Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.2.23.2.2.2; 2.1.2.7; 2.1.7.4; 2.3.6.3; 2.4.6.4.1

2023 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, K. P. paskiriant galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta K. P. atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 13 d.

Nagrinėjamoje byloje G. P. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu neturėti, neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendis šioje dalyje nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis sukurstė savo motiną G. P. neteisėtai įgyti, laikyti, siųsti ir platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: 2021 m., ne vėliau kaip kovo 26 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdamas tikslą neteisėtai sistemingai įgyti narkotinės medžiagos fentanilio, telefonu bendraudamas su motina G. P., paprašė jos rasti būdą neteisėtai įgyti pleistrų, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos fentanilio, ir juos atsiųsti jam į Alytaus pataisos namus, davė jai patarimus dėl narkotinių medžiagų slėpimo siuntose, nurodė asmens duomenis nuteistųjų, kuriems reikia adresuoti siutinius su narkotinėmis medžiagomis, įtikino ją, kad pataisos namuose, šiuos pleistrus pardavęs kitiems nuteistiesiems, jis pasigerintų bausmės atlikimo sąlygas. Tokiu būdu K. P. sukurstė G. P. neteisėtai įgyti, laikyti bei siųsti į Alytaus pataisos namus ir platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. K. P. sukurstyta G. P., turėdama tikslą įsigyti pleistrų, sudėtyje turinčių narkotinės medžiagos, ir juos platinti bei siųsti K. P. į Alytaus pataisos namus, 2021 m. nuo kovo 26 d. 9 val. 43 min. iki rugpjūčio 25 d. 7 val. 17 min. vaistinėje (duomenys neskelbtini), pagal M. N., nežinojusiam apie jos daromą nusikalstamą veiką, gydytojo išrašytus elektroninius receptus, ne mažiau kaip keturis kartus įgijo po 10 transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val., savo sudėtyje turinčių narkotinės medžiagos fentanilio; 2021 m. rugsėjo 27 d. 11 val. 30 min. įgijo 10 transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, savo sudėtyje turinčių narkotinės medžiagos fentanilio. Šias narkotines medžiagas nuo jų įgijimo momento G. P. neteisėtai laikė su savimi ir savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir pleistrus su narkotine medžiaga fentaniliu, paslėpusi drabužiuose, iš (duomenys neskelbtini), siuntė K. P. į Alytaus pataisos namus, jo nurodytų nuteistųjų vardu ir taip narkotinę medžiagą platino: 2021 m. liepos 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išsiuntė ir išplatino sportinėse kelnėse paslėptus 8 pleistrus, savo sudėtyje turinčius nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, kaip 0,0005 g fentanilio; 2021 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 12 min. išsiuntė ir pasikėsino platinti kelnėse paslėptus 6 pleistrus, savo sudėtyje turinčius labai didelį kiekį - 0,069 g fentanilio, tačiau 2021 m. rugsėjo 8 d. pataisos namų pareigūnai siuntinyje buvusiose kelnėse paslėptus pleistrus rado ir paėmė. Likusius 10 vnt. transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,192 g fentanilio, G. P. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 2 min., kol Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę, nes paskirtoji bausmė yra aiškiai per didelė. Be to prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Jei nuteistojo K. P. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nesikeistų, prašo jam paskirti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad, jo manymu, nėra pakankamai duomenų apie patį medikamentą. Vartojant vaistą, kuriame yra labai didelis kiekis veikliosios medžiagos - fentanilio, būtų kilusi grėsmė jo gyvybei, tačiau taip neįvyko. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo atlikti du rastų vaistų tyrimai. Nors tiriami vaistai buvo identiški, tačiau nustatytas veikliosios medžiagos kiekis skyrėsi beveik dvigubai: 10 vnt. pleistro nustatytas 0,192 g veikliosios medžiagos, o 6 vnt. nustatytas kiekis – 0,069 g.

3.1. Nuteistasis pažymi, kad liudytoja D. P. paaiškino, jog išrašyto vaisto veikliosios medžiagos kiekis buvo mažas, nes vartojimui būna skiriami ir daug stipresni vaistai. Tai, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jis fentanilį įgijo tik savo vartojimui, nes nuo narkotinių medžiagų yra priklausomas ilgą laiką.

3.2. K. P. manymu, jo kaltė dėl nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos išplatinimo negali būti grindžiama vien byloje esančiais telefoniniais pokalbiais. Tai, kad vaistai bus perduodami kitiems asmenims, jis sakė tik norėdamas gauti narkotines medžiagas. Todėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis platino narkotines medžiagas ir už tai gavo atlygį, privalo būti įrodytos. Be to, pinigus į sąskaitą jam siuntė artimi asmenys, kurie gali patvirtinti, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos būtent nuteistojo vartojimui.

3.3. Tvirtina, kad apygardos teismas ne taip suprato su narkotine medžiaga – fentaniliu gautų pleistrų kiekį, nes jis įvardino gautų pleistro gabaliukų kiekį, o kaip jis atrodo visas, nuteistasis nežinojo. Anot K. P., pareigūnai rado ir paėmė jam siųstą narkotinę medžiagą, todėl reikėtų vertinti, kad jis būtų įgijęs tik 3-4 dozes, kurias būtų suvartojęs per kelias dienas, nesigilindamas į narkotinės medžiagos kiekį. Todėl, K. P. manymu, jo veiksmai atitinka BK 259 straipsnio sudėtį.

3.4. Be to, jis nuo pat pradžių prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo – kreipėsi į Alytaus kalėjimo kriminalinės žvalgybos skyrių. Duodamas parodymus nuteistasis atvirai papasakojo visas jam žinomas aplinkybes. Nors galimai jo aiškinime yra nežymių neatitikimų, tačiau, praėjus ilgam laikui po nusikalstamos veikos padarymo, jie turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi. Todėl, nuteistojo K. P. manymu, prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat apygardos teismas nepagrįstai jo sveikatos būklę vertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

3.5. Nuteistojo teigimu, Alytaus kalėjimo administracijos pateikti jį charakterizuojantys duomenys nėra objektyvūs, nes pati įkalinimo įstaiga nesudaro jam sąlygų dirbti ir mokytis bei nesuteikia galimybės gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Mano, kad pusė jam kalėjimo administracijos paskirtų nuobaudų yra neteisėtos. Šiuo metu jis bausmę atlieka uždarame rėžime vien dėl to, kad atsisakė gyventi kartu su asmenimis, kurie kėsinosi į jo gyvybę. K. P. įsitikinimu, kalėjimo administracija prieš jį yra nusiteikusi, nes sulaukia kritikos dėl bausmės atlikimo sąlygų.

3.6. Pažymi, kad apygardos teismui paskyrus galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę, jis negalės dalyvauti reabilitacijos programoje, todėl prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant, minusavus ankstesniais nuosprendžiais įskaitytų paskirtų bausmių dydžius.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. P. gynėja prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė K. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas K. P. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad jis sukurstė savo motiną G. P. neteisėtai įgyti, laikyti, siųsti ir platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Apygardos teismas K. P. paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

6. Vis tik apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nustatė, kad K. P. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl K. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį

7. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis išplatino nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam tokie BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos platinimas – neinkriminuoti. K. P. pripažintas kaltu už tai, kad jis sukurstė savo motiną G. P. neteisėtai įgyti, laikyti, siųsti į Alytaus pataisos namus ir tokiais savo veiksmais platinti transderminius pleistrus „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, savo sudėtyje turinčius labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - fentanilio.

8. BK 24 straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas palenkia kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstymas visada yra konkretus. Kurstytojas suvokia, kokį nusikaltimą padaryti kursto kitą asmenį. Kurstymas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, tačiau palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis K. P. pats tiesiogiai neatliko BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje aprašytų veiksmų, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis savo veiksmais palenkė G. P. įgyti, laikyti bei siųsti į Alytaus pataisos namus ir tokiu būdu išplatinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos savo sudėtyje turinčius transderminius pleistrus „Dolforin 100 mikrogramų/val.“

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. P. pripažino, kad jis sukurstė savo motiną G. P. nusikalsti, patvirtino, jog būtent jam kilo mintis iš motinos kaimyno M. N. įgyti pleistrų, savo sudėtyje turinčių narkotinės medžiagos -fentanilio. Žinojo, kad tai yra onkologiniams ligoniams stiprius skausmus nuimantis preparatas, kuris vartojamas įvairiai: rūkomas, klijuojamas ir intraveniniu būdu suleidžiamas į veną. Pataisos namuose 1 vnt. pleistro kainavo 300–400 Eur. Nuteistojo teigimu, jis G. P. lenkė nusikalsti, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Jis savo motiną įkalbėjo – ją „koliojo“, prašė, sakė, jog tokiu būdu pasigerins savo gyvenimo sąlygas pataisos namuose, pasiūlė pleistrus su narkotine medžiaga – fentaniliu atsiųsti sudėjus į rūbus (t. 4, b. l. 35–37). K. P. pripažino, kad būtent jis buvo nusikaltimo padarymo iniciatorius ir įkalbėjo motiną G. P. elgtis nusikalstamai: dėl transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“ kreiptis į M. N., juos, pasinaudojant M. N. neįgaliojo pažymėjimu, per ne mažiau kaip penkis kartus įgyti vaistinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikyti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir, paslėpus rūbuose, išsiųsti į pataisos namus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. P. pripažino, kad ji K. P. dėl jo nugaros skausmų į Alytaus pataisos namus keturis kartus siuntė transderminius pleistrus „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, nes pastarasis to jos prašė, todėl norėjo jam padėti. Nuteistoji paaiškino, kad jos buvęs kaimynas M. N. sirgo onkologine liga. Prieš išvykdamas į užsienį M. N. iš G. P. pasiskolino pinigų. Nuteistoji manė, kad kaimynas gali pinigų negrąžinti, todėl pagalvojo, jog pastarasis skolą jai galėtų atiduoti pleistrais, kuriuos ji vaistinėje su kaimyno neįgaliojo pažymėjimu įsigydavo pati (t. 4, b. l. 17–24). Tokį nuteistųjų K. P. ir G. P. aiškinimą, kad transderminius pleistrus „Dolforin 100 mikrogramų/val.“ nuteistoji G. P. įgydavo per M. N., nes šie vaistai jam buvo išrašyti dėl pastarojo onkologinės ligos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai M. N. ir R. D., kurie aiškino, jog G. P. jiems sakė, kad vaistai yra reikalingi pastarosios sergančiai seseriai (t. 4, b. l. 38–39, 40–43). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. P. aiškino, kad siųsdama į pataisos namus pleistrus dėdavo į sportines kelnes: atardydavo siūlę aplink juosmenį, įdėdavo pleistrus ir užsiūdavo. Kad pleistrus pavyktų įsiūti, juos sukarpydavo. Gavėjų vardus, kuriuos reikėdavo nurodyti ant siuntos, jai pasakydavo K. P. (t. 4, b. l. 17–24). Taigi, nuteistoji G. P. tvirtino, kad ji transderminius pleistrus „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos fentanilio, įgijo, laikė ir į Alytaus pataisos namus siuntė ne savo iniciatyva, bet prašoma ir būdama įtikinta sūnaus K. P.. Tai patvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. iš MRT nukopijuotos informacijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kaip K. P., iš motinos G. P. gavęs informaciją apie kaimyną, sergantį onkologine liga ir dėl to galintį įsigyti pleistrus, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos fentanilio, duoda motinai nurodymus dėl minėto preparato įgijimo: „kiek galės duoti ir už kokį atlygį? Galėtų visą dėžutę duoti. <...> sužinok, kiek jis gauna ir kaip dažnai, gal dabar kokį vieną turėjo“ (t. 2, b. l. 57–64). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2021 m. liepos 24 d. 10:13:04 K. P. ir G. P. vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu K. P. prašė mamos greičiau jam išsiųsti transderminius pleistrus, su narkotine medžiaga fentaniliu: „Ant kadu sakau ten man nikoretės? Greitai? <...> Tai man reikia (necenzūrinis žodis). Klausyk. <...> Man reikia kažkaip, kad išimtų pirmadienį. Būtų labai gerai.