Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-478/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-07-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-27Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-12-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2015-04-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2K-478/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00030-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Goda (pirm.), Rimantas Baumilas, Vytautas Masiokas (pran.)
Nuteistasis
B. G., J. B.-K., M. D., D. K., J. P., D. M.
Advokatai
Eugenijus Markevičius, Valdas Bliujus
Baudžiamoji byla Nr. 2K-478/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00030-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1. 2.4.7. 2.6.7.5. 2.6.7.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. G., nuteistųjų J. B.-K., M. D., D. K., J. P. gynėjo advokato Valdo Bliujaus ir nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteisti:

B. G. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė B. G. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

J. B.-K. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės apribojimu vieneriems metams; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) 2600 Lt (20 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. B.-K. paskirta – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

Žemesnės instancijos teismas

M. D. – pagal 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) 2600 Lt (20 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė M. D. paskirta – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

D. K. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) 5200 Lt (40 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė D. K. paskirta – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

J. P. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės apribojimu dvejiems metams; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) 3900 Lt (30 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. P. paskirta – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

D. M. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė D. M. paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti priteista:

iš B. G. ir I. B. solidariai – 20 102,53 Lt;

iš B. G. ir M. D. solidariai 1939,30 Lt;

iš B. G. ir J. P. solidariai 20 564,90 Lt;

iš B. G. ir L. Š. solidariai 34 738,88 Lt;

iš B. G. ir D. K. solidariai 3886,97 Lt;

iš B. G., N. C. ir D. M. solidariai 9101,94 Lt;

iš B. G., J. B.-K. ir D. M. solidariai 9683,76 Lt;

iš B. G. ir G. T. solidariai 7796,76 Lt;

iš B. G. ir Ž. P. solidariai 8701,48 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. B., L. Š., N. C., Ž. P. ir G. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistosios B. G., nuteistųjų J. B.-K., M. D., D. K., J. P. gynėjo advokato Valdo Bliujaus ir nuteistojo D. M. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistos turtinės žalos sumos sumažintos:

iš B. G. ir I. B. solidariai priteista žala – iki 15 653,79 Lt;

iš B. G. ir M. D. solidariai priteista žala – iki 1704,27 Lt;

iš B. G. ir J. P. solidariai priteista žala – iki 15 629,33 Lt;

iš B. G. ir L. Š. solidariai priteista žala – iki 27 642,04 L;

iš B. G. ir D. K. solidariai priteista žala – iki 2986,51 Lt;

iš B. G., N. C. ir D. M. solidariai priteista žala – iki 6861,27 Lt;

iš B. G., J. B.-K. ir D. M. solidariai priteista žala – iki 7258,61 Lt;

iš B. G. ir G. T. solidariai priteista žala – iki 5868,81 Lt;

iš B. G. ir Ž. P. solidariai priteista žala – iki 7088,42 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. B. G. ir D. M., veikdami organizuota grupe, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje bei klastojo dokumentus (sukčiavimo būdas – fiktyvus asmenų įdarbinimas) fiktyviai įdarbinant L. V. (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį), J. B.-K., J. M. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2010 m. kovo 26 d. prokuroro nutarimu įtariamajai susitaikius su valstybės institucija – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus atstovu) ir N. C..

Be to, D. M., susitaręs ir bendrininkaudamas su V. M. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2009 m. lapkričio 18 d. prokuroro nutarimu įtariamajai susitaikius su valstybės institucija – VSDFV Vilniaus skyriaus atstovu), o B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su I. B., M. D., J. P., L. Š., D. K., G. T., Ž. P., ir V. B. bei J. Š. (kurios Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais nuteistos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį), sukčiavo valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje bei klastojo dokumentus (sukčiavimo būdas – fiktyvus asmenų įdarbinimas). Tokiu būdu B. G. tyčia savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 179 447,86 Lt, o D. M. 77 857,93 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančių lėšų – motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, dėl to padaryta didelė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui.

B. G. nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. spalio 24 d., būdama UAB „I“, registro kodas 300149004, 2005 m. spalio 3 d., įregistruotos adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), direktore, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, siekdami gauti didesnes motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir klastojo dokumentus, o būtent:

B. G., būdama pagal 2007 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2007/01-05 ir 2008 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/01-05 atsakinga už UAB „V“ apskaitos tvarkymą, veikdama organizuota grupe su D. M., iš anksto susitarė su UAB „V“ direktoriumi D. M. ir L. V., žinodama, kad L. V. UAB „V“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2007 m. rugpjūčio pradžioje UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartį Nr. 25, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „V“ direktorius D. M. priima į darbą L. V. antraeilėms direktoriaus pavaduotojos pareigoms ir įsipareigoja vieną kartą per mėnesį mokėti 7100 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 4 valandų darbo dienos trukmę, ir šią sutartį pateikė pasirašyti D. M. ir L. V., kurie, vykdydami susitarimą ir patvirtindami jiems žinomai realybės neatitinkančius faktus apie L. V. įdarbinimą ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. B. G., žinodama, kad V. V. realiai UAB „V“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 25 neatitinka tikrovės, surašė ir D. M. patvirtinus savo parašu 2007 m. rugpjūčio 16 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie L. V. priėmimą į UAB „V“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad L. V. direktoriaus pavaduotojos pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „V“ atlyginimų išmokėjimo L. V. faktus: įtraukė į UAB „V“ apskaitą neva 2007 m. rugsėjo 17 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas L. V. 4292,28 Lt dydžio atlyginimas, 2007 m. spalio 10 d. išmokėtas 4970 Lt atlyginimas, 2007 m. lapkričio 12 d. išmokėtas 2498,06 Lt atlyginimas, 2007 m. gruodžio 10 d. išmokėtas 3033,33 Lt atlyginimas ir 2007 m. gruodžio 29 d. išmokėtas 4550 Lt atlyginimas ir apskaičiavo 9434,46 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir D. M. patvirtinus savo parašu 2007 m. spalio 15 d., 2008 m. sausio 14 d., 2008 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma 3-SD ir forma SAM01, apie UAB „V“ apdraustuosius už 2007 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius ir 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie L. V. 27 764,76 Lt dydžio pajamas, nuo kurių skaičiuojamas pastarajai įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą L. V. pateikė VSDF Vilniaus skyriui 2008 m. vasario 1 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0126450 ir 2008 m. vasario 14 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „V“. 2008 m. vasario 25 d. VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis D. M. parašu patvirtintomis, B. G. surašytomis ir pateiktomis UAB „V“ ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-7497 skirti L. V. 17 642,52 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „V“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 4392,70 Lt pajamų mokestį, 2008 m. vasario 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius L. V. išmokėjo, bankiniu pavedimu pervedė 13 249,82 Lt į pastarosios AB bankas „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą L. V. pateikė VSDF Vilniaus skyriui UAB „V“ direktoriaus 2008 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 51 išleisti L. V. vaiko priežiūros atostogų ir 2008 m. birželio 10 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. 2008 m. birželio 30 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis D. M. parašu patvirtintais, B. G. surašytomis ir pateiktomis UAB „V“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-19269 skirti L. V. iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2010 m. kovo 19 d., vaiko priežiūros atostogų motinystės (tėvystės) pašalpą 93 072,73 Lt, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „V“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 10 819,89 Lt pajamų mokestį, 2008 m. liepos 11 d., 2008 m. rugpjūčio 12 d., 2008 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. lapkričio 15 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius L. V. išmokėjo, bankiniais pavedimais pervedė 35 489,77 Lt į pastarosios AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su D. K., žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos D. K. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. vasario 3 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 44, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie jos įdarbinimą UAB „I“ sekretorės pareigoms, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 800 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę, nenustatant darbo dienos trukmės, ir ją su D. K. pasirašė. Ji žinodama, kad D. K. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 44 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. vasario 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, melagingą pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie D. K. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad D. K. sekretorės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo D. K. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą mokėjimo žiniaraštį neva 2008 m. spalio 15 d. iš UAB „I“ kasos buvo išmokėtas D. K. 3274,80 Lt dydžio atlyginimas už 2008 m. vasario–birželio mėnesius, ir apskaičiavo 1345,61 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 15 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01, apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie D. K. 1560 Lt ir 2400 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą D. K. pateikė VSDF Vilniaus skyriui nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimus serija C Nr. 0151762 ir C Nr. 0148218 bei 2008 m. liepos 8 d. ir 2008 m. spalio 15 d. prašymus skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos pagrindinė darbovietė yra UAB „I“. 2008 m. liepos 28 d. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-22079 ir 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6-24-30395 skirti D. K. motinystės pašalpą 1102,50 Lt, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 264,60 Lt pajamų mokesčio, 2008 m. liepos 29 d. ir 2008 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyrius D. K. išmokėjo, bankiniais pavedimais pervedė 837,90 Lt į pastarosios AB „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su J. P. ir žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos J. P. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. vasario 8 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 45, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. P. įdarbinimą UAB „I“ antraeilėms direktorės pavaduotojos pareigoms, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 400 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę, darbo 4 valandų dienos trukmę, ir ją su J. P. pasirašė. Žinodama, kad J. P. UAB „I“ nedirba ir jokio darbo užmokesčio negauna, siekdama padidinti tariamas J. P. gaunamas pajamas, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), darbo sutartyje Nr. 45 įrašė pakeitimą ir įsipareigojo vieną kartą per mėnesį mokėti 5000 Lt darbo užmokestį, ir šį pakeitimą ji ir J. P., vykdydama bendrą susitarimą, patvirtino parašais. Ji žinodama, kad J. P. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 45 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. vasario 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. P. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. P. direktoriaus pavaduotojos pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo J. P. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą mokėjimo žiniaraščius neva 2008 m. rugpjūčio 29 d. iš UAB „I“ kasos buvo išmokėtas J. P. 3650 Lt dydžio atlyginimas, 2008 m. rugsėjo 5 d. išmokėtas 14 600 Lt atlyginimas, 2008 m. rugsėjo 8 d. išmokėtas 995,44 Lt atlyginimas ir apskaičiavo 5328,07 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01 apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. P. 15 680 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą J. P. pateikė VSDF Vilniaus skyriui 2008 m. lapkričio 10 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0161026 ir 2008 m. lapkričio 12 d. prašymą skirti motinystės pašalpą. 2008 m. lapkričio 17 d. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-32026 skirti J. P. už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. kovo 15 d. 20 564,90 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 4935,57 Lt pajamų mokestį, 2008 m. lapkričio 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius J. P. išmokėjo, bankiniu pavedimu pervedė 15 629,33 Lt į pastarosios AB DnB Nord Bank kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su J. Š., žinodama, kad ši UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos J. Š. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. vasario 11 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 46, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. Š. įdarbinimą UAB „I“ administratore, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 7000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją su J. Š. pasirašė. Ji žinodama, kad J. Š. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 46 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. vasario 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. Š. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. Š. administratorės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo J. Š. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą neva iš UAB „I“ kasos buvo išmokėtas J. Š. 8592,78 Lt dydžio atlyginimas už 2008 m. vasario ir kovo mėnesius ir įtraukė į avansines apyskaitas neva 2008 m. rugpjūčio 29 d. išmokėjo J. Š. 1073,01 Lt dydžio atlyginimą, 2008 m. rugsėjo 5 d. išmokėjo 10 901,61 Lt dydžio atlyginimą ir apskaičiavo 8919,75 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 15 d. pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01, apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. Š. 11 550 Lt ir 14 700 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą J. Š. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. rugpjūčio 12 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0152002 ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „I“. 2008 m. rugpjūčio 25 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-24412 skirti J. Š. 17 239,20 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 3734,21 Lt pajamų mokestį, 2008 m. rugsėjo 21 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo J. Š., bankiniu pavedimu pervedė 13 504,99 Lt į pastarosios AB SEB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą J. Š. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. gruodžio 9 d. bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „I“ administratorės įsakymą Nr. 9 išleisti J. Š. vaiko priežiūros atostogų ir 2008 m. gruodžio 17 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „I“. 2008 m. gruodžio 19 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-34768 ir 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 6-26-1400 skirti J. Š. vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d., 110 468,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 3898,91 Lt pajamų mokestį, 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius J. Š. išmokėjo, bankiniais pavedimais pervedė 15 117,30 Lt į pastarosios AB „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su L. Š. ir žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos L. Š. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. kovo 12 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 48, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie L. Š. įdarbinimą UAB „I“ komercijos direktore, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 9000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę ir ją su L. Š. pasirašė. Ji žinodama, kad L. Š. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 48 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. kovo 21 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie L. Š. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad L. Š. komercijos direktorės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo L. Š. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą neva 2008 m. birželio 29 d. iš UAB „I“ kasos buvo išmokėtas L. Š. 4456,80 Lt dydžio atlyginimas už 2008 m. kovo mėnesį ir įtraukė į avansines apyskaitas neva 2008 m. rugpjūčio 20 d. išmokėjo L. Š. 15 560,40 Lt dydžio atlyginimą ir apskaičiavo 9174,60 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. liepos 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01, apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie L. Š. 6000 Lt ir 21 000 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojama įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą L. Š. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. liepos 28 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0151778 ir 2008 m. liepos 29 d. prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2008 m. spalio 7 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0148278 ir 2008 m. spalio 20 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „I“. 2008 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-22523 skirti L. Š. 8800 Lt motinystės pašalpą, ir 2008 m. spalio 27 d. – sprendimą Nr. 6-24-30328 skirti L. Š. 1000 Lt motinystės pašalpą, viso 9800 Lt, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 1891,20 Lt pajamų mokestį, 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyrius L. Š. išmokėjo, bankiniu pavedimu pervedė 7908,80 Lt į pastarosios AB „DnB Nord“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą L. Š. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, BUAB „I“ administratorės 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 8 išleisti L. Š. vaiko priežiūros atostogų ir 2008 m. gruodžio 3 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „I“. 2009 m. sausio 29 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-2261 skirti L. Š. vaiko priežiūros atostogų, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. spalio 6 d., iki vaikui sukaks dveji metai, 24 938,88 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 5237,17 Lt pajamų mokestį, 2009 m. sausio 29 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius L. Š. išmokėjo, bankiniais pavedimais pervedė 19 701,71 Lt į pastarosios AB DnB Nord Bank banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su I. B. ir žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos I. B. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. balandžio 14 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 50, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie I. B. įdarbinimą UAB „I“ direktoriaus pavaduotoju, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 7000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 4 darbo valandų dienos trukmę, ir ją su I. B. pasirašė. Ji žinodama, kad I. B. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 50 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. balandžio 25 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie I. B. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad I. B. direktoriaus pavaduotojo pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo I. B. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą, į avansines apyskaitas neva 2008 m. rugpjūčio 29 d. išmokėjo I. B. 2787,25 Lt dydžio atlyginimą, 2008 m. rugsėjo 5 d. išmokėjo 5552,72 Lt dydžio atlyginimą, 2008 m. spalio 17 d. 5110 Lt dydžio atlyginimą, ir apskaičiavo 6054,61 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. liepos 15 d. pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01 apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. antrąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie I. B. 17 818,16 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą I. B. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. lapkričio 17 d. prašymą skirti tėvystės pašalpą, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietę. 2008 m. lapkričio 19 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-32176 skirti I. B. 5738,26 Lt tėvystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 1377,18 Lt pajamų mokestį, 2008 m. rugpjūčio 21 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo I. B., bankiniu pavedimu pervedė 4361,08 Lt į pastarojo AB „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą I. B. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. gruodžio 30 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietę. 2009 m. sausio 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-1207 skirti I. B. vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d., 95 846,53 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 3071,56 Lt pajamų mokestį, 2009 m. sausio 28 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. balandžio 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius I. B. išmokėjo, bankiniais pavedimais pervedė 11 292,71 Lt į pastarojo AB „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su M. D. ir žinodama kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos M. D. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. gegužės 9 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 51, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie M. D. įdarbinimą UAB „I“ sekretore – vadybininke, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 2000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją su M. D. pasirašė. Ji žinodama, kad M. D. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 51 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. gegužės 20 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie M. D. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad M. D. sekretorės – vadybininkės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo M. D. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą neva 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. spalio 10 d. iš UAB „I“ kasos buvo išmokėtas M. D. 3780,86 Lt dydžio atlyginimas ir įtraukė į avansines apyskaitas neva 2008 m. spalio 17 d. išmokėjo M. D. 3073,60 Lt dydžio atlyginimą ir apskaičiavo 3011,87 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. liepos 15 d., 2008 m. spalio 9 d. pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01 apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie M. D. 3500 Lt ir 5363,65 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą M. D. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. rugsėjo 22 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0124905 ir 2008 m. rugsėjo 23 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jos darbovietė yra UAB „I“. 2008 m. spalio 6 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-28275 skirti M. D. 1939,30 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 235,03 Lt pajamų mokestį, 2008 m. spalio 9 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo M. D., bankiniu pavedimu pervedė 1704,27 Lt į pastarosios AB „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su V. B. ir žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos V. B. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. gegužės 21 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 52, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie V. B. įdarbinimą UAB „I“ sekretore – vadybininke, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 2000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją su V. B. pasirašė. Ji žinodama, kad V. B. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 52 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. gegužės 26 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie V. B. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad V. B. sekretorės – vadybininkės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo V. B. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą, į avansines apyskaitas neva 2008 m. rugsėjo 8 d. išmokėjo V. B. 12 155,96 Lt dydžio atlyginimą ir apskaičiavo 917,46 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė, pasirašė ir 2008 m. liepos 15 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM01 apie UAB „I“ apdraustuosius už 2008 m. antrąjį ketvirtį, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie V. B. 2700 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą susitarimą V. B. pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2008 m. spalio 6 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0154333 ir 2008 m. spalio 7 d. prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2008 m. gruodžio 19 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0161768 ir 2009 m. sausio 28 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietę. 2008 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis UAB „I“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-30327 skirti motinystės pašalpą 8790,06 Lt, ir 2009 m. vasario 3 d. – sprendimą Nr. 6-24-2728 skirti V. B. 1022,10 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 979,88 Lt pajamų mokestį, 2008 m. spalio 9 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo V. B., bankiniu pavedimu pervedė 3157,37 Lt į pastarosios AB „SEB“ banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G., susitarusi ir bendrininkaudama su J. B.-K. ir žinodama, kad ji UAB „I“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos J. B.-K. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. rugpjūčio 25 d. UAB „I“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 53, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. įdarbinimą UAB „I“ sekretore – vadybininke, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 5000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją su J. B.-K. pasirašė. Ji žinodama, kad J. B.-K. realiai UAB „I“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 53 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. priėmimą dirbti į UAB „I“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. B.-K. sekretorės – vadybininkės pareigų UAB „I“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „I“ atlyginimų išmokėjimo J. B.-K. faktus: įtraukė į UAB „I“ apskaitą, į avansines apyskaitas neva 2008 m. rugsėjo 8 d. išmokėjo J. B.-K. 1879,04 Lt dydžio atlyginimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. ir apskaičiavo 803,16 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, bei surašė, pasirašė ir 2008 m. rugsėjo 8 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 2-SD 01 apie UAB „I“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. gautas 2362,62 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. B. G. tęsdama išankstinį susitarimą su J. B.-K. sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, būdama pagal 2007 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2007/01-05 ir 2008 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/01-05 atsakinga už UAB „V“ apskaitos tvarkymą, be UAB „V“ direktoriaus D. M. sutikimo bei žinodama, kad J. B.-K. UAB „V“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. rugsėjo 8 d. patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 30, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „V“ direktorius D. M. priima į darbą J. B.-K., sekretore – vadybininke, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 5000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir šią sutartį pateikė pasirašyti J. B.-K., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „V“ sekretore – vadybininke ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Ji žinodama, kad J. B.-K. realiai UAB „V“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 30 neatitinka tikrovės, surašė ir 2008 m. rugsėjo 16 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie UAB „V“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. priėmimą į UAB „V“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. B.-K. sekretorės – vadybininkės pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „V“ atlyginimų išmokėjimo J. B.-K. faktus: įtraukė į UAB „V“ apskaitą neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas J. B.-K. 2731,31 Lt dydžio atlyginimas, 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2700 Lt atlyginimas, bei apskaičiavo 4757,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, bei surašė ir 2008 m. spalio 14 d., 2009 m. sausio 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma 3-SD ir forma SAM01 apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. 3636,32 Lt ir 14 000 Lt dydžio pajamas, nuo kurių skaičiuojama pastarajai įmokų dydis. 2009 m. sausio 21 d. patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), B. G., veikdama organizuota grupe su D. M., susitarė su UAB „V“ direktoriumi D. M. tęsti pastarosios pradėtą nusikalstamą veiką, sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, pateikė pastarajam pasirašyti ir D. M. vykdydamas šį susitarimą bei žinodamas, kad J. B.-K. sekretorės – vadybininkės pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, pasirašė B. G. surašytus dokumentus: 2008 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartį Nr. 30 ir patvirtino melagingus duomenis apie J. B.-K. priėmimą į UAB „V“ sekretore – vadybininke ir jos uždarbį, bei kasos išlaidų orderius ir patvirtino imituotus atlyginimų išmokėjimo J. B.-K. faktus – neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas J. B.-K. 2731,31 Lt dydžio atlyginimas ir 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2700 Lt atlyginimas. B. G. įstatymų nustatyta tvarka nepaskirta, tačiau nuo 2008 m. spalio 1 d. realiai vadovaudama UAB „B“, įmonės kodas 301911589, įregistruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veiklai, taip pat nuo 2008 m. lapkričio 13 d. būdama vyriausiąja buhaltere, bei atlikdama direktoriaus ir vyriausiojo buhalterio funkcijas visiškai kontroliuodama įmonės veiklą ir buhalterinę apskaitą, tęsdama išankstinį susitarimą su J. B.-K. sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, ir žinodama, kad J. B.-K. realiai UAB „B“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos 2008 m. gruodžio 24 d. UAB „B“ patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 24, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „B“ direktorė S. M. priima į darbą J. B.-K., antraeilėms buhalterės padėjėjos pareigoms, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 2000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 4 darbo valandų dienos trukmę, ir šią sutartį pateikė pasirašyti J. B.-K., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „B“ buhalterės padėjėja ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje B. G. šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „B“ oficialiai direktorei S. M., kuri nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, šią sutartį pasirašė. B. G. žinodama, kad J. B.-K. realiai UAB „B“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 24 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. priėmimą dirbti į UAB „B“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. B.-K. buhalterės padėjėjos pareigų UAB „B“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, į apskaitą įtraukė, kad J. B.-K. priskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. sausio 15 d. 380,95 Lt darbo užmokestis ir 619,05 Lt premija, ir apskaičiavo 829,83 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, bei surašė ir 2009 m. sausio 15 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma SAM 01, apie UAB „B“ apdraustuosius už 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį, kurio priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. B.-K. 10 000 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir J. B.-K., vykdydama bendrą susitarimą, pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2009 m. sausio 19 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0160584 ir 2009 m. vasario 10 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietes. 2009 m. vasario 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis bei pateiktomis UAB „I“, UAB „V“ ir UAB „B“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-3878 skirti J. B.-K. 9046,26 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „I“, UAB „V“ ir UAB „B“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 2291,27 Lt pajamų mokestį, 2009 m. sausio 23 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo J. B.-K., bankiniu pavedimu pervedė 6754,99 Lt į pastarosios AB „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

