Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-75-954/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-16
Bylos Nr.: 1A-75-954/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-488814-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
Nuteistasis: G. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Danius Svirinavičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-488814-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,nuteistajam G. K., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 35 (trisdešimt penkiomis) paromis arešto. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme (terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti dienos. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 15.30 val., būdamas žūklės prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – meškerę SP SG Parabellum CC 2.89 m. 10‑34 g 2 sec, šiais savo veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180 eurų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį G. K. kaltu nurodė, kad G. K. padaryta veika kvalifikuota kaip viena baigtas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes kaltinamasis, atėjęs į parduotuvę, pasiėmė prekę – meškerę ir už ją nesumokėjęs pabėgo. Ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. G., ir įmonės pardavėja D. K. nurodė, kad pavogtai meškerei buvo taikoma akcija, t. y. ji buvo taikoma pirkėjams, kurie papildomai prie meškerės pirkdavo ir kitą prekę. Kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Pažymėtina, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K‑245‑696/2015).

3. Apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį nurodė, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpį, kas parodė, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos bausmės kaltinamojo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo G. K. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės kaltinamojo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, G. K. skyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –areštą.

4. Nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą apeliaciniame skundė nurodytoje apimtyje (apklausti patį nuteistąjį); panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. K. šioje baudžiamojoje byloje išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių); jeigu apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šį apeliacinį skundą nenustatytų pagrindo G. K. išteisinti ar jo atžvilgiu šią baudžiamąją bylą nutraukti, tokiu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti: už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti nuteistajam G. K. bausmę – BK bendrosios dalies normose nustatytą minimalią baudą, kurią subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu G. K. paskirta bausme (terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams, kurio vykdymas, taikant BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams), paliekant nuteistajam G. K. tuo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus; jeigu apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šį apeliacinį skundą nenustatytų pagrindo bausmę G. K. pakeisti paminėtuoju būdu (Apeliacinio skundo 3.1 p.), tokiu atveju laikyti nuteistojo G. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio normas atidėti šiam nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui, paliekant nuteistajam G. K. tuo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad kyla pagrįstos abejonės, ar iš tiesų šioje byloje išnagrinėtoje G. K. veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai. Byloje nepaneigti kaltinamojo parodymai, kuriuose pastarasis nurodė, jog jis pavogė meškerę 130 eurų vertės, nes matė, kad ši kaina buvo užrašyta tušinuku šalia kitos – nubrauktos kainos, kad meškere kainuoja 180 eurų. Reiškia, svarbiausia yra subjektyvinė inkriminuojamos veikos pusė – kaip suvokė pats kaltininkas. G. K., matė ant etiketės užrašytą kitą kainą – 130 eurų. Jeigu jis ją suvokė kaip prekės nukainavimą ar pan. (t. y. tos prekės realų vertinimą tai dienai), tokiu atveju akivaizdu, jog pagal BK bendrosios dalies normas jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, dėl ko jis šioje byloje išteisintinas. Dėl šiame apeliaciniame skunde jau nurodytųjų aplinkybių nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka apklaustinas nuteistasis — išsiaiškintina kaip jis suprato minėtosios meškerės kainą, t. y., ar ta kaina „akcijinė“, ar nukainuota bei pan.

4.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. K. arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus BK 41 straipsnio, 54 straipsnio normas ir paskyrė per griežtą bausmę. Lietuvos Respublikoje vėl įvestas visuotinis karantinas. Kalintis įkalinimo įstaigoje (laisvės atėmimo bausmė atlikimo vietoje ar arešto bausmės atlikimo vietoje) asmuo neturi galimybių pasirinkti saugios gyvensenos, o yra visokeriopai priklausomas nuo kitų asmenų, todėl nūdienoje laisvės atėmimo bausmė ar ne ir arešto bausmė vis tik turėtų būti skiriama absoliučiai neabejotinais atvejais (už sunkius nusikaltimus bei pan.), kokiu nėra G. K. atvejis šioje nagrinėjamoje byloje. Taip pat įvertintina, kad minėtosios pandemijos laikais, kaip niekada yra aktuali teisingos Vakarų demokratijos šalių teisminė praktika, kuomet tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas ne už labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, tokiam asmeniui paprastai skiriamos bausmės, nesusijusius su laisvės atėmimu. Jeigu išnagrinėjus šia bylą apeliacine tvarka vis tik nebūtų nustatytas pagrindas G. K. išteisinti ar jo atžvilgiu šią baudžiamąją bylą nutraukti, tokiu atveju skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas – už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti nuteistajam G. K. skirtina BK bendrosios dalies normose nustatyta minimali bauda.

4.3. Apeliantas pažymi, kad jeigu net būtų pagrindas laikyti teisinga nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtąją laisvės atėmimo bausmę (8 mėnesiai laisvės atėmimo), tuomet įvertinant nuteistajam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, nedidelį mastą, o taip pat lengvinančias kaltinamojo G. K. atsakomybę aplinkybes (pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atlygino baudžiamuoju nusižengimu padarytą žalą), o taip pat įvertinant šio apeliacinio skundo jau nurodytąsias kitas aplinkybes, yra pagrindas atidėti minėtosios šiam nuteistajam paskirtosios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas D. Svirinavičius palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje, numatyto baudžiamojo nusižengimo, kvalifikavimo

7. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, mano, kad jo pagrobto turto vertė yra žymiai mažesnė nei nustatyta, todėl jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 108 straipsnis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Taigi nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 Eur), tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jei pagrobto turto vertė viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (viršija 150 Eur) bet neviršija 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 250 Eur), tai asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

9. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes nustatyta, kad pagrobė turto, kurio vertė 180 Eur. Tačiau būtent su šia verte nesutinka nuteistasis. G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pavogė meškerę 130 eurų vertės, nors matė, kad ši kaina buvo užrašyta tušinuku šalia kitos – nubrauktos kainos, kad meškerė kainuoja 180 eurų. Ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. G., ir įmonės pardavėja D. K. teisiamojo posėdžio nurodė, kad pavogtai meškerei buvo taikoma akcija, t. y. buvo taikoma būtent pirkėjams, kurie papildomai prie meškerės pirkdavo ir kitą prekę.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip nekeliančius abejonių, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo‑pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo‑pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K‑245‑696/2015, 2K‑147‑511/2016, 2K‑226‑693/2017).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su visais apylinkės teismo argumentais dėl veikos kvalifikavimo, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bausmės skyrimo

12. Nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su G. K. paskirta bausme, teigiama, jog paskirta per griežta bausmė ir prašo skirti švelnesnę bausmę – minimalią baudą.

13. Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. K. skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos trukmę, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. K. atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltu prisipažino iš dalies, žalą atlygino, į jo asmenybę – praeityje teistas keturis kartus (1 t., b. l. 100-115), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 116-121), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teiktos (1 t., b. l. 124), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 125).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijoje numatytą arešto bausmę ir nustatydamas trukmę didesnę už vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), taip pat subendrindamas bausmes jas iš dalies sudedant ir nustatydamas galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam G. K. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausmė, atsižvelgus tiek į veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo atveju skirti G. K. kitos BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, įvertinus tai, kad nuteistasis teisiamas 5 kartą, prieš tai skirtos griežtesnės bausmės nei bauda nepasiekė bausmės tikslų, be to jis nedirba, pajamų negauna, yra netikslinga, todėl atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti G. K. paskirtos bausmės rūšį ar dydį, nėra pagrindo.

16. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas G. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Apylinkės teismas bausmes subendrino taikydamas BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, t. y. taikė palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, ir nuteistajam paskyrė pagrįstą bausmę.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

17. Apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nuteistojo gynėjas nurodo, jog G. K. yra atlyginęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą bei dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino kaltu ir gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, įpareigoja aukštesnės instancijos teismą įvertinti, ar šios aplinkybės neturėjo būti pripažintos G. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

18. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino tik iš dalies – pripažino, kad pavogė meškerę, tačiau neigė jos vertę. Šiuo pagrindu nėra galimybės pripažinti, kad nuteistasis pripažino visas esmines inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju pagrindo laikyti, jog nuteistasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra.

19. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo patirtą turtinę 180 eurų žalą (1 t., b. l. 31). Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo gauta civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kurioje nurodoma, kad G. K. atlygino padarytą žalą, dėl to jam pretenzijų neturi ir galutinai susitaikė (1 t., b. l. 169). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2020 m. liepos 28 d. G. K. civiliam ieškovui sumokėjo 120 eurų (1 t., b. l. 170). Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

20. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistajam G. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir spręsti klausimą dėl jam skirtos ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, jog paskyręs subendrintą bausmę asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas turi iš naujo išspręsti klausimą, ar yra sąlygos dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – tiek formalios įstatyme įtvirtintos sąlygos, tiek ir aplinkybės, patvirtinančios, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas konkrečiu atveju neiškreips šio instituto prasmės ir paskirties. Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų, kurios įpareigoja teismą paskyrusį laisvės atėmimo bausmę motyvuoti savo sprendimą neatidėti bausmės vykdymo.

22. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K‑7‑29‑942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

23. Ir nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K‑277‑495/2019, 2K-64-495/2020).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo G. K. asmenybe, padarė išvadą, kad yra pagrindas dar kartą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. nors G. K. jau vieną kartą buvo suteikta galimybė resocializuotis neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, neardant jo socialinių ryšių, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tokią galimybę išimties tvarka suteikia jam dar kartą.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. K. nors ir nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 125). VšĮ „Alfa centras“ 2021 m. vasario 9 d. pažymos patvirtina, kad G. K. atvyko gydytis nuo priklausomybės ir nuo 2020 m. gruodžio 14 d. dalyvauja psichologinėje socialinėje reabilitacijos programoje, priklausomybės ligų reabilitacinėje bendruomenėje, kur taikomas specialus režimas (2 t., b. l. 36-37). Medicininio pažymėjimo nuorašas patvirtina, jog nuteistojo G. K. draugė L. L. laukiasi. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir deda visas pastangas, jog keistųsi, todėl jam ypatingai svarbu tęsti ligos gydymą priklausomybės centre, dėl kurios ir padarė nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, turi gyvenimo draugę, su kuria sieja stiprus socialinis ryšys, ji laukiasi kūdikio.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius (gydosi ligą, kuria šeimą) ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką nuteistojo turimiems ir kuriamiems socialiniams ryšiams. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

27. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad G. K. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti ir G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktuose ir 6 dalyje numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams 6 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks nuteistojo ligos gydymo ir socialinių ryšių su kuriama šeima, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad G. K. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas dėl G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo formos pakeitimo tenkinamas – bausmės vykdymas atidedamas, nustatant atitinkamas pareigas.

Dėl bausmės atlikimo vietos

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam G. K. galutinę laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50, 51 ir kt. straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ir ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo G. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinti nuteistajam G. K. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 6 dalimi paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų gydymo įstaigoje (priklausomybės centre) visą šios gydymo įstaigos (priklausomybės centro) nustatytą privalomą kursą/programą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta bausmę nuteistajam G. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis