- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- eI2-3494-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00064-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad 2019-08-22 ir 2019-09-12 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Kelių policija) vyresnioji tyrėja R. J. administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9498270 (ROIK 0119000224183) pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolus Nr. 20-ANR_P-66851-2019 ir Nr. 20-ANR_P-71093-2019 už tai, kad pareiškėja 2019-05-06, 17:15 val., vairuodama transporto priemonę, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę, nedavė kelio per važiuojamąją kelio dalį, per pažymėtą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusiam E. R., jį parbloškė ir sužalojo, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Protokoluose nurodyta, kad vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 158 punktą ir įvykdė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2019-09-12, 14:26 val., Kelių policijos skyriaus viršininkas N. K. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-11847-2019 (ROIK 19105612162), kuriuo už 2019-09-12 protokole nurodytą pažeidimo padarymą pareiškėjai paskyrė 200 eurų baudą.
2019-11-28 nutartimi Kauno apylinkės teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino 2019-09-12 nutarimą Nr. 20-ANR_N-11847-2019 kaip neteisėtą ir bylą gražino Kelių policijai, įpareigojant tinkamai atlikti tyrimą. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai, tirdami bylą, nesilaikė reikalavimo imtis visų priemonių, kad būtų objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, taip pat bylą nagrinėjo neturėdami tam įgaliojimų, pažeisdami ANK reikalavimus.
2020-01-14 Kelių policijos vyresnioji tyrėja R. J. byloje priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 20109758472), kuriuo konstatavo, kad būtent E. R. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nurodyta, kad E. R. pažeidė KET 64.9 punkto reikalavimus, bet priešingą teisei veiką padarė būdamas jaunesnis negu šešiolikos metų.
2020-02-03 Kelių policijos vyresnysis specialistas E. I. administracinio nusižengimo byloje R. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 (ROIK 19105612162) už tai, kad 2019-05-06, apie 17:15 val., Kaune, pareiškėja, vairuodama automobilį, šviesoforu reguliuojamoje Šiaurės pr. ir Ukmergės g. sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo signalai leidžia važiuoti ir eiti pėstiesiems, važiuodama Ukmergės gatve, keisdama važiavimo kryptį, sukdama į kairę, į Šiaurės pr., įvažiuodama į reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelio iš dešinės pusės per Šiaurės pr. važiuojamoje dalyje esančią pėsčiųjų perėją važiavusiam dviratininkui ir su juo susidūrė, po susidūrimo su dviračiu vairuotoja nesuvaldė transporto priemonės, pervažiavo skiriamąją kelio juostą ir atsitrenkė į kelio betoną. Eismo įvyko metu sugadintas automobilis ir dviratis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 139/2019 (02) konstatuota, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Protokole konstatuota, kad pareiškėja pažeidė KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus ir įvykdė veiką, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
2020-03-06 nutartimi Kauno apylinkės teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino 2020-01-14 Kelių policijos vyresniosios tyrėjos R. J. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir bylą gražino į Kelių policiją dėl to, kad institucija, priimdama sprendimą, neišanalizavo gautų duomenų, byloje nepridėjo jokios informacijos dėl bylos pradėjimo, nepripažino asmens nukentėjusiuoju, nesilaikė ANK 617, 618 straipsniuose numatytų reikalavimų.
2020-10-02 Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo R. T. pripažino padarius pareigūno E. I. 2020-02-03 protokole nurodytą ANK 423 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir paskyrė pareiškėjai 200 eurų baudą.
2020-12-04 nutarimu Kauno apygardos teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-10-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. atžvilgiu nutraukė, nes ji nepažeidė KET reikalavimų ir jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimu konstatuota, kad tik dėl mažamečio, važiavusio dviračiu, padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis ir padaryta žala pareiškėjos transporto priemonei.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, jog Kauno AVPK pareigūnai, netinkamai tirdami administracinio nusižengimo bylą, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, priimdami neteisėtus sprendimus, žemino pareiškėją, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, prisidėjo prie neteisingos informacijos pareiškėjos atžvilgiu sklaidos žiniasklaidoje, tuo padarydami jai neturtinę žalą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme.
Pareiškėja nurodė, jog Kauno AVPK pareigūnai ignoravo ir įstatymų numatyta tvarka visai nenagrinėjo pareiškėjos pateiktų prašymų (2019-09-02, Reg. Nr. 20-AP-721; 2019-09-09, Reg. Nr. 20-AP-7363) atlikti papildomus tyrimo veiksmus, rinkti įrodymus, šalinti prieštaravimus, nešalino savo pačių abejonių dėl vieno ar kito eismo dalyvio veiksmų eismo įvykio metu teisėtumo. Pareiškėjos įstatymo numatyta tvarka pareikštas prašymas dėl vyresniosios tyrėjos nušalinimo taip pat buvo neišnagrinėtas, todėl buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Surašydami administracinio nusižengimo protokolus, pareigūnai nesilaikė ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų bei 2015-06-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 640 patvirtintų Protokolų ir nutarimų pildymo taisyklių. Protokoluose ir nutarimuose (2019-09-12 nutarimas Nr. 20-ANR_N-11847-2019, 2020-01-14 nutarimas nutraukti teiseną) nenurodė privalomų duomenų, nepripažino jokio asmens nukentėjusiuoju, ignoravo byloje nustatytą liudytoją, kurio parodymai bylai ypatingai svarbūs, nebuvo aktyvūs - nerinko ir nevertino bylai svarbių įrodymų. Pareiškėja nurodė nuolat jautusi psichologinį spaudimą, nerimą, baimę dėl policijos pareigūnų nelogiškų sprendimų.
Pareiškėja akcentavo, kad vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ši byla buvo priskirta nagrinėti tik teismo kompetencijai, tačiau Kelių policijos vyresniajai tyrėjai R. J. 2019-09-12 surašius naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-71093-2019 bei iš karto paskyrus bylos nagrinėjimą 2019-09-12, 14:25 val., Kelių policijos skyriaus viršininkas N. K., ignoruodamas ANK 614 straipsnio reikalavimus, ne pagal kompetenciją žodinio proceso tvarka priėmė neteisėtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-11847-2019. Nagrinėjant bylą nebuvo daromas garso įrašas, kaip tai numatyta ANK nuostatose.
Be to, 2020-02-03 Kelių policijos vyresniajam specialistui E. I. surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020, tebegaliojo 2020-01-14 priimtas galutinis sprendimas nutraukti administracinę teiseną dėl eismo įvykio, todėl buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas.
Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas iki sprendimo priėmimo truko nepateisinamai ilgai – 1 metus ir 7 mėnesius, neteisėti policijos pareigūnų veiksmai padaryti aplaidžiai, grubiai, keletą kartų, nereaguojant į teismų pripažintus pažeidimus. Dėl tokių neteisėtų ir nekompetentingų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 500 Eur.
Atsiliepimas
6Atsakovės atstovas Kauno AVPK atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi nuoseklios pozicijos, jog vien administracinio teisės nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo (dabar nusižengimo) protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo (dabar nusižengimo) bylos nutraukimo aplinkybės.
Atsakovės atstovo teigimu, byloje surinkti įrodymai nepavirtina, kad Kauno AVPK pareigūnai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas jiems suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė pareigūnų vidinį įsitikinimą, kad pareiškėja pažeidimą padarė. Tokią pareigūnų poziciją ypač sustiprino Ekspertizės akto išvada, kurioje patvirtinama pareiškėjos kaltė dėl eismo įvykio. Nors apeliacinės instancijos teismas, nustatytas faktines aplinkybes vertino kitaip, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūnų veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius įrodymus. Teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, pareigūnai buvo šališki ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi.
Pažymėjo, kad Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų N. K. ir R. J. veiksmų, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019-11-28 nutartyje išvardinti pareigūnų padaryti procesiniai pažeidimai (protokolo ir procesiniai trūkumai, taip pat administracinės nuobaudos paskyrimas ne pagal kompetenciją), dėl kurių buvo galimai buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės ir kurių teismas negalėjo ištaisyti, Kauno AVPK pareigūnų buvo ištaisyti. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad R. J. ir N. K. procesinius pažeidimus padarė tyčia, be to, pareigūnams ištaisius administracinės bylos Nr. 20-ANR-N-11847-2019 (ROIK19105612162) procesinius trūkumus, pareiškėjos byla buvo perduota pagal kompetenciją Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Atsakovės atstovo nuomone, pareigūnų padaryti mažareikšmiai procesiniai pažeidimai negalėjo sukelti pareiškėjai skunde nurodomos neturtinės žalos. Aplinkybė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus nutarimus administracinėje byloje, vertintina tik kaip skirtingas administracinio nusižengimo bylos įrodymų visumos vertinimas.
Neįrodžius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teiseną, priėmus nepagrįstus administracinio nusižengimo protokolus ir nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą.
LVAT praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama LVAT praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str., Teismų įstatymo 9 str. imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylose Nr. II-443-720/2019, Nr. II-123-917/2020 ir A15.-495-668/2020 priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais ir minėtose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos.
Byloje esantys duomenys (taip pat ir prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-443-720/2019 dokumentai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno AVPK Kelių policijos 2019-09-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11847-2019 (ROIK: 19105612162) pareiškėja buvo nubausta 200 Eur bauda pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019-05-06, 17:15 val., vairuodama transporto priemonę, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę, nedavė kelio per važiuojamąją kelio dalį, per pažymėtą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusiam E. R., jį parbloškė ir sužalojo, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2019-11-28 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino 2019-09-12 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Kauno AVPK Kelių policijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Minėtoje teismo nutartyje, tiek, kiek tai susiję su pažeistais pareiškėjos interesais, buvo konstatuota, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės akte užfiksuoti ir E. R. veiksmai, techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 19105612162, b. l. 62-66). Teismas vertino, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykis įvyko vien tik dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. T. veikos. Todėl Kauno AVPK pareigūnai turėjo spręsti ir dėl E. R. veikos teisėtumo, o esant neteisėtos veikos požymiams, administracinę teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Be to, Kauno apylinkės teismas pabrėžė, jog pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, nagrinėja tik teismas. Taigi, nutarimą dėl aptariamo eismo įvykio, kurio metu nukentėjo mažametis E. R., turėjo priimti būtent teismas. Kauno AVPK Kelių policija, nepersiųsdama šios bylos nagrinėti apylinkės teismui, o ją išnagrinėjusi priimant nutarimą ir paskiriant pareiškėjai nuobaudą, pažeidė ANK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo priskirtinumą, todėl teismas vertino, kad 2019-09-12 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu bei paliktas galioti.
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir aptarto bendrosios kompetencijos teismo priimto procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 analizė, jame nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus pareiškėjos atžvilgiu: visų pirma, išnagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir nubaudžiant pareiškėją ne pagal kompetenciją, kas laikytina savarankišku bet kokio teisės akto neteisėtumo pagrindu, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nesivadovaujant esminiais įrodymais (Ekspertizės aktu), kuriais remiantis pareiškėjos veiksmų neteisėtumas turėjo būti kvestionuojamas. Šie įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo procesiniame sprendime nustatyti Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, padaryti priimant 2019-09-12 nutarimą, iš naujo nagrinėjamoje byloje nebeįrodinėtini ir laikytini neginčijamais.
Byloje nustatyta, kad po aptartos Kauno apylinkės teismo 2019-11-28 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 įsiteisėjimo, atsižvelgiant į teismo pastabas, Kauno AVPK Kelių policijos vyresnioji tyrėja R. J. 2020-01-14 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 20109758472), kuriuo konstatavo, kad būtent E. R. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nurodyta, kad E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto reikalavimus, bet priešingą teisei veiką padarė būdamas jaunesnis negu šešiolikos metų, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena negalima. Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-123-917/2020 duomenimis nustatyta, kad minėtą 2020-01-14 Kauno AVPK