B. G. būdama pagal 2007 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2007/01-05 ir 2008 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/01-05 atsakinga už UAB „V“ apskaitos tvarkymą, iš anksto susitarė su J. M. bei vykdydama bendrą susitarimą, be UAB „V“ direktoriaus D. M. sutikimo bei žinodama, kad J. M. UAB „V“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. rugsėjo 9 d. patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 35, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „V“ direktorius D. M. priima į darbą J. M., direktoriaus pavaduotoja, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 7000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją pateikė pasirašyti J. M., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „V“ direktoriaus pavaduotoja ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Ji žinodama, kad J. M. realiai UAB „V“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 35 neatitinka tikrovės, surašė ir 2008 m. rugsėjo 16 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie UAB „V“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. M. priėmimą į UAB „V“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. M. direktorės pavaduotojos pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „V“ atlyginimų išmokėjimo J. M. faktus: įtraukė į UAB „V“ apskaitą neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas J. M. 3328,59 Lt dydžio atlyginimas, 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2000 Lt atlyginimas bei apskaičiavo 7969,85 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir 2008 m. spalio 14 d., 2009 m. sausio 15 d. VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, pateikė suklastotus dokumentus – pranešimus, forma 3-SD ir forma SAM01 apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. M. 4454,52 Lt ir 19 000 Lt dydžio pajamas, nuo kurių skaičiuojama pastarajai įmokų dydis. 2009 m. sausio 21 d. patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), B. G., veikdama organizuota grupe su D. M., susitarė su UAB „V“ direktoriumi D. M. tęsti pastarosios pradėtą nusikalstamą veiką, sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, pateikė pastarajam pasirašyti ir D. M. vykdydamas šį susitarimą bei žinodamas, kad J. M. sekretorės–vadybininkės pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, pasirašė B. G. surašytus dokumentus: 2008 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartį Nr. 35 ir patvirtino melagingus duomenis apie J. M. priėmimą į UAB „V“ direktoriaus pavaduotoja ir jos uždarbį bei kasos išlaidų orderius ir patvirtino imituotus atlyginimų išmokėjimo J. M. faktus – neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas J. M. 3328,59 Lt dydžio atlyginimas, 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2000 Lt atlyginimas. B. G. įstatymų nustatyta tvarka nepaskirta, tačiau nuo 2008 m. spalio 1 d. realiai vadovaudama UAB „B“, į. k. 301911589, įregistruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veiklai, taip pat nuo 2008 m. lapkričio 13 d. būdama vyriausiąja buhaltere bei atlikdama direktoriaus ir vyriausiojo buhalterio funkcijas visiškai kontroliuodama įmonės veiklą ir buhalterinę apskaitą, tęsdama išankstinį susitarimą su J. M. sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, ir žinodama, kad J. M. realiai UAB „B“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos 2008 m. gruodžio 12 d. UAB „B“ patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 23, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „B“ direktorė S. M. priima į darbą J. M., direktoriaus pavaduotoja, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 3000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 4 darbo valandų dienos trukmę, ir ją pateikė pasirašyti J. M., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „B“ direktorės pavaduotoja ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje B. G. šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „B“ oficialiai direktorei S. M., kuri nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, šią sutartį pasirašė. B. G. žinodama, kad J. M. realiai UAB „B“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 23 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie J. M. priėmimą dirbti į UAB „B“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad J. M. direktorės pavaduotojos pareigų UAB „B“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, į apskaitą įtraukė, kad J. M. priskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. sausio 28 d. 4700 Lt darbo užmokestis, ir apskaičiavo 1759,06 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. balandžio 17 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM 01, apie UAB „B“ apdraustuosius už 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2009 m. pirmąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie J. M. 2000 Lt ir 2700 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojama įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir J. M., vykdydama bendrą susitarimą, pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2009 m. vasario 13 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0168303 ir 2009 m. vasario 17 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietes. 2009 m. vasario 21 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis bei pateiktomis UAB „V“ ir UAB „B“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-4117 skirti J. M. 13 233,57 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „V“ ir UAB „B“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 2846,69 Lt pajamų mokestį, 2009 m. vasario 21 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo J. M., bankiniu pavedimu pervedė 10 919,32 Lt į pastarosios AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

B. G. būdama pagal 2007 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2007/01-05 ir 2008 m. sausio 2 d. sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/01-05 atsakinga už UAB „V“ apskaitos tvarkymą, iš anksto susitarė su N. C. be UAB „V“ direktoriaus D. M. sutikimo bei žinodama, kad N. C. UAB „V“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. rugsėjo 17 d. patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 36, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „V“ direktorius D. M. priima į darbą N. C., komercijos direktore, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 5800 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją pateikė pasirašyti N. C., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „V“ komercijos direktore ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Ji žinodama, kad N. C. realiai UAB „V“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 36 neatitinka tikrovės, surašė ir 2008 m. rugsėjo 26 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie UAB „V“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie N. C. priėmimą į UAB „V“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad N. C. komercijos direktorės pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna – imitavo UAB „V“ atlyginimų išmokėjimo N. C. faktus: įtraukė į UAB „V“ apskaitą neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas N. C. 1732,12 Lt dydžio atlyginimas, 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2000 Lt atlyginimas, ir apskaičiavo 6718,78 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir 2008 m. spalio 14 d., 2009 m. sausio 15 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma 3-SD ir forma SAM01 apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius, kurių priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie N. C. 2372,76 Lt ir 17 400 Lt dydžio pajamas, nuo kurių skaičiuojama pastarajai įmokų dydis. 2009 m. sausio 21 d. patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), B. G., veikdama organizuota grupe su D. M., susitarė su UAB „V“ direktoriumi D. M. tęsti pastarosios pradėtą nusikalstamą veiką, sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, pateikė pasirašyti ir D. M. vykdydamas šį susitarimą bei žinodamas, kad N. C. komercijos direktorės pareigų UAB „V“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, pasirašė B. G. surašytus dokumentus: 2008 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartį Nr. 30 ir patvirtino melagingus duomenis apie N. C. įdarbinimą į UAB „V“ komercijos direktore ir jos uždarbį bei kasos išlaidų orderius ir patvirtino imituotus atlyginimų išmokėjimo N. C. faktus – neva 2008 m. spalio 6 d. iš UAB „V“ kasos buvo išmokėtas N. C. 1732,12 Lt dydžio atlyginimas ir 2008 m. lapkričio 5 d. išmokėtas 2000 Lt atlyginimas. Tęsiant nusikalstamą veiką ir N. C. vykdydama bendrą susitarimą, pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2009 m. sausio 5 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0160567 ir 2009 m. vasario 8 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbovietes. 2009 m. vasario 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir pateiktomis UAB „V“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-3870 skirti N. C. 9101,94 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „V“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 2240,64 Lt pajamų mokestį, 2009 m. vasario 21 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo N. C., bankiniu pavedimu pervedė 6861,27 Lt į pastarosios AB bankas „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

B. G. įstatymų nustatyta tvarka nepaskirta, tačiau nuo 2008 m. spalio 1 d. realiai vadovaudama UAB „B“, į. k. 301911589, įregistruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veiklai, taip pat nuo 2008 m. lapkričio 13 d. būdama vyriausiąja buhaltere bei atlikdama direktoriaus ir vyriausiojo buhalterio funkcijas visiškai kontroliuodama įmonės veiklą ir buhalterinę apskaitą, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, siekdami gauti didesnes motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, o būtent:

B. G. susitarusi ir bendrininkaudama su G. T. ir žinodama, kad G. T. realiai UAB „B“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos 2008 m. spalio 3 d. UAB „B“ patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 10, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „B“ direktorė S. M. priima į darbą G. T., vadybininke, buhalterės padėjėja, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 3000 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją pateikė pasirašyti G. T., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „B“ vadybininke, buhalterės padėjėja ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje B. G. šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „B“ oficialiai direktorei S. M., kuri nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, šią sutartį pasirašė. B. G. žinodama, kad G. T. realiai UAB „B“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 10 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. spalio 9 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie G. T. priėmimą dirbti į UAB „B“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad G. T. vadybininkės, buhalterės padėjėjos pareigų UAB „B“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, į apskaitą įtraukė, kad G. T. iš UAB „B“ kasos buvo išmokėtas Lt dydžio atlyginimas ir apskaičiavo 6523,47 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. balandžio 17 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM 01, apie UAB „B“ apdraustuosius už 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį, kurio priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie G. T. 8608,80 Lt ir 9000 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir G. T., vykdydama bendrą susitarimą, pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2009 m. balandžio 1 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0186737 ir 2009 m. balandžio 2 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „B“. 2009 m. balandžio 8 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis bei pateiktomis UAB „B“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-7544 skirti G. T. 8054,76 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „B“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 1927,95 Lt pajamų mokestį, 2009 m. balandžio 9 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo G. T., bankiniu pavedimu pervedė 5868,81 Lt į pastarosios AB „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

B. G. susitarusi ir bendrininkaudama su Ž. P. (iki santuokos pavarde S.) ir žinodama, kad Ž. P. realiai UAB „B“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos 2008 m. spalio 17 d. UAB „B“ patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį Nr. 15, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „B“ direktorė S. M. priima į darbą Ž. P., administratore, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 3500 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę ir 8 darbo valandų dienos trukmę, ir ją pateikė pasirašyti Ž. P., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą UAB „B“ administratore ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje B. G. šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „B“ oficialiai direktorei S. M., kuri nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką, šią sutartį pasirašė. B. G. žinodama, kad Ž. P. realiai UAB „B“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 15 neatitinka tikrovės, surašė, pasirašė ir 2008 m. spalio 31 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, suklastotą dokumentą – pranešimą, forma 1-SD 01, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie Ž. P. priėmimą dirbti į UAB „B“. Tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad Ž. P. administratorės pareigų UAB „B“ neatlieka, realiai darbo užmokesčio negauna, į apskaitą įtraukė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. Ž. P. iš UAB „B“ kasos buvo išmokėtas 1191,48 Lt dydžio atlyginimas ir 2008 m. gruodžio 10 d. išmokėtas 2635,64 Lt, ir apskaičiavo 7093,61 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei surašė ir 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. balandžio 17 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Vilnius, Laisvės pr. 28, suklastotus dokumentus – pranešimus, forma SAM 01, apie UAB „B“ apdraustuosius už 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį, kurio priede, forma SAM3SD, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie Ž. P. 8521,80 Lt ir 10 500 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis. Tęsiant nusikalstamą veiką ir Ž. P., vykdydama bendrą susitarimą, pateikė VSDF Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, 2009 m. balandžio 1 d. nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0073887 ir 2009 m. balandžio 1 d. prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos darbovietė yra UAB „B“. 2009 m. balandžio 8 d. VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis B. G. surašytomis ir patvirtintomis bei pateiktomis UAB „B“ melagingomis ataskaitomis apie apdraustuosius asmenis priėmė sprendimą Nr. 6-24-7578 skirti Ž. P. 8701,48 Lt motinystės pašalpą, kuri buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „B“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią, atskaičiavus 1613,06 Lt pajamų mokestį, 2009 m. balandžio 9 d. VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo Ž. P., bankiniu pavedimu pervedė 7088,42 Lt į pastarosios AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu B. G., veikdama organizuota grupe su D. M. dėl L. V., J. B.-K, J. M. ir N. C. fiktyvaus įdarbinimo bei bendrininkaudama su D. K., J. P., J. Š., L. Š., I. B., M. D., V. B., G. T., Ž. P. dėl jų fiktyvaus įdarbinimo, apgaule bendrininkų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – tą dalį motinystės ir tėvystės pašalpų, kurios buvo apskaičiuotos ir išmokėtos kaip neva apdraustiesiems UAB „I“, UAB „V“ ir UAB „B“ darbuotojams – iš viso apgaule įgijo 179 447,86 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl to padaryta didelė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Be to D. M., būdamas nuo 2006 m. vasario 3 d. UAB „V“, registro kodas 300525582, 2006 m. vasario 11 d. įregistruotos adresu Vilnius, P. V. g. 14–13, direktoriumi, susitaręs ir bendrininkaudamas su V. M., susitarė su ja pagaminti netikrą dokumentą – darbo sutartį. Vykdydamas bendrą susitarimą ir žinodamas, kad V. M. UAB „V“ nedirbs, jokių pareigų neatliks ir darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos V. M. motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 m. birželio 13 d. patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paruošė, atspausdino ir pasirašė darbo sutartį Nr. 28, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad jis, kaip UAB „V“ direktorius priima į darbą V. M., direktoriaus pavaduotojos pareigoms, įsipareigojant vieną kartą per mėnesį mokėti 800 Lt užmokestį, nustatant penkių dienų darbo savaitę, nenustatant darbo dienos trukmės, ir šią sutartį pateikė pasirašyti V. M., kuri vykdydama susitarimą ir patvirtindama jai žinomai realybės neatitinkančius faktus apie įdarbinimą ir darbo užmokestį, šią sutartį pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad V. M. realiai UAB „V“ nedirba, o pasirašyta darbo sutartis Nr. 28 neatitinka tikrovės, suklastojo tikrus dokumentus: laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2008 m. spalio 14 d. patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2008 m. birželio 16 d. pranešimą, forma 1SD 01, kuriuo patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad nuo 2008 m. birželio 16 d. draudėjas UAB „V“ priimdamas į darbą apdraudžia V. M. valstybiniu socialiniu draudimu bei pasirašė 2008 m. liepos 1 d. ir 2008 m. spalio 14 d. pranešimus, forma SAM01, apie UAB „V“ apdraustuosius už 2008 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius, kurių priede, forma 3-SD, patvirtino žinomai netikrus duomenis apie UAB „V“ apdraustosios V. M. gautas nurodytais ketvirčiais 4500 Lt ir 16 545,44 Lt pajamas, nuo kurių skaičiuojamas įmokų dydis.

