Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ UAB „Nordea Finance Lithuania“, išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, F. G. ieškinį atsakovams M. B. ir P. B. dėl skolos priteisimo iš atsakovų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padidinti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Ieškovė M. B. prašo padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams A. B. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) priteistą po 150 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui ir iš atsakovo P. B. priteisti po 300 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui iki bus išnagrinėta civilinė byla. Prašyme nurodė, jog 2016 m. sausio 12 d. nutartimi vaikams nustatytas išlaikymas neatitinka realios situacijos ir šalies ekonominių sąlygų. Nurodė, jog ieškovė iš priteistos sumos net minimaliai negali patenkinti dviejų vaikų būtinųjų kasdienių poreikių. Nurodė, jog vaikai lanko būrelius, mokosi papildomai su korepetitore, vaikams reikia duoti dienpinigių į mokyklą, nupirkti vaistų. Nurodė, jog abiems vaikams rekomenduota speciali dieta, vaikams diagnozuota plokščiapadystė, todėl reikalinga speciali avalynė. Nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra itin bloga, ieškovės darbo užmokestis yra 600 Eur. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra itin gera, atsakovas gauna darbo užmokestį, moka savo gyvybės draudimą, remia savo tėvą, turi pajamų iš buto nuomos, iš garažo, iš prekybos suoliukais nuomos, gauna kitų, su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, jog laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi. Teigia, jog nepilnamečių vaikų poreikiai, taip pat jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl nėra pagrindo padidinti teikiamą laikiną išlaikymą. Ieškovė prašydama laikino išlaikymo padidinimo nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų. Pažymi, kad ieškovė teikia pakartotinį prašymą, kuriame nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurias pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ir 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Atsakovo teigimu per 9 dienų laikotarpį, t.y. nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. nepilnamečių vaikų poreikiai negalėjo išaugti. Mano, jog ieškovė, nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau pateikdama kardinaliai besiskiriančius faktus (pinigų sumas) elgiasi nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams netenkino.Pirmos instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi teismas iš atsakovo P. B. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir D. B. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nuo teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės pasikeitė - padidėjo nepilnamečių vaikų A. B. ir D. B. poreikiai ar, kad ženkliai pasikeitė atsakovo P. B. turtinė padėtis ar, kad skiriamo išlaikymo suma nepakankama vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, ar, kad atsiradusios kitos aplinkybės, dėl kurių nesiėmus taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, jog ieškovės kartu su prašymu pateikti prekių kvitai negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas nustatė, jog iš teismui pateiktų parduotuvių kvitų matyti, kad buvo perkami daiktai, kurie nėra skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui (pvz. sausas ėdalas katėms (2017-11-17), faneros ruošinys, statybinės vinys, siaurapjūklio geležtės, medsraigčiai (2017-10-05), žurnalas „Būrėja“ (2017-10-05), žurnalas Burda (2017-10-05), energetinis gėrimas RED BULL, cigaretės Marlboro Line Beyon (2017-10-03; 2017-11-09) ir kt.). Teismas nurodė, jog vaikų hospitalizavimas į Vaikų ligoninę nepagrindžia, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, o ieškovės ranka surašytos mėnesio išlaidos neįrodo, jog būtent tokios sumos buvo skiriamos vaikams. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą keisti teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl padidėjusių vaikų poreikių, byloje nepateikta. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas dėl išlaikymo vaikams padidinimo jau buvo nagrinėtas ir įvertinus tai, kad įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio pakito - išaugo vaikų poreikiai, ar atsirado papildomų išlaidų, ieškovė nepateikė, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas ieškovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė M. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:pirmos instancijos teismo nutartis prieštarauja prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Nutartis dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priimta 2016 m. sausio 12 d. Nurodė, jog šiuo metu dukrai (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini) yra beveik 13 metų, sūnui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) yra beveik 11 metų. Nurodė, jog per dvejus metus po nutarties priėmimo padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai susiję su maistu, apranga, avalyne, higienos priemonėmis, lavinimu, parengimu mokyklai, popamokiniais užsiėmimais, užklasine veikla, laisvalaikiu, atostogomis ir pan. Teismas visiškai nevertino kartu su prašymu pateiktų įrodymų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, patvirtinančių vaikams diagnozuotus sveikatos sutrikimus bei reikalingą gydymą ir papildomas išlaidas. Nurodė, jog dukra (duomenys neskelbtini) yra labai jautri, ją kankina nemiga, galvos skausmai, ji turi galvos smegenų pakitimų, dėl kurių atliekami tyrimai, ji lanko psichiatro bei psichologo konsultacijas, jai diagnozuota skrandžio gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu, lėtinis paviršinis gastritas, dėl kurios nuolat, kasdien turi vartoti vaistus -omeprozolį, ranitidinį. Sūnus (duomenys neskelbtini) turi abiejų akių nervinį motorinį ir vokalinį tiką, taip pat lankosi pas psichiatrą, psichologą, neurologą. (duomenys neskelbtini) serga refliuksiniu ezofogitu, metralinio vožtuvo prolapsu, jaučia įtampos tipo galvos skausmus. Sūnus turi vartoti medikamentus, vitaminus - omeprozolį, ranitidiną, sedatif PC, magnį B6. Nurodė, jog abiem vaikams rekomenduota speciali dieta, diagnozuota plokščiapėdystė, abiems vaikams reikalinga speciali avalynė;teismas, atmesdamas prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo, apsiribojo tik kai kurių ieškovės pateiktų parduotuvių kvitų įvertinimu. Nurodo, jog būtent tokie kvituose nurodyti daiktai yra perkami vaikų poreikių tenkinimui. Teismas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas civilinės bylos eigoje ne kartą yra nurodęs, kad sutinka mokėti nepilnamečiams vaikams minimalaus dydžio išlaikymą, kas šiuo metu yra 200 eurų kiekvienam vaikui. Nurodė, jog atsakovas vaikams neteikė ir neteikia jokio papildomo išlaikymo, su vaikais nebendrauja yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų. Teigia, jog anksčiau vaikų poreikiai nebuvo ribojami, jie lankė visus būrelius, valgė gerą maistą, atostogavo;teismas atmesdamas prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo, neatsižvelgė į pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, nevertino, kad nuo 2016 m. sausio l d. minimali mėnesinė alga didėjo net tris kartus nuo 325 Eur iki 400 Eur. Teismas nesivadovavo teismų praktika, nesirėmė orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytu, atsižvelgiant i CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-495/2009);teismas neatsižvelgė į pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį. Nurodo, jog ieškovės pajamas sudaro tik 600 eurų darbo užmokestis, iš kurio ieškovė turi išlaikyti abu savo vaikus, prasimaitinti pati, nusipirkti vaistų, apsirengti, patenkinti kitus savo būtiniausius poreikius, mokėti gyvenamojo būsto komunalinius mokesčius, kredito įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 93 Eur/mėn., transporto priemonės civilinio bei Kasko draudimo 150 Eur/mėn. įmokas. Nurodo, jog ieškovė vis dar studijuoja Art of beauty mokykloje, kas ieškovei kainuoja 788 Eur/semestrui.Atsakovas P. B. ieškovės M. B. atskirąjį skundą prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė skundo argumentų, jog vaikų poreikiai per dvejus metus padidėjo ir, kad jų išlaikymui yra objektyviai reikalinga po 300 Eur kiekvienam laikino išlaikymo suma. Pažymi, kad aplinkybė, jog vaikai auga per se nesudaro pagrindo teigti, kad taip ženkliai auga ir kasdieniai vaikų poreikiai. Ieškovė nepateikė įrodymų (duomenų), kurie leistų įsitikinti ieškovės prašomo padidinti išlaikymo dydžio realumu ir pagrįstumu. Nurodo, jog ieškovė taip pat turi teikti vaikams tapataus dydžio išlaikymą, ir vertinant vaikų amžių teigia, jog 300 Eur išlaikymas kiekvieno iš jų naudai kas mėnesį (skaičiuojant per abu tėvus) visiškai pilnai patenkina vaikų turimus poreikius ir yra pakankamas. Nurodo, kad ieškovės nurodyti medicininiuose dokumentuose fiksuojami vaikų sveikatos sutrikimai būdingi daugeliui šiuolaikinių vaikų ir nėra pavojingi. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų vaikams perkamų, jų gydymui skirtų vaistų įsigijimui patirtas išlaidas. Nurodo, jog ieškovės paaiškinimų dėl parduotuvių kvituose nurodytų išlaidų teismas turėtų nevertinti, nes šie įrodymai nepatvirtina padidėjusių vaikų poreikių. Dėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu teikiamo dukters A. B. 2018 m. sausio 3 d. UAB ,,Affidea Lietuva“ S. R. tyrimo vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, jog ieškovės teikiami įrodymai nepatvirtina padidėjusių vaikų poreikių;sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi vertinti aplinkybes ar nesiėmus šių priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės - ekonominė padėtis šalyje - nepatenka į aplinkybių, kurios vertinamos taikant laikinąsias apsaugos priemones sąrašą, todėl neturi būti vertinamos. Nesutinka su ieškovės argumentu, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei viena minimali mėnesinė alga (400 Eur). Nurodo, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik orientaciniu ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nurodo, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą didelę reikšmę turi aplinkybė ar yra sprendžiamas išlaikymo teikimo dviems, ar vienam vaikui klausimas, kadangi galimybė teikti vienodą ir atitinkantį minimalios algos reikalavimus išlaikymą dviems vaikams, atsižvelgiant į Lietuvoje gaunamus atlyginimus, neretai yra visiškai neįmanoma. Pažymi, jog ieškovės nurodomoje teismų praktikoje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi esminės bylos aplinkybės, todėl besąlygiškai remtis ieškovės nurodoma teismų praktika negalima;nurodo, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas iš esmės nesiskiria. Ieškovė prisiimdama prievoles prieš trečiuosius asmenis turėjo nepilnamečius vaikus ir suvokė jų išlaikymo pareigą. Nurodo, jog mokytis papildomai ieškovė nusprendė savo nuožiūra ir savo noru, nors tuo tarpu prioritetą privalėjo teikti nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl tai, kad dėl jos pačios sąmoningo pasirinkimo ieškovės turtinė/finansinė padėtis tampa blogesnė (mokant už studijas) nesudaro pagrindo teigti, jog šios aplinkybės susiklostė be ieškovės žinios ir ji negalėjo jų kontroliuoti, kas sudarytų pagrindą konstatuoti objektyviai pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį. Nurodo, jog klausimai dėl šalių tikslios turtinė padėties ir dalies, kuria jie turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė šalių dukters A. B. 2018 m. sausio 3 d. UAB ,,Affidea Lietuva“ S. R. tyrimo vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini).Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės teikiami įrodymai priimtini ir vertinami visų pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismo priteisto laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iš atsakovo P. B. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje (e.b. T.V. b.l. 79-80). Ieškovė pirmos instancijos teismui pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo, kuriuo prašė padidinti teismo priteistą laikiną išlaikymą ir iš atsakovo P. B., laikinai iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių priteisti nepilnamečių vaikų A. B. ir D. B. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (e.b. T.XII. b.l. 50-52).Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo vaikams dydį tik nurodė galimų poreikių sumas, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2016 m. sausio mėnesio pakito - išaugo vaikų poreikiai, ar atsirado papildomų išlaidų. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų kaip pakito ieškovės ar atsakovo materialinė padėtis nuo teismo nutarties 2016 m. sausio 12 d. priėmimo. Teismas nenustatė, kad būtų pasikeitę nepilnamečių vaikų A. B. ir D. B. poreikiai, ar, kad skiriamo išlaikymo suma nepakankama vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, ar, kad atsirado kitos aplinkybės, todėl ieškovės M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino (e.b. T.XII. b.l. 91-93).Ieškovė 2018 m. sausio 5 d. pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padidinti pirmos instancijos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, priteisiant po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (e.b. T.XII. b.l. 114-117). 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės prašymo netenkino (e.b. T.XII. b.l. 189-192). Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams tenkinti, tai yra priteisti iš atsakovo po 300 Eur laikino išlaikymo mokamo kiekvienam vaikui kas mėnesį iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (e.b. T.XIII. b.l. 1-4).CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Vertinant nuostatą, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir tai, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, pažymėtina, jog ieškovė, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino išlaikymo dydžio padidinimo privalo teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo padidinimo iki 300 Eur kiekvienam vaikui būtinumą iš esmės grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais, pasikeitusia šalies ekonomine situacija, bei sunkia savo turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodomos aplinkybės pačios savaime nėra pakankamas pagrindas padidinti nepilnamečiams vaikams 2016 m. sausio 12 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Teismas pažymi, jog ieškovė būtinumą padidinti laikiną išlaikymą grindžia parduotuvių kvitais (e.b. T.XII. b.l. 127-140), pačios ieškovės surašyta vaikų būtiniausių išlaidų suvestine (e.b. T.XII. b.l. 125-126), taip pat išrašais iš savo medicininių dokumentų (e.b. T.XII. b.l. 118-120) ir vaikų medicininių dokumentų (e.b. T.XII. b.l. 121-124; e.b. T.XIII. b.l. 5). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog ieškovės pateikti prekių kvitai vertintini kritiškai ir nepatvirtina, kad kvituose nurodytos prekės buvo skiriamos išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovės ranka surašytos mėnesio išlaidos neįrodo, jog būtent tokios sumos buvo skiriamos vaikams. Ieškovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2016 m. sausio mėnesio išaugo vaikų poreikiai, taip pat, kad atsirado papildomų išlaidų. Ieškovės nurodomos išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, transportui, sveikatos, buities, higienos ir kitoms priemonėms buvo skiriamos ir 2016 metais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog po pirmos instancijos teismo priimtos nutarties skirti laikiną išlaikymą, ženkliai pakito vaikų poreikiai. Nors ieškovė teigia, kad vaikai lanko būrelius, tačiau neteikė sutarčių su lankomų užsiėmimų įstaigomis, taip pat neteikė sutarčių su korepetitoriais. Ieškovė, atskirajame skunde, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nutartimi taip pat nurodo aplinkybes dėl sunkios savo turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie pasikeitusią - pablogėjusią savo turtinę padėtį ir apie pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, ar atsakovo gaunamas papildomas pajamas, kurios lemtų laikino išlaikymo padidinimą.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didesnės išlaidos. Ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina vaikų poreikių padidėjimo. Kartu su atskiruoju skundu ieškovės pateiktame dukters A. B. 2018 m. sausio 3 d. UAB ,,Affidea Lietuva“ S. R. tyrimo vertinime Nr. (duomenys nekelbtini) nurodyta, jog aiškių patologinio židinių signalo intensyvumo pokyčių galvos smegenyse tyrimo metu nestebėta. Galima kontrolė dinamikoje po 6 mėnesių (e.b. T.XIII. b.l. 5). Ieškovė prašyme nurodė, kad patiria išlaidų susijusių su vaikų medicinine priežiūra, nurodė, kad vaikams reikalinga speciali avalynė, tačiau nepateikė prašyme nurodomų medicininių išlaidų, vaistų ar kitų vaikams būtinų priemonių pagrindimą patvirtinančių įrodymų. Iš ieškovės pateiktų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus Epikrizių matyti, jog D. B. hospitalizuotas (duomenys neskelbtini), diagnozuota refliuksinis ezofagitas, mitralinio vožtuvo prolapsas, įtampos tipo galvos skausmai, motorinis ir vokalinis tikas, rekomenduojamas gydymas: dieta, režimas, vaistai Omeprazoli, Ranitidini, neurologo sekimas, psichologo konsultacijos. A. B. hospitalizuota (duomenys neskelbtini), diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu, lėtinis paviršinis gastritas, nenurodant kraujavimo, galvos skausmai. Gydymas: vaistai Omeprazoli, Ranitidini, rekomenduojama režimas, dieta, atlikti galvos MRT 1,5 T (e.b. T.XII. b.l. 121-123). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus iš vaikų medicininių dokumentų, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog vaikų hospitalizavimas į Vaikų ligoninę nepagrindžia, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai.Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad vertinant nuo 2016 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo, kuria šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui, mokamas kas mėnesį. Teismas sprendžia, jog preliminariai įvertinus šalių vaikų poreikius (iš esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 150 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečių vaikų A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog argumentai dėl nepilnamečiams vaikams būtino išlaikymo dydžio pakeitimo išsamiai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.Dėl atskirajame skunde nurodomo argumento, jog pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams padidinimo nepagrįstai nesivadovavo orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje šis kriterijus taikomas sprendžiant dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo bylą išnagrinėjus iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokia yra tikroji šalių turtinė padėtis ir kokie yra realūs būtinieji vaikų poreikiai.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo padidinimo. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nuspręsti dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, o tai reiškia, kad išsamus vaikų poreikių pagal jų amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas 338 straipsnis). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės M. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.