“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. vykusio pokalbio metu K. P. domisi, ar G. P. įgijo pleistrus su narkotine medžiaga fentaniliu: „<...> ar gavai man tą nikoretką?“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. 15:41:22 K. P. išsiuntė SMS žinutę G. P. su tekstu: „o lipduku gavai“. 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23:22:17 K. P. klausia G. P., ar pastaroji turi, kur paslėpti pleistrus su narkotine medžiaga: „turi kur dėti“. Kitą dieną - 2021 m. rugpjūčio 28 d. 11:36:42 vykusio telefoninio pokalbio metu K. P. domisi pleistrų su narkotine medžiaga - fentaniliu siuntimu į pataisos namus, klausia, kada G. P. galėtų išsiųsti siuntinį, rūpinasi, kad narkotinės medžiagos būtų gerai paslėptos: „<...> turi kaip, ką kur? <...> o jeigu ką pirmadieniui tai tą greitesnį variantą kokį padarys, ar ne? <...> jeigu ką, tada nesiskubinam labai. Kruopštele geriau žinai, kad būtų, kruopšele“. 2021 m. rugpjūčio 30 d. 07:50:06 K. P. G. P. nurodė asmenį, kuriam išsiųsti siuntinį su paslėptuose pleistruose esančia narkotine medžiaga – fertaniliu: „M. R. (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. rugsėjo 8 d.15:12:00 vykusio telefoninio pokalbio metu reiškė nepasitenkinimą G. P. dėl surastos, M. R. adresuotos, siuntos ir paimtų pleistrų, su narkotine medžiaga - fentaniliu: <...> prilietė ir iškart pajautė (necenzūrinis žodis) <...> tik paėmė į rankas traškėt viskas pradėjo. <...> blogai, nes patingėjot <...> cieli sudėti buvo. <...> traška viskas, tai kaip nejaust (necenzūrinis žodis) <...>, kaip nežiūrėjai? <...> viskas pasidaro tiktai reikia noro turėt ir netingėt reikia. <...> gi sakiau, kad viską čiupi čiupi, viską (necenzūrinis žodis) visada žiūri, ne taip, kad paėmė ir numetė (necenzūrinis žodis) dešimt šimtą kartų pasakyta. <...> jeigu sakau, kad turi būti maišiukai, reiškias turi būt maišiukai ant rankų (necenzūrinis žodis), ne ant galvos ir ne ant kojų. <...> sulankstyta, įkišta kvadratai <...> koks čia darymas tada“. 2021 m. rugsėjo 11 d. 17:49:50 K. P. priekaištauja dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. rastos ir paimtos siuntos su narkotine medžiaga – fentaniliu: „<...> buvau viską pasakęs, kaip geriau daryt, tai vis tiek. <...> pasakė iškart, tik čiuptelėjo už tos viečiukės ir (necenzūrinis žodis) (t. 1, b. l. 81–136). Aptartų telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad K. P. nuolatiniais telefoniniais skambučiais ir trumposiomis SMS žinutėmis, prašydavo motinos greičiau suruošti pleistrų, su narkotine medžiaga – fentaniliu, siuntinius ir juos išsiųsti, duodavo nurodymus, kaip pleistrus paslėpti, kokiu būdu supakuoti, nurodydavo, kokių asmenų vardu siuntinius adresuoti, priekaištavo dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. rastos ir paimtos, K. P. skirtos siuntos, tokiu būdu demonstruodamas jam G. P. siunčiamų siuntų su pleistrais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, svarbą. Taigi K. P. lenkė G. P. nusikalsti, pasinaudodamas ne tik pastarosios turimais ryšiais su onkologine liga sergančiu kaimynu M. N., bet ir manipuliuodamas jį ir G. P. siejančiu šeimyniniu ryšiu - žinojo, kad pastaroji, norėdama jam padėti, įvykdys jo prašymus bei nurodymus dėl transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – fentanilio įgijimo, laikymo ir siuntimo į pataisos namus ne tik jam, bet ir kitiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad K. P., paprašydamas motinos neteisėtai įgyti pleistrų, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio ir atsiųsti juos į įkalinimo įstaigą dėl bausmės atlikimo sąlygų pagerinimo, palenkė G. P. nusikalsti, suprato, jog G. P. nusikalstamai veiks dėl jo daromos įtakos ir norėjo taip veikti. Taigi jis veikė kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurstytojas (BK 24 straipsnio 5 dalis).

10. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu G. P. disponuotu labai dideliu narkotinės medžiagos - fentanilio kiekiu. Teigia, kad jis pleistrus su narkotine medžiaga – fentaniliu gaudavo sukarpytus, juos sunaudodavo per kelias dienas. Pasak nuteistojo, aplinkybę, kad liudytojui M. N. išrašytuose vaistuose veikliosios medžiagos kiekis buvo mažas, patvirtino ir liudytoja gydytoja D. P..

11. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017).

12. Taigi kaltininko nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį požymis – neteisėtas disponavimas labai dideliu šių draudžiamų medžiagų kiekiu. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad, jo manymu, pleistrų „Dolforin“ sudėtyje nebuvo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos -fentanilio, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

13. Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų A. K., V. U. tarnybinio pranešimo Nr. 7.31/3475 matyti, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. 14.20 val. pasimatymų biure tikrinant nuteistajam M. R. atsiųstą pašto siuntinį, siuntėja J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), sportinių kelnių juosmenyje rastos skaidrios plastiko juostelės su užrašu „Fentanyl 100 mg“ (t. 1, b. l. 23). Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Alytaus pataisos namuose, šalia kontrolės ir praėjimo punkto Nr. 1, esanti Pasimatymo biuro patikros patalpa ir joje esanti balta plastikinė siuntos pakuotė. Siuntoje buvusių kelnių vidinėje dalyje juosmens siūlė praplėšta ir juosmenyje matyti skaidrios plastikinės juostos su matiniais stačiakampiais pleistrais ir užrašais „fentanyl 100 µg/h“. Ištraukus juostas iš kelnių juosmens matyti, kad jos yra dvi ir ant kiekvienos jų yra po 3 pleistrus. Čiuopiant kelnių juosmenį, jo viduje jaučiamas traškėjimas, todėl juosmuo prakirptas ir viduje rastos dar dvi analogiškos juostos (skaidrios, plastikinės, su užrašais „fentanyl 100 µg/h“ ir po 3 pleistrus ant kiekvienos) (t. 1, b. l. 24–30). Iš 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr.11-2342 (21) matyti, kad pakete Nr. 1533229 tirti pateiktuose 12 vienetų pleistrų yra narkotinės medžiagos – fentanilio. Pleistrų su fentaniliu masė – 4,3354 g (t. 1, b. l. 37–38). Iš 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-253215-22 matyti, kad 4 vienetuose skaidraus plastiko juostelėse, kuriose yra po tris skaidraus plastiko pleistrus, su užrašu „fentanyl 100 µg/h“, paimtuose 2021 m. rugsėjo 8 d. Alytaus pataisos namuose, tikrinant nuteistojo M. R. vardu gautą siuntinį, yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio masė yra 0,069 g (t. 1, b. l. 49–52). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ fentanilis yra narkotinė medžiaga, įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, II sąrašą. Taigi narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios nurodytos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, II sąraše, gali būti įgyjamos tik paskyrus gydytojui pagal receptą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (su vėlesniais pakeitimais) fentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,0005 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0035 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,02 g. Taigi, nuteistoji G. P., būdama sukurstyta K. P., įgijo, laikė ir 2021 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 12 min. į Alytaus pataisos namus, padalinusi į smulkesnes juosteles, išsiuntė pleistrus, kuriuose buvo viso 0,069 g narkotinės medžiagos – fentanilio, net 3,45 karto viršijančius minimalią Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelio kiekio ribą. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad G. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), prieš kratą pasiteiravus, ar ji turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, G. P., be kitų daiktų, savanoriškai pateikė dvi pakuotes transderminių pleistrų „Dolforin“ 100 mikrogramų, po 5 pleistrus pakuotėje (t. 2, b. l. 11–22). Iš 2022 m. sausio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-212408-22 matyti, kad 10 vnt. transderminių pleistrų iš pakuočių „Dolforin 100 mikrogramų/val., Lot. 0020AD04D, Exp. 05/2023“ iš 2 vnt. kartoninių dėžučių su minėtais užrašais, 2021 m. rugsėjo 28 d. kratos metu paimtų pas G. P., yra narkotinė medžiaga – fentanilis, kurio masė yra 0,192 g (t. 2, b. l. 42–48), kuri net 9,6 karto viršija minimalią Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelio kiekio ribą.

14. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ištyrus G. P. gyvenamojoje vietoje rastus 10 vnt. transderminių pleistrų iš pakuočių „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, nustatytas veikliosios medžiagos kiekis beveik dvigubai skyrėsi nuo 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-253215-22 nustatyto narkotinės medžiagos – fentanilio kiekio pleistruose, paimtuose 2021 m. rugsėjo 8 d. Alytaus pataisos namuose, tikrinant nuteistojo M. R. vardu gautą siuntinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. P. gyvenamojoje vietoje 2021 m. rugsėjo 28 d. atliktos kratos metu pastaroji savanoriškai pateikė dvi originalias pakuotes transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“, iš kurių kiekvienoje buvo po 5 pleistrus pakuotėje (t. 2, b. l. 11–21). Tuo tarpu iš 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad M. R. vardu siųstoje siuntoje buvusiuose rūbuose paslėpti pleistrai buvo padalinti į mažesnes dalis (t. 1, b. l. 49–52). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. P. patvirtino, kad ji K. P. pleistrus „Dolforin“ į pataisos įstaigą siųsdavo ne originaliuose įpakavimuose, tačiau paslėptus rūbuose – ji pleistrus atklijuodavo, užklijuodavo ant kitos plėvelės ir įsiūdavo (t. 4, b. l. 17–24). Todėl ta aplinkybė, kad nustatytas pleistrų, buvusių originalioje pakuotėje, rastų kratos metu G. P. gyvenamojoje vietoje, sudėtyje buvęs narkotinės medžiagos kiekis skyrėsi nuo kiekio, nustatyto M. R. vardu siuntoje buvusiuose rūbuose paslėptuose pleistruose, nesudaro pagrindo abejoti byloje paskirtų ir atliktų specialių tyrimų rezultatais.

15. Nepagrįstas nuteistojo K. P. argumentas, kad jis nežinojo, jog transderminių pleistrų „Dolforin 100 mikrogramų/val.“ sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – fentanilio.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. P. paaiškino, kad jis jau ilgą laiką yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Tai patvirtina ir byloje esantis 2022 m. gruodžio 15 d. medicininis pažymėjimas Nr. 6448 dėl K. P. būklės galimai vartojus narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 190). Tai, kad K. P. buvo žinomas narkotinės medžiagos – fentanilio stiprumas ir jo poveikis, patvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas K. P. 2021 m. liepos 18 d. 11:39:40 pokalbis su vyriškiu, vadinamu H, kurio metu K. P. gyrėsi narkotinės medžiagos veiksmingumu „Ai nu kaip čia gyvensi. Buvo užėję tų žinai biškį, visą lokalkę apsvaiginau <...> kelias dienas pralėkė visa lokalkė ir viskas. Visi patenkinti, visiems gerai viskas. <...> va paėmiau <...> šeši nikorečių tų <...> bet čia penkias dienas visi badėsi narkomanai už dyką <...> bet tai visiems gerai ir gavosi <...> ir pats penkias dienas pavariau (t. 1, b. l. 81–136). Iš aptarto pokalbio turinio matyti, kad G. P. į pataisos namus siunčiamų pleistrų, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – fentanilio, naudojo ne tik K. P., bet kur kas didesnis asmenų skaičius, kurie jokių priekaištų dėl medžiagos kokybės nuteistajam nereiškė. Nors liudytoja šeimos gydytoja dirbusi D. P. aiškino, kad ji M. N. skirtų vaistų pagal jų poveikį nevertina, kaip pačių stipriausių, nes kitiems onkologiniams ligoniams yra skiriami ir stipresni vaistai (t. 4, b. l. 39–40), tačiau toks jos aiškinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis sukurstė G. P. disponuoti labai dideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu. Europos vaistų agentūros (EMA) apžvalgoje EMA/377473/2018 pažymėta, kad fentanilis yra vėžiu sergančių suaugusių pacientų skausmo protrūkiams malšinti skirtas vaistas, ilgalaikiam vėžio keliamam skausmui kontroliuoti. Kadangi yra tikimybė, kad vaistas bus vartojamas ne pagal paskirtį ar kad jį vartojant atsiras priklausomybė nuo šio vaisto, jį vartojant, taikomos griežtesnės nei įprastai sąlygos, stebint, ar šia medžiaga nėra piktnaudžiaujama. Be to nuteistojo nurodymu pleistrai buvo įsigyti ne vieną kartą, dalinami į mažas dalis, kurios išdalintos pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims turėjo gan stiprų poveikį ir tuo nuteistasis pokalbiuose su kitais asmenimis gyrėsi. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad K. P. neabejotinai suvokė, jog savo veiksmais kursto G. P. neteisėtai įgyti, laikyti, siųsti į Alytaus pataisos namus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 5 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes pagrindė BPK 301 straipsnyje 1 dalyje numatyta tvarka patikrintų ir įvertintų įrodymų visetu ir, kvalifikuodamas K. P. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir paskirtos bausmės

17. Nuteistasis K. P., prašydamas jam paskirti švelnesnę bausmę, tai sieja su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnį ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiame sprendime jau pasisakė, kad K. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nuteistajam švelninti bausmę.

18. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

19. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų keliamų reikalavimų nepažeidė.

20. Pirmosios instancijos teismas, K. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis sukurstė G. P. padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Jis nusikalto veikdamas tiesioginė tyčia. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. P. yra ne kartą teistas (t. 3, b. l. 68–82), baustas administracine tvarka dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 120–121). Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. Alytaus pataisos namų pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad K. P. nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2022 m. birželio 7 d. buvo skirtos 42 nuobaudos (t. 3, b. l. 117-119). Iš laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad nuo 2018 m. spalio 30 d. yra konsultuojamas gydytojo (duomenys neskelbtini). Gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus, sveikatos būklę ir medicinines indikacijas, paskyrė pakaitinį palaikomąjį gydymą Metadonu nuo priklausomybės opiatams (t. 4, b. l. 33). Jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba. K. P. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jis intensyviais, sistemingais veiksmais sukurstė nusikalsti savo šeimos narį – motiną G. P., ignoruodamas pastarajai dėl padaryto nusikaltimo galinčias kilti neigiamas pasekmes. Aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip K. P. charakterizuojančias neigiamai ir jį apibūdino kaip linkusį nusikaltimus daryti asmenį.

21. Priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

23. Nors nuteistasis K. P. pripažino, kad jis kurstė savo motiną nusikalsti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis nesutinka su nustatytu G. P. dėl pastarojo padarytos įtakos disponuotu narkotinės medžiagos - fentanilio kiekiu, ginčija tikslą narkotines medžiagas platinti, nurodydamas, kad jo veiksmai atitinka BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. pozicija nesudaro pagrindo spręsti, jog jis pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo K. P. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvūs, pareikšti siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme ir nepatvirtina jo nuoširdžios atgailos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta nuteistojo pozicija neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo kriterijų, todėl apygardos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia.

24. K. P. nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už tyčinio nusikaltimo padarymą, atlikimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. P. nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis 1 dalis) ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su G. P.. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-303/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius būdama sukurstyta K. P. įvykdė G. P.. Taigi K. P. yra pripažintas ne nusikaltimo vykdytoju, o kurstytoju, todėl apygardos teismo išvada, kad K. P. padarė inkriminuotą nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe su G. P., nepagrįsta. Šie nuteistieji nusikalstamą sumanymą realizavo bendromis pastangomis, tačiau jų bendrininkavimas neatitinka bendrininkų grupės, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad K. P. veikė bendrininkų grupe ir šią aplinkybę pripažindamas jo atsakomybe sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apygardos teismo nuosprendis keistinas, o nepagrįstai K. P. inkriminuota ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš apygardos teismo nuosprendžio šalinama.

26. Sprendžiant, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra neteisinga dėl netinkamai taikyto BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra nustatyta nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. K. P. charakterizuojamas neigiamai, jis sukurstė savo motiną padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, būdamas ne kartą teistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl teisėjų kolegija vertindama šias ir pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo K. P. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra aiškiai per griežta. Ji yra proporcinga padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Kitų aplinkybių, kurios būtų svarbios švelninant jam bausmę, apeliantas skunde nenurodė, o byloje jų nėra. Todėl švelninti K. P. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

27. Nuteistasis K. P. taip pat prašo nustatyti jam galutinę bausmę minusavus ankstesniais nuosprendžiais įskaitytų paskirtų bausmių dydžius. Toks K. P. prašymas nepagrįstas. Apygardos teismas K. P. nustatydamas galutinę bausmę, pagrįstai pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinant pagal šio straipsnio taisykles, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl apygardos teismas pagrįstai K. P. nustatęs galutinę keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtą bausmę įskaitė nuteistojo atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžius. K. P. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Dėl proceso išlaidų

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį K. P. ginti parinkta advokatė Laureta Ulbienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta nuteistojo gynėja (t. 4, b. l. 157) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.

29. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta 2023 m. spalio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-14746, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo K. P. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 176,67 Eur (t. 4, b. l. 167).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

31. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismo posėdyje nuteistąjį K. P. ginti parinkta advokatė prašė gynybos išlaidų iš K. P. nepriteisti. Nors baudžiamoji byla dėl K. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. K. P. nedirba, taigi jis neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti savo teisę į gynybą vien tik savo pastangomis be gynėjo pagalbos, o tuo pačiu ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 176,67 Eur išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe su G. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš K. P. neišieškoti.