D. M., veikdamas organizuota grupe su B. G. dėl L. V., J. B.-K, J. M. ir N. C. fiktyvaus įdarbinimo bei bendrininkaudamas su L. M. dėl jos fiktyvaus įdarbinimo apgaule bendrininkų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – tą dalį motinystės ir tėvystės pašalpų, kurios buvo apskaičiuotos ir išmokėtos kaip neva apdraustiesiems UAB „V“ darbuotojams – iš viso apgaule įgijo 77 857,93 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

B. G. nuteista ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

B. G., nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. spalio 24 d. būdama UAB „I“, registro kodas 300149004, 2005 m. spalio 3 d. įregistruotos adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), direktore ir vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakinga už UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 8 d. žinodama, kad UAB „I“ fiktyviai įdarbinti asmenys – D. K., J. P., J. Š., L. Š., I. B., M. D., V. B., J. B.-K realiai nedirba, jokių pareigų neatlieka, jai žinomai suklastotose darbo sutartyse nurodyto dydžio darbo užmokesčio negauna, ji sąmoningai UAB „I“ apskaitoje užfiksavo ir skaičiavo minėtiems asmenims draudžiamąsias pajamas, iš viso 182 581,54 Lt ir 56 563,76 Lt (30,9 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų, socialinio draudiminių išmokų dėl ligos – 633,38 Lt, ir įtraukė žinomai realiai neįvykusias ūkines operacijas – fiktyvius darbo užmokesčio išmokėjimus: užfiksavo, kad 2008 m. birželio 27 d. ji iš bendrovės kasos išmokėjo L. Š. 4456,80 Lt darbo užmokesčio ir J. Š. 8592,78 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugpjūčio 29 d. ji iš bendrovės kasos išmokėjo J. P. 496,40 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugsėjo 5 d. ji iš bendrovės kasos išmokėjo M. D. 1171,80 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugsėjo 15 d. ji iš bendrovės kasos išmokėjo M. D. 1072,26 Lt darbo užmokesčio, nors žinojo, kad 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. rugsėjo 5 ir 15 d. UAB „I“ kasoje piniginių lėšų nebuvo, taip pat įtraukė, kad neva mokėjo atlyginimus pagal žiniaraščius: 2008 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad L. Š. išmokėjo 15 560,40 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad J. P. išmokėjo 3650 Lt darbo užmokesčio, J. Š. išmokėjo 1073,01 Lt darbo užmokesčio, I. B. išmokėjo 2787,25 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugsėjo 5 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad J. P. išmokėjo 14 600 Lt darbo užmokesčio, J. Š. išmokėjo 10 901,61 Lt darbo užmokesčio, I. B. išmokėjo 5552,72 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugsėjo 8 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad J. P. išmokėjo 995,44 Lt darbo užmokesčio, V. B. 12 155,96 Lt darbo užmokesčio, J. B.-K 1879,04 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. spalio 15 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad D. K. išmokėjo 3274,80 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. spalio 17 d. mokėjimų žiniaraštyje nurodė, kad M. D. išmokėjo 3073,60 Lt darbo užmokesčio, I. B. išmokėjo 5110 Lt darbo užmokesčio. Šiuos žinomai netikrus žiniaraščius įformino avansinėse apyskaitose ir apskaitė sąskaitoje Nr. 448/6 „kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai”, taip iškreipė realią UAB „I“ finansinę ir turtinę būklę, t. y. sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus”, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „I” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 8 d.

Kasaciniu skundu nuteistoji B. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ją išteisinti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba sušvelninti bausmę.

Kasatorė nurodo, kad nesutinka su teismų sprendimais, nes teismai nepagrįstai konstatavo, kad ji dalyvavo organizuotos grupės veikloje, darė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Byla, jos vertinimu, buvo išnagrinėta šališkai, remiantis tik kaltinimo pateikta versija, nenuosekliais liudytojų ir kaltinamųjų parodymais, neišsamiomis, jos kaltės nepatvirtinančiomis specialistų išvadomis ir kitais neobjektyviais įrodymais. Teismai išvadas dėl jos kaltės padarė išsamiai neišnagrinėję visų bylos aplinkybių, remdamiesi vien prielaidomis, visiškai neatsižvelgė į jos duotus paaiškinimus bei juos patvirtinančius įrodymus, kitus objektyvius bylos įrodymus bei nepateikė jokių argumentų, dėl ko šiuos bylos įrodymus atmeta. Teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, ignoravo objektyvius duomenis, jog įdarbintos moterys dirbo, atliko darbines funkcija, gavo (bent dalį) darbo sutartimis sulygtus darbo užmokesčius, dėl to buvo mokami mokesčiai valstybei, VSDFV biudžetui.

Teismai, pasak kasatorės, rinkdami, tirdami ir vertindami surinktus įrodymus pažeidė BPK 20, 305 straipsnių nuostatas, o tai pripažintina esminiais BPK pažeidimais, lėmusiais neteisingų, nepagrįstų išvadų padarymą, jos teisių suvaržymą, tai taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš esmės neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo ir taip padarė esminį BPK nuostatų pažeidimą, suvaržė jos teises bei priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė, kokie konkretūs įrodymai patvirtina jos dalyvavimą inkriminuotose nusikalstamose veikose, kodėl atmetami kaltinimą paneigiantys, išsamūs ir nuoseklūs įrodymai, nepasisakė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių ir dėl paskirtos bausmės. Kasatorės nuomone, tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmestinai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą, nesigilino į jame pateikiamus įtikinamus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo, patvirtina ir tas faktas, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje (42–45 psl.), yra kalbama apie R. K. ir N. K. pareikštus kaltinimus, analizuojami su tuo susiję įrodymai bei iš esmės atmetamas šių asmenų apeliacinis skundas, nors jie šioje byloje nebuvo kaltinami.

Žemesnės instancijos teismas

Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nei ji, nei kiti kaltinamieji nepaneigė jiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, tai akivaizdžiai rodo bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis), nes prokurorui, o ne kaltinamiesiems tenka pareiga įrodyti pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Kasatorė teigia, kad teismų sprendimuose, pažeidžiant BPK 305 straipsnio nuostatas, neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. B. G. teigia, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ji buvo pripažinta kalta padariusi vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nors ši nusikalstama veika pagal kaltinamąjį aktą bei nuosprendį susidaro iš eilės nusikalstamos veikos epizodų, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo atskirai neanalizavo, nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių atskiro nusikalstamos veikos epizodo inkriminavimo jai pagrįstumą, tai rodo nuosprendžio neišsamumą, neatitikimą įstatymo nuostatoms bei neteisėtumą. Šių nuosprendžio trūkumų (neatitikimų BPK nuostatoms) apeliacinės instancijos teismas nepašalino, jų neanalizavo ir dėl jų nutartyje nepasisakė, nors apie tai pasisakyta apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę–komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti ir pan. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-211/2012).

Šalies argumentai

Kasatorė teigia, kad priešingai nei nustatyta teismų sprendimuose, ji inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, jokių fiktyvių darbo sutarčių nesudarinėjo, o įstatymas nedraudžia į darbą priimti nėščias moteris, joms mokėti atlyginimą. UAB „I“, UAB „V“, UAB „B“, kuriose buvo įdarbintos kaltinime minimos moterys, nebuvo fiktyvios, jos realiai vykdė veiklą, teikė paslaugas, gaudavo pajamų, įdarbintos moterys, realiai atlikdavo joms pavestas darbines funkcijas, už ką gaudavo sulygto dydžio darbo užmokestį, jokių neteisėtų rinkliavų iš įdarbintų asmenų ji neėmė, be teisinio pagrindo, siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą jokių mokesčių nemokėjo, taip pat neatliko ir kitų nusikalstamų veiksmų. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai – kaltinamųjų L. Š., D. K., J. P., M. D., J. B.-K, N. C., G. T. ir Ž. P. bei liudytojų S. T., A. L., L. P., N. M., A. K., E. S., T. K., A. B. ir V. S. parodymai. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos, todėl teismai nepagrįstai, vien bendro pobūdžio teiginiais, minėtus bylos įrodymus vertino kaip neįtikinamus, nepagrįstus bei juos be pagrindo atmetė.

Kasatorė teigia, kad jai pareikštų kaltinimų nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog G. T., D. K. ir J. P. įmonėse įsidarbino dar nežinodamos apie nėštumą. Kaltinamajai J. B.-K, anot kasatorės, nebuvo jokio finansinio suinteresuotumo sukčiauti ir klastoti dokumentus, kadangi vaiko priežiūros atostogose buvo ne ji pati, o jos sutuoktinis. Taip pat VSDFV buvo tinkamai informuota apie darbo sutarčių sudarymą, apie atlyginimų dydžio pasikeitimą, priėmė sumokėtas įmokas, apskaičiuotas pagal darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, ir dėl to nereiškė jokių pastabų nei įmonėms, nei darbuotojams iki tol, kol VSDFV kilo pareiga išmokėti tenkančias motinystės (tėvystės) pašalpas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės teigimu, nepasisakė dėl jos argumentų, jog inkriminuotame epizode dėl sukčiavimo su D. M. ir L. V. ji pripažinta kalta remiantis nenuosekliais, prieštaringais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, anot kasatorės, konstatuodamas, jog ji su kitais kaltinamaisiais apgaulės būdu įgijo didelės vertės VSDF biudžeto lėšas, išskirtinai rėmėsi tik kaltinimo pateiktais duomenimis – liudytojų R. K., L. P., T. Č., Z. B., N. M., A. K., J. M., J. Š., V. M., V. B. parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Tai rodo, kad teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai, rėmėsi tik kaltinimo pateiktais įrodymais, tai lėmė neteisingų išvadų padarymą ir neteisingų skundžiamų procesinių sprendimų priėmimą. Kasatorė mano, kad aukščiau nurodomų asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes UAB „I“ liko skolingas R. K., dėl to ši pyksta ir ją apkalba; J. M. parodymai gauti pažeidžiant BPK 33 ir 277 straipsnių nuostatas, nes ši 2011 m. sausio 17 d. teismo posėdyje, prieš duodama parodymus, pasirašė priesaikos tekstą, tačiau šio teksto neperskaitė, be to, šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški; J. Š., V. B., I. B. parodymai yra nulemti susiklosčiusios situacijos, joms siekiant išvengti bylinėjimosi procedūros, nes J. Š. ir V. B. priimtas baudžiamasis teismo įsakymas bei paskirta labai švelni bausmė, o J. M. tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju. Pasak kasatorės, liudytojai A. L., S. T., E. S. patvirtino, kad J. Š., J. M., V. B., I. B. įmonėse realiai dirbo, vykdė pavestas funkcijas, tai paneigia šių asmenų nenuoseklius, prieštaringus, melagingus parodymus. J. Š., J. M., V. B., I. B., L. P., Z. B., N. M., A. K. ir V. M. parodymai nepaneigia sudarytų realių darbinių santykių su kitais darbuotojais (kaltinamaisiais). Apeliacinės instancijos teismas, kasatorės nuomone, nepasisakė dėl liudytojų R. K., L. P., T. Č., Z. B., N. M., A. K., J. M., J. Š., V. M., V. B. duotų parodymų nenuoseklumo, nepatikimumo, prieštaringumo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė VSDFV Vilniaus skyriaus specialisto išvadoms dėl UAB „I“, UAB „V“, UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Išvadoje nurodoma, jog tirtos įmonės nėra pakankamai finansiškai pajėgios, paskutiniu metu patiria nuostolius, turi kitų finansinių sunkumų, dėl to, specialisto teigimu, negalėjo tiriamu laikotarpiu priimti naujų darbuotojų bei jiems mokėti sulygto dydžio darbo užmokesčio, tačiau tai, pasak kasatorės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įdarbinant kaltinime nurodytus asmenis buvo siekiama ne realių darbo santykių sukūrimo, o apgaulės būdu įgyti padidintas motinystės (tėvystės) ar kitas pašalpas. Kasatorės nuomone, specialisto išvadoje esantis nurodymas, kad įmonėse buvo akivaizdžiai padidinti atlyginimai, yra subjektyvi specialisto nuomonė, o ne objektyviais įrodymais patvirtinta išvada. Tai, kad kasoje nebuvo lėšų atlyginimams sumokėti, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tokių lėšų įmonė nesukaupdavo vėliau. Šių aplinkybių teismai nevertino, dėl jų nepasisakė.

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta veikiant tik tiesiogine tyčia. Pasak kasatorės, byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių jos bei kitų nuteistųjų siekį tyčia sau ar kitų naudai apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – tikslines išmokas, todėl, nenustačius visų būtinųjų nusikalstamos veikos elementų, nesurinkus objektyvių įrodymų, patvirtinančių jai pareikštų kaltinimų pagrįstumą, bei nepaneigus jos bei kitų kaltinamųjų nuoseklių, neprieštaringų parodymų bei juos patvirtinančių kitų objektyvių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta apgaulės būdu įgijus didelės vertės VSDF lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, dėl šių argumentų nutartyje nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Pasak kasatorės, teismai, nesant objektyvių įrodymų, remdamiesi prielaidomis, nepagrįstai konstatavo, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos jai veikiant organizuota grupe su D. M.. Byloje nenustatyta, kad ji ir D. M. būtų iš anksto susitarę tariamai padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, kartu siekę apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, suklastoti dokumentus, būtų pasidalinę vaidmenimis (užduotimis), kartu planavę šių nusikalstamų veikų padarymą. D. M. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad apie darbuotojų priėmimą į darbą jis sužinojo tik 2009 m. sausio mėnesį, t.y. jau tuomet, kai darbo sutartys buvo sudarytos, Tai, anot kasatorės, rodo, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti organizuotos grupės požymių, nes objektyviais įrodymais nebuvo nustatytas organizuotumo lygis, nusikalstamų veikų darymo pastovumas, veiklos planavimas, vaidmenų pasiskirstymas, jos ir D. M. realus suvokimas, jog veikia organizuota grupe, ko reikalauja teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas dėl tokio kvalifikavimo visiškai nepasisakė ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos.

Kasatorė pažymi, kad pagal jai pareikštą kaltinimą dėl sukčiavimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo teismas tariamai nustatė eilę nusikalstamų veikų epizodų, kuriuose dalyvavo skirtingi asmenys (kaltinamieji, nuteistieji), tačiau kvalifikavo juos kaip du tęstinius nusikaltimus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. B. G. nuomone, toks veikų kvalifikavimas yra nepagrįstas, nes jokiais objektyviais įrodymais nėra nustatyta, kad ji, tariamai veikdama eilėje inkriminuotų epizodų su skirtingais asmenimis, neva veikė turėdama vieningą ir apibrėžtą tyčią apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Dėl minėtų argumentų apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė.

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo įrodyti kasatorei inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties elementai (neteisėta tęstinė veika, priežastinis ryšys, žala, tyčia, veikimas organizuota grupe ir pan.).

Šalies argumentai

Kasatorė teigia, kad teismai paskyrė jai neteisingas, aiškiai prieštaraujančias teisingumo ir protingumo principams, per griežtas bausmes ir pataisos įstaigos rūšį, nes neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į charakterizuojančią medžiagą, netinkamai įvertino BK 54 straipsnio reikalavimus, t. y. netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas (BPK 369 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, visiškai neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl paskirtų bausmių ir tai kas pripažintina esminiu BPK nuostatų pažeidimu. B. G. nurodo, kad yra pripažinta kalta padariusi vieną sunkų ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus Pagal pareikštą kaltinimą dalis nusikalstamų veikų padaryta idealia sutaptimi. Byloje, pasak kasatorės, nepagrįstai konstatuota, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikiant organizuota grupe, todėl ši sunkinanti aplinkybė šalintina. Ji yra teisiama pirmą kartą, todėl yra visos sąlygos skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), bent jau už nesunkius nusikaltimus – nes turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra saistoma glaudžiais socialiniais ryšiais, kurie dėl paskirtos bausmės gali nutrūkti. Paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kasatorė prašo jos vykdymą nustatyti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje.

Kasaciniu skundu nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. gynėjas advokatas Valdas Bliujus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. ir bylą joms nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų bei nepagrįstai nuteisė J. B.-K, M. D., D. K., J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nors objektyvių ir neginčytinų jų kaltės įrodymų nesurinkta. Byloje nustatyta, kad J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. buvo realiai įdarbintos, atliko savo darbo funkcijas, realiai gavo už tai nustatyto dydžio darbo užmokestį ir teisėtai įgijo teisę į joms priklausančias išmokas iš VSDF valdybos, todėl, pasak kasatoriaus, jų veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalga, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas, tik tada, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei „Sodrai“ pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai buvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti ir pan. Pasak kasatoriaus, teismai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. įdarbinimu faktiškai, nors teismo posėdžiuose apklausti liudytojai patvirtino, kad atpažįsta jas kaip įmonės darbuotojas. Teismai, anot kasatoriaus, nuosprendį ir nutartį faktiškai pagrindė tik vienu motyvu – jog įmonės neturėjo finansinės galimybės priimti naujus darbuotojus ir mokėti jiems akivaizdžiai padidintus atlyginimus. Pagal teismų praktiką vien aplinkybė, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad gana didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas. Tokiu būdu, pasak kasatoriaus, teismų išvados prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose, nes šiuo atveju būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes ir tik tada daryti išvadą dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010).

