Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Neįrodžius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylose Nr. II-443-720/2019, Nr. II-123-917/2020 ir A15.-495-668/2020 priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais ir minėtose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos.

Byloje esantys duomenys (taip pat ir prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-443-720/2019 dokumentai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno AVPK Kelių policijos 2019-09-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11847-2019 (ROIK: 19105612162) pareiškėja buvo nubausta 200 Eur bauda pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019-05-06, 17:15 val., vairuodama transporto priemonę, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę, nedavė kelio per važiuojamąją kelio dalį, per pažymėtą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusiam E. R., jį parbloškė ir sužalojo, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2019-11-28 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino 2019-09-12 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Kauno AVPK Kelių policijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Minėtoje teismo nutartyje, tiek, kiek tai susiję su pažeistais pareiškėjos interesais, buvo konstatuota, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės akte užfiksuoti ir E. R. veiksmai, techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 19105612162, b. l. 62-66). Teismas vertino, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykis įvyko vien tik dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. T. veikos. Todėl Kauno AVPK pareigūnai turėjo spręsti ir dėl E. R. veikos teisėtumo, o esant neteisėtos veikos požymiams, administracinę teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Be to, Kauno apylinkės teismas pabrėžė, jog pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, nagrinėja tik teismas. Taigi, nutarimą dėl aptariamo eismo įvykio, kurio metu nukentėjo mažametis E. R., turėjo priimti būtent teismas. Kauno AVPK Kelių policija, nepersiųsdama šios bylos nagrinėti apylinkės teismui, o ją išnagrinėjusi priimant nutarimą ir paskiriant pareiškėjai nuobaudą, pažeidė ANK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo priskirtinumą, todėl teismas vertino, kad 2019-09-12 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu bei paliktas galioti.

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir aptarto bendrosios kompetencijos teismo priimto procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 analizė, jame nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus pareiškėjos atžvilgiu: visų pirma, išnagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir nubaudžiant pareiškėją ne pagal kompetenciją, kas laikytina savarankišku bet kokio teisės akto neteisėtumo pagrindu, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nesivadovaujant esminiais įrodymais (Ekspertizės aktu), kuriais remiantis pareiškėjos veiksmų neteisėtumas turėjo būti kvestionuojamas. Šie įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo procesiniame sprendime nustatyti Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, padaryti priimant 2019-09-12 nutarimą, iš naujo nagrinėjamoje byloje nebeįrodinėtini ir laikytini neginčijamais.

Byloje nustatyta, kad po aptartos Kauno apylinkės teismo 2019-11-28 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 įsiteisėjimo, atsižvelgiant į teismo pastabas, Kauno AVPK Kelių policijos vyresnioji tyrėja R. J. 2020-01-14 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 20109758472), kuriuo konstatavo, kad būtent E. R. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nurodyta, kad E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto reikalavimus, bet priešingą teisei veiką padarė būdamas jaunesnis negu šešiolikos metų, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena negalima. Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-123-917/2020 duomenimis nustatyta, kad minėtą 2020-01-14 Kauno AVPK Kelių policijos nutarimą pareiškėja R. T. 2020-02-03 apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo 2020-03-06 nutartimi, patenkindamas pareiškėjos skundą ir grąžindamas bylą Kauno AVPK atlikti naujam tyrimui. Ši nutartis proceso šalių apskųsta nebuvo.

Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, 2020-02-03 Kauno AVPK Kelių policijos vyresnysis specialistas E. I. administracinio nusižengimo byloje R. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 (ROIK: 19105612162) už tą patį eismo įvykį, konstatuojant, kad pareiškėja pažeidė KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus ir įvykdė veiką, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Bylą šiuo nutarimu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet vyresniajai tyrėjai R. J. 2020-01-14 nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu ir šiam nutarimui dar neįsiteisėjus (kadangi pareiškėja pasinaudojo teise jį apskųsti teismui), Kauno AVPK Kelių policijoje buvo priimtas antras nutarimas dėl to paties eismo įvykio, kuriuo pareiškėja buvo vėl kaltinama pažeidusi KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus. Vertindamas šiuos atsakovo veiksmus, teismas pažymi, jog Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas reiškia, jog niekas negali būti persekiojamas ir nubaustas du kartus už tą pačią veiką (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis). Dvigubo baudimo draudimas reglamentuojamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog Kelių policijos vyresniajam specialistui E. I. surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020, kai dar nebuvo panaikintas 2020-01-14 priimtas kitos pareigūnės galutinis sprendimas nutraukti administracinę teiseną dėl to paties eismo įvykio, atsakovės atstovas pareiškėjos atžvilgiu pažeidė Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principą, persekiodamas ją antrą kartą už tą patį eismo įvykį, dėl kurio jau buvo vykdoma ir dar neužbaigta administracinė teisena. Minėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai negali būti pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Kelių policijos vyresniajam specialistui E. I. surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 ir perdavus bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, 2020-10-02 administracinio nusižengimo byloje teismas priėmė nutarimą, kuriuo R. T. pripažino padarius 2020-02-03 AN protokole nurodytą ANK 423 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir paskyrė jai 200 eurų baudą. Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, 2020-12-04 nutarimu Kauno apygardos teismas tenkino panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-10-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. atžvilgiu nutraukė, nes ji nepažeidė KET reikalavimų ir jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimu taip pat konstatuota, kad tik dėl mažamečio, važiavusio dviračiu, padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis ir padaryta žala pareiškėjos transporto priemonei.

