranka laikė savo dešinę ranką, kad nukentėjusysis neišsilaisvintų; smaugė stipriai. Kaip suprato, kaltinamajam buvo pykčio priepuolis. Nukentėjusiajam pradėjo trūkti oro ir jis paleido įrankius bei turėtą detalę. Tuomet nukentėjusysis pasisuko į savo kairę pusę, įkišo savo dešinę ranką tarp savo ausies ir kaltinamojo rankos (parodė kaip tai padarė), taip sumažindamas kaltinamojo spaudimą ir, kaltinamajam pasidarius silpna, jis nukentėjusįjį paleido. Tuomet nukentėjusysis gavo 3-4 smūgius. Pirmas smūgis buvo suduotas dešine ranka delnu į kairę veido pusę. Tada kumščiais buvo suduota į veido sritį, buvo serija smūgių (tai viena, tai kita ranka). Vienas smūgis buvo į ausį su delnu, tada smūgis į kaktą su kumščiu ir tada smūgis į kairį žandą. Kaltinamojo kumštis įlindo į veido sritį. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, jam pasidarė bloga, paėmė įrankių dėžę, nuėjo link mašinos, padėjo įrankių dėžę į automobilį ir paskambino policijai; kol laukė, pasidarė savo veido nuotrauką. Nuvažiavus į Žalgirio kliniką, jam buvo iš karto pašalinti 6 dantys, dar 4 dantys buvo išjudinti, bet jis pats paprašė gydytojo nešalinti jų, kad turėtų su kuo valgyti. Norint atstatyti pašalintus dantis, reikalinga protezuoti visus burnos dantis dėl jo dantų (žandikaulio) anomalijos; (duomenys neskelbtini) klinika pasiūlė mažiausią kainą, duomenis pateikė į bylą kartu su civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 75-78; t. 3, b. l. 59-60).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Sigitas Laima patvirtino 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. G 1796/2023(01). Taip pat paaiškino, kad klausimai, susiję su dantų šalinimu bei jų atstatymu, yra dantų gydymo taktika ir neįeina į jo, kaip teismo medicinos specialisto, kompetencijos sritį. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tyrimo metu buvo pateikti Žalgirio klinikos dokumentų išrašai, kuriuose nebuvo nurodyta, kad be dantų, kurie buvo pašalinti, buvo nustatytas dantų paslankumas, stebimas kituose dantyse. Pacientui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tai tokia liga, kai yra dantenų pažeidimas ir sunykimas, kuris priveda prie kaulo sunykimo. Jeigu ji negydoma, galutinai tai baigiasi dantų iškritimu. Tokiu atveju teismo medicininiu požiūriu, traumos metu reikalinga mažesnė jėga, kad asmuo netektų dantų dėl traumos. Dantys tuomet lengviau gali pasišalinti iš burnos. Nukentėjusiojo žandikaulio anomalija Žalgirio klinikoje nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 204-206).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo nutarta šioje baudžiamojoje byloje paskirti nukentėjusiojo A. D. (A. D.) kūno, t. y. dantų, tyrimą, jį pavedant atlikti VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai“ (3 t., b. l. 7-9).

2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos“ gydytojų 2024 m. gegužės 23 d. išvada (2 t., b. l. 33-34).

2023 m. birželio 20 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1796/2023(01) nurodyta: 1. A. D. nustatyta 21-24, 31-32 dantų netekimas su pašalintais bukalinio kaulo fragmentais. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis med. apžiūros. 2. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). 5. Nustatytų sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 49-50).

2023 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos dvi BPC skambučio garso įrašo kopijos, pridėtos prie bylos (1 t., b. l. 53-56).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20910-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame dėl to paties įvykio nukentėjusiuoju buvo pripažintas P. R., o pranešimas apie įtarimą įteiktas A. D., remiantis BK 28 straipsnio 2 dalimi (1 t., b. l. 110-117). Susipažinus su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo padarytos tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-20933-23 (t. 1, b. l. 57-59).

Prie medžiagos prijungti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų išrašai, kurie apžiūrėti apžiūros protokolu, bei prijungti prie bylos (1 t., b. l. 93-106).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei specialisto paaiškinimai, duoti teisme, taip pat specialistų išvadose, vaizdo bei garso įrašuose ir jų apžiūros protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu parodymai, duoti kaltinamojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-118-458/2021).

BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo P. R., nukentėjusiojo A. D., taip pat specialisto Sigito Laimos paaiškinimais teisme, vaizdo bei garso įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, 2023 m. birželio 20 d. specialisto išvados Nr. G 1796/2023(01) bei VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos“ gydytojų 2024 m. gegužės 23 d. išvados duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis P. R. 2023 m. birželio 8 d., apie 14.05 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. D. metu, pribėgęs prie nukentėjusiojo iš nugaros, abiem rankom pradėjo jį smaugti, po ko, tęsdamas savo veiksmus, sudavė A. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą smūgių skaičių: delnu trenkė į veido sritį, kumščiu trenkė į kaktos sritį, dantis ir kairės ausies sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 21-24, 31-32 dantų netekimu su pašalintais bukalinio kaulo fragmentais.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad sunkiausias nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, nulėmęs 21-24, 31-32 dantų netekimą (su pašalintais bukalinio kaulo fragmentais) buvo padarytas nebejotinai tyčiniais kaltinamojo veiksmais, jam sudavus smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kaltinamojo sužalojimo buvo nutrauktas, remiantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, t. y. konstatavus būtinosios ginties situaciją, be to, pagal byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko, esant būtinosios ginties situacijai ir (ar) provokuojančiam/rizikingam nukentėjusiojo elgesiui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis pradėjo konfliktą, namo laiptinėje pasivijęs nukentėjusįjį, ir šio konflikto metu smurtavęs prieš jį, suduodamas ne vieną smūgį nukentėjusiajam, kurių paskutinis buvo sunkiausias ir lėmė nukentėjusiam nustatyto sveikatos sutrikdymo mastą, be to, sukėlė ilgalaikes bei skausmingas ir didelių nepatogumų nukentėjusiajam sukėlusias pasekmes, susijusias su šešių dantų netekimu.

Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, suduodamas kelis, intensyvius smūgius nukentėjusiajam, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų norėjo. P. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. R. padarė vieną, tyčinę, baigtą, nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Bylos teisme nagrinėjimo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria jie susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžio, termino bei tvarkos, atlyginant nukentėjusiajam 6 000 Eur dydžio žalą dalimis, šią sumą sumokant iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. (3 t., b. l. 54-55). Nukentėjusysis paskutinio teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad taikos sutarties sąlygos jam yra tinkamos, kaltinamasis jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido ir jie susitaikė (3 t., b. l. 59-60). Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią kaltinamasis atlygino bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 135-139; 3 t., b. l. 57).

Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąjį P. R. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, nuolat dirbantis, gaunantis pastovias, legalias pajamas,. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, jis nėra baustas už itin šiurkščius ir (ar) pavojingus administracinius nusižengimus; neteistas. Iš kaltinamojo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad asmuo gailisi, gėdijasi savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam, jo atsiprašė, pastarasis kaltinamajam atleido. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas ir (ar) linkęs nusikalsti asmuo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis P. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visoms įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama, patvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą taikos sutartį (susitarimą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl žalos atlyginimo; BK 38 straipsnio 1 dalis; BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam nutarus atsisakyti savo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo bei esant įrodymams, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio reikalavimas dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo jau yra įvykdytas, bylos procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio bei P. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. D. teismui pateikė prašymą dėl kelionės į teismą išlaidų atlyginimo, kuris buvo iš dalies patenkintas ir nukentėjusiajam iš teismo lėšų buvo atlygintos iš viso 62,19 Eur kelionės išlaidos į tris teisiamuosius posėdžius (3 t., b. l. 52, 68). Paminėtos proceso išlaidos (62,19 Eur) išieškotinos iš P. R. valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 104 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenis, kaltinamasis P. R. sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. D. (A. D.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti P. R. ir nukentėjusiojo A. D. 2024 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą taikos sutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-737-1017/2024, kuria jie susitarė, kad P. R. atlygins A. D. padarytą 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) žalą, visą šią sumą sumokant iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. (imtinai), kas mėnesį pervesdamas lygiomis dalimis žalos atlyginimą į A. D. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Nutraukti bylos proceso dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo ir P. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje.

Priteisti iš P. R. 62,19 Eur (šešiasdešimt du eurus devyniolika centų) valstybės naudai proceso išlaidų.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti P. R., kad valstybės naudai priteistos proceso išlaidos mokamos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-737-1017/2024, įmokos kodas 5662): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.