Šalies argumentai

Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. veiksmus kvalifikavo kaip BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sutaptį, nes dokumentų klastojimas yra apgaulės sudedamoji dalis, todėl jų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Eugenijus Markevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl D. M. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti.

Šalies argumentai

Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį), taip pat pažeidė baudžiamojo proceso normas (BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą) ir nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Pasak kasatorių, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes savo sprendimus grindė prielaidomis analizuodami byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, bet vertino juos tendencingai ir tai turėjo lemiamos įtakos darant išvadą dėl nuteistojo D. M. kaltumo.

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus – nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio D. M. pagrįstumo ir teisėtumo, neanalizavo įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nuo 42 puslapio 8 pastraipos iki 45 puslapio 1 pastraipos nurodė aplinkybes ir asmenis, kurie nėra šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai, t. y. nuteistieji R. K., N. K., UAB „Bi“, liudytoja I. B. ir kt., o nutarties 47 puslapyje padarė išvadą, kad D. M. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, tačiau nekaltumo prezumpcija nustato, kad asmens kaltumą privalo įrodinėti kaltinančioji šalis, o ne kaltinamasis.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, nurodė, kad D. M. veikoje yra visi sukčiavimo požymiai, tačiau nenurodė veiksmų, kuriais jis siekė sukčiauti stambiu mastu. Teismas vadovavosi nuteistojo ankstesniais kaltės prisipažinimais, pateiktais 2011 m. sausio 17 d. teisiamajame posėdyje, tačiau neįvertino, kad prisipažinimo turinys neatitinka sąvokos „prisipažįsta“, nes nuteistasis parodė, jog „dėl kitų mamų jis nieko nežinojo“. Kasatoriai teigia, kad UAB „V“ pranešimuose, pateiktuose „Sodrai“ dėl nuteistųjų N. C., J. B.-K ir J. M. įdarbinimo, yra ne D. M. parašai, t. y. šie dokumentai buvo sudaryti be jo žinios ir sutikimo – suklastojant, dėl to teismo ne kartą buvo prašoma ištirti šiuos įrodymus, tačiau visi prašymai atlikti ekspertizę buvo atmesti. Tai reiškia, kad kaltinamojo D. M., tinkamai nesupažindinto su dokumentais, kuriais grindžiamas jam pateiktas kaltinimas, visiškas ar iš dalies prisipažinimas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neturi jokios teisinės reikšmės. Tačiau teismai, anot kasatorių, iš esmės vadovavosi nuteistojo prisipažinimo teiginiais, kurie prieštaravo tiek jo paties parodymams, tiek byloje esančiai medžiagai. Šie prieštaravimai, anot kasatorių, byloje nėra pašalinti, o tai sudarė prielaidas nepagrįstų ir neteisingų sprendimų priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pasak kasatorių, teismų sprendimuose nenurodyti įrodymai ir nepateikti motyvai, patvirtinantys D. M. vieningą tiesioginę tyčią sukčiauti stambiu mastu organizuota grupe.

Byloje esant prieštaringiems įrodymams – nuteistųjų B. G., N. C., J. B.-K ir J. M. paaiškinimams, UAB „V“ pranešimams „Sodrai“ dėl įdarbinimo ir ataskaitoms, kuriuose D. M. parašas yra akivaizdžiai suklastotas, bylą nagrinėję teismai nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus ir vadovaujasi kitais. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas D. M. kaltės įrodymais laikė liudytojų R. K., L. P., T. Č., T. B., N. M. ir A. K. parodymus, tačiau jie apie nuteistojo veiksmus nėra nieko pasakę.

Anot kasatorių, teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyto išaiškinimo, nes sprendimuose rėmėsi neišsamiu ikiteisminiu tyrimu, jo trūkumų nepašalino. Pirmosios instancijos teismas nustatė prieštaringas aplinkybes, kad D. M. iš anksto buvo susitaręs su nuteistosiomis N. C., J. B.-K ir J. M. sukčiauti stambiu mastu organizuota grupe ir kad nuteistosios N. C., J. B.-K ir J. M., prieš įsidarbindamos UAB „V“, nuteistojo net nebuvo mačiusios. Šių prieštaringų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Pasak kasatorių, teismai nagrinėjo tik tai, kas reikšminga D. M. kaltumui nustatyti, o įrodymų, galinčių paneigti jo sukčiavimą stambiu mastu, visiškai netyrė.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, turi reikšmės veikos padarymo motyvai; dominuojančių motyvų nustatymas kiekvienu atveju svarbus kaltininko tyčios kryptingumo nustatymui, todėl bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl veikos kvalifikacijos, privalėjo pateikti teisinį nuteistojo elgesio vertinimą, bet to nepadarė. Nuteistojo kaltę teismai grindė prielaidomis ir prieštaringais nuteistųjų B. G., N. C., J. B.-K parodymais, kuriuose nuteistosios patvirtina, kad jos su nuteistuoju nesitarė, nebendravo ir net įvykio (fiktyvaus įdarbinimo) laikotarpiu jo nematė, specialisto išvada ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos pildė bei tvarkė išskirtinai nuteistoji B. G., nes UAB „V“ pranešimai „Sodrai“ dėl N. C., J. B.-K ir J. M. įdarbinimo sudaryti be D. M. žinios ir juose esantys jo parašai yra akivaizdžiai suklastoti. Todėl, pasak kasatorių, D. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra neatsargumas, o esant tokiai kaltės formai, nuteistojo veiksmai nesudaro minėtos nusikalstamos veikos sudėties.

Pasak kasatorių, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. M. savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, būtinojo objektyviojo požymio – nusikalstamų pasekmių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnį. Pasak kasatorių, organizuota grupė yra tuomet, kai nustatoma, kad bendrininkai tarėsi daryti kelis nusikaltimus. Organizuotoje grupėje būtinai turi būti išskirtas organizatorius ir jo vaidmuo. Organizuotai grupei būdinga išankstinių veiksmų planavimas, veiksmų paskirstymas, tačiau jokių duomenų apie organizuotos grupės struktūrą, jos funkcionavimą šioje byloje nėra, jokio išankstinio susitarimo nebuvo, tai rodo dokumentų, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos išmokos, suklastoti D. M. parašai, taip pat jo ir nuteistųjų J. M., N. C. bei J. B.-K parodymai. Vėlesnis darbo sutarčių pasirašymas atgalinėmis datomis vertintinas kaip darbo įstatymų pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė.

Kasatorių teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad D. M. su kitomis kaltinamosiomis iš anksto susitarė padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ar sąmoningai (tyčia) siekė sau ar kitų naudai įgyti kokį turtą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad darbo sutarčių egzempliorius, kurie buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, D. M. pasirašė tik po pusmečio – 2009 m. sausio 21 d. B. G. jį įtikinus panaudojant apgaulę. Taigi, nuteistasis darbo sutartis dėl kitų kaltinamųjų priėmimo į darbą pasirašė tą pačią dieną, tačiau kitomis datomis, tą patvirtino N. C., J. B.-K ir J. M., nurodžiusios, kad 2008 m. darbo sutartis joms pasirašyti davusi B. G. ir pateiktose darbo sutartyse nebuvo D. M. parašo, o pasirašant darbo sutartis D. M. nedalyvavo, todėl teismų išvada dėl nuteistojo veiklos organizuotoje grupėje yra visiškai nepagrįsta. Pasak kasatorių, vėlesnis darbo sutarčių pasirašymas jau po to, kai be D. M. žinios ir jo parašų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti pranešimai bei ataskaitos apie nuteistųjų darbuotojų priėmimą ir darbo užmokesčio apskaičiavimą, paneigia jo sąmoningų veiksmų egzistavimą – tiesioginę tyčią sukčiauti stambiu mastu ir (ar) organizuota grupe bei klastoti dokumentus. Pasak kasatorių, D. M. nesuprato, jog tokiu būdu juo pasinaudojant gali būti apgaule užvaldomi svetimi pinigai. Nuteistasis minėtas sutartis pasirašė vienu metu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos jam pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusi nuteistoji B. G., kuri paaiškino, jog įmonės apskaitą reikia tinkamai sutvarkyti, nes priešingu atveju jis, kaip įmonės vadovas, bus nubaustas administracine tvarka (3000 Lt bauda). D. M. veiksmai vertintini kaip neatsargumas, jo veiksmuose nėra BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties privalomojo subjektyviojo požymio – tyčios, todėl tokie aplaidūs nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas stambiu mastu ir dokumentų klastojimas veikiant organizuota grupe.

Kasatoriai teigia, kad nusikalstamos veikos epizodas dėl L. V. įdarbinimo buvo išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu L. V. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį netaikant bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 3 dalis). D. M. inkriminuotas tapatus nusikalstamos veikos epizodas su L. V. ir B. G. – kaip padarius nusikalstamas veikas bendrininkaujant organizuota grupe.

Kasaciniame skunde teigiama, kad D. M. apeliaciniame skunde kėlė BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo klausimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.

Pasak kasatorių, BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių D. M. paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, nes jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, augina mažameti vaiką, iš dalies atlygino valstybei padarytą žalą, taip pat vadovauja įmonei, yra sukūręs darbo vietas, moka mokesčius valstybei, todėl bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (laisvės apribojimo bausmes, bausmės dydį parenkat nuo BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės vidurkio ar kt.).

Atsiliepimu į nuteistosios B. G., nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K., J. P. gynėjo advokato Valdo Bliujaus ir nuteistojo D. M. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras Tomas Songaila prašo kasacinius skundus atmesti.

Dėl nuteistosios B. G. kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai išanalizavo visų nuteistųjų, visų liudytojų (tiek tų, kurie buvo pakviesti kaltinimo, tiek tų, kurie buvo pakviesti gynybos) parodymus, rašytinę bylos medžiagą ir juos įvertino, t. y. analizavo visus duomenis ir dėl jų pasisakė, todėl baudžiamojo įstatymo normas taikė tinkamai ir pažeidimų nepadarė. Prokuroras teigia, kad B. G. kasacinio skundo argumentas dėl teismų šališkumo nepagrįstas, nes teisiamojo posėdžio metu nuteistoji nereiškė nušalinimų teismams, o motyvuotas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nelaikytinas teismų šališkumu. Dėl kasaciniame skunde nurodyto argumento neva teismai nesiėmė visų priemonių nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes dėl nuteistųjų įdarbinimo, darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo gavimo prokuroras teigia, kad teismai šias aplinkybes ištyrė visapusiškai ir išsamiai. Pasak prokuroro, teismai pagrįstai ir motyvuotai skyrė B. G. sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, išsamiai išnagrinėjo B. G. skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei motyvuotai atmetė.

Dėl nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K., J. P. advokato V. Bliujaus kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta kokį ir kaip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nėra nurodyta jokio konkretaus BPK pažeidimo, kurį padarė teismai, ir kad toks pažeidimas sukliudė teismams teisingai išnagrinėti bylą. Prokuroras teigia, kad tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo aiškinamos visos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų įdarbinimu, darbo funkcijų atlikimu, atlyginimo gavimu, bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog nuteistų asmenų fiktyvus įdarbinimas buvo neteisėtas ir nusikalstamas. Dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų dėl neva netinkamos kvalifikacijos prokuroras mano, jog šioje byloje nuteistųjų veiksmų kvalifikavimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Dėl nuteistojo D. M. kasacinio skundo prokuroras teigia, kad visi bylos duomenys buvo tinkamai ištirti, aprašyti bei motyvuotai įvertinti ir nurodyta, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas nuteistajam D. M. bei kodėl yra atmeta D. M. gynybos versija. Teismai, pasak prokuroro, priėmė teisingus ir motyvuotus sprendimus, todėl jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Nuteistojo D. M. kasacinio skundo argumentai, kad jo veiksmuose nėra visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių (nusikalstamų pasekmių ir tiesioginės tyčios), nepagrįsti, nes teismai konstatavo, jog D. M. savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas. Prokuroras pažymi, kad D. M. gavo ir tiesioginę naudą iš padarytos nusikalstamos veikos, nes jo sutuoktinė taip pat gavo fiktyviai padidintas pašalpas, be to, D. M. gauta nauda yra nepadidintas mokestis už buhalterinės apskaitos paslaugas, už jo sutikimą prisijungti prie nusikalstamos veikos darymo. Prokuroras mano, kad teismams pagrįstai nekilo abejonių dėl tiesioginės tyčios buvimo nuteistojo D. M. veiksmuose, nes jis žinojo, suprato ir sutiko veikti kartu B. G. sukčiaujant „Sodros“ pašalpų mokėjimo srityje. Teismų nustatyti ir ištirti duomenys, pasak prokuroro, patvirtina organizuotos grupės tarp B. G. ir D. M. egzistavimą, todėl teismai pripažindami, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko D. M. tiek bausmės rūšį, tiek bausmės dydį ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymas nuteistajam neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Nuteistosios B. G., nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasaciniai skundai iš dalies tenkintini, o nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios B. G. ir nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinių skundų išnagrinėjimo

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Todėl, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistosios B. G. ir nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinius skundus minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai kvalifikavo šių nuteistųjų nusikalstamas veikas, yra nepakankamai motyvuotos ir neatsako į esminius minėtų apeliantų skundų argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistoji B. G. ir nuteistojo D. M. gynėjas apeliaciniais skundais ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą (įrodymų vertinimą), jo teisėtumą (veikimą organizuotoje grupėje bei vieningos tyčios buvimą jų veiksmuose) ir bausmių griežtumą.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turinio matyti, kad dėl nuteistosios B. G., nuteistojo D. M. gynėjo, nuteistųjų J. B.-K, M. D., Ž. P., N. C., D. K. ir J. P. gynėjo, nuteistosios L. Š. apeliacinių skundų argumentų pasisakyta atskirai, nurodant, į kurio apelianto skundo argumentus atsakoma.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, kurioje atsakoma į nuteistosios B. G. apeliacinio skundo argumentus, pradžioje pasisakoma dėl šios bylos įrodymų vertinimo (pusantro puslapio), tačiau nuo nutarties 42 lapo paskutinės pastraipos iki 45 lapo jau rašoma apie R. K. ir N. K. nuteisimą už panašius kaltinimus, analizuojami su tuo susiję įrodymai ir iš esmės atmetamas šių asmenų apeliacinis skundas, nors jie šioje byloje nebuvo kaltinami ir nuteisti. Taigi nustačius minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistosios B. G. apeliacinis skundas iš esmės liko neišnagrinėtas.

Dėl nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl įrodymų vertinimo, tačiau į argumentus dėl veikimo organizuotoje grupėje su B. G. (nors nuosprendžiu nustatyta, kad trimis atvejais B. G. be D. M. sutikimo suklastojo darbo sutartis, o D. M. jas pasirašė daug vėliau) bei vieningos tiesioginės tyčios buvimo jų veiksmuose, bausmės švelninimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas apskritai neatsakyta. Teismo nutartyje aprašant šio skundo esmę visai nenurodyta, kad prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nors gynėjo apeliaciniame skunde toks prašymas nurodytas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios B. G. ir nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinius skundus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl minėtų nuteistųjų pripažįstama teisinga (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylos dalį ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nuteistųjų B. G. ir D. M. naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti šios nuosprendžio dalies pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti minėtuose apeliaciniuose skunduose nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasatorių skundų argumentai paliekami nenagrinėti, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Dėl nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. gynėjo kasacinio skundo argumentų

Šio kasacinio skundo esmė, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Anot kasatoriaus jo ginamosios realiai dirbo įmonėse, o teismų išvada, kad jos buvo įdarbintos fiktyviai – tik tam, kad gautų didesnę motinystės išmoką – nepagrįsta. Šiuo kasatoriaus teiginiu grindžiamas ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o šio teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (kaltinamųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. bei liudytojų A. L., S. T., A. B., V. S., E. S., E. Š., T. K. parodymai). Teismas J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. kaltes, kad jos padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nes įmonėse buvo įdarbintos fiktyviai, pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą, o būtent: liudytojų R. K. (dirbusios UAB ,,I“ buhaltere, kuri patvirtino, kad moterys buvo įdarbintos fiktyviai), L. P., T. Č., Z. B., N. M., A. K. parodymus; rankraštinius įrašus su J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. parašais šalia sumų, kurios atitinka sumokėtus mokesčius „Sodrai“, be to, prie kai kurių įrašų nurodyta, kad tai mokesčiai „Sodrai“; specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB ,,I“ direktorė B. G. 2008 m. priėmė 10 naujų darbuotojų su gerokai padidintais darbo užmokesčiais ir ši bei kitos įmonės (UAB ,,B“ ir UAB ,,V“), kuriose vėliau buvo įdarbintos kaltinamosios, neturėjo finansinės galimybės priimti naujus darbuotojus ir mokėti jiems gerokai padidintus atlyginimus. Šių duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P., susitarusios su B. G., buvo įdarbintos fiktyviai – tik tam, kad gautų didesnę motinystės išmoką, be to, jos B. G. sumokėdavo pinigus, reikalingus mokesčiams „Sodrai“ sumokėti.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. gynėjas teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P., pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, šioje nuosprendžio dalyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes šios nuteistosios pagrįstai pripažintos kaltomis padarius joms inkriminuotus nusikaltimus. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes J. B.-K, M. D., D. K. ir J. P. buvo fiktyviai įdarbintos, klastojo dokumentus – darbo sutartis jas pasirašydamos, darbo sutartys bei kiti suklastoti dokumentai apie jų tariamą darbą ir pajamas buvo pateikti „Sodrai“, šie dokumentai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, kurią jos gavo, todėl šios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 ir 300 straipsnių 1 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-588/2012).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

nutaria:

Nuteistųjų J. B.-K., M. D., D. K., J. P. gynėjo advokato Valdo Bliujaus kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl B. G. bei D. M. ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Gintaras GodaRimantas BaumilasVytautas Masiokas