Šioje situacijoje Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri galiausiai buvo nutraukta Kauno apygardos teismo nutartimi, netinkamai įvertintais įrodymais, neveikimu, atsisakant nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo, prieštaravimų šalinimo, taip pat nenagrinėjant pareiškėjos pareikšto nušalinimo.

22Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų teisėtumo klausimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTĮ 56 str.).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 567 straipsnis nustato, kad pareigūnai įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.

Iš bylos duomenų matyti, jog dar pirmame aptariamo administracinio nusižengimo teisenos metu įvykusiame teisminiame procese Kauno apylinkės teismas 2019-11-28 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 atkreipė Kauno AVPK dėmesį, jog turi būti atsižvelgiama į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės akte užfiksuotus E. R. veiksmus, kurie techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismas nurodė, jog Kauno AVPK pareigūnai turėjo spręsti ir dėl E. R. veikos teisėtumo, o esant neteisėtos veikos požymiams, administracinę teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai veiką padaro jaunesnis nei 16 metų asmuo), tačiau Kelių policija to neatliko. Iš bylos duomenų (taip pat ir prijungtų administracinio nusižengimo bylų dokumentų) matyti, jog pareiškėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikė prašymus (2019-09-02, Reg. Nr. 20-AP-7201; 2019-09-09, Reg. Nr. 20-AP-7363, 2019-10-17, Reg. Nr. 20-AP-8387) atlikti papildomus tyrimo veiksmus, rinkti įrodymus, apklausti liudytojus, šalinti prieštaravimus, taip pat reiškė nušalinimą policijos tyrėjai, tačiau iš bylos duomenų spręstina, jog į minėtus pareiškėjos prašymus iš esmės nebuvo atsižvelgta. Atsakovas pareiškėjai pateikė 2019-10-21 raštą Nr. 20-S-41675, kuriame abstrakčiai ir formaliai nurodė, jog minėti pareiškėjos prašymai buvo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, skiriant jai administracinę nuobaudą.

Šiuo aspektu teismas akcentuoja, kad ANK 576 ir 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte straipsnyje yra įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė reikšti nušalinimą administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams. Nušalinimo klausimams spręsti mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Pareikšto nušalinimo išsprendimo terminai nustatyti BPK 60 straipsnio 4 dalyje (ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą). Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ANK 576 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019-09-02 Kauno AVPK viršininkui pareikštame prašyme (Reg. Nr. 20-AP-7201) išreiškė aiškų reikalavimą nušalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pareigūnę R. J., kaip šališką tyrėją, tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas ANK 576 straipsnyje ir BPK 60 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas pabrėžia, jog asmens teisė į nešališką bylos nagrinėjimą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Bylą nagrinėjančio teismo, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo ar kito administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo tiek teismu, tiek kitomis institucijomis, sąlyga.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybė, kurios atsakovas iš esmės neneigė, jog pareiškėjos pareikštas nušalinimas pareigūnei R. J. nebuvo išnagrinėtas pagal ANK ir BPK nuostatas, sudaro neginčijamą pagrindą konstatuoti atsakovo Kauno AVPK neteisėtus veiksmus, pažeidžiant ANK 577 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjos teisę reikšti nušalinimą.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ,teismas pripažįsta, jog atsakovo pareigūnai, interpretuodami susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgdami į teismo išaiškinimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės aktą, pažeisdami dvigubo baudimo ir persekiojimo draudimo principą, nenagrinėdami pareiškėjos pareikšto nušalinimo klausimo ir iš esmės ignoruodami jos teiktus daugkartinius prašymus bei paaiškinimus, neatliko išsamaus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, dėl ko pareiškėja, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2020-12-04 nutarimu byloje Nr. A15.-495-668/2020, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizė bei pats administracinio nusižengimo bylos nutraukimas leidžia spręsti apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo.

Teismui nekyla abejonių, kad Kauno AVPK pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė neturtinę žalą.9Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėja nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų protokolų ir nutarimų surašymo, dalyvavimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, taip pat viešą pažeminimą dėl pareiškėją kaltinančių žiniasklaidos straipsnių. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas nuo po pirmojo administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2019-08-22, buvo galutinai užbaigtas Kauno apygardos teismas 2020-12-04 nutarimu byloje Nr. A15.-495-668/2020, taigi, užtruko beveik pusantrų metų. Teismas sutinka, kad toks ilgas administracinio nusižengimo procesas dėl eismo įvykio sukėlė pareiškėjai nepatogumus, emocinius išgyvenimus, stresą. Be to, pareiškėja, pati rengdama skundus, paaiškinimus, prašymus administracinio nusižengimo byloje, teikdama apeliacinius skundus teismui (kurie kaskart buvo tenkinami), neabejotinai gaišo savo laiką, kurį, kaip nurodė, būtų skyrusi šeimai ir profesinei veiklai. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apie eismo įvykį žiniasklaidoje buvo paskelbti neigiamai pareiškėją aprašantys straipsniai, antraštėse pareiškėja buvo įvardijama kaip įvykio kaltininkė, sužalojusi mažametį asmenį. Teismas sutinka, kad ši aplinkybė neabejotinai sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, turėjo įtakos pareiškėjos reputacijos pablogėjimui, socialiniams ryšiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, jog pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma patirtai žalai atlyginti yra adekvatus ir pagrįstas kompensacijos dydis už patirtus ilgą laiką trukusius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, baimę, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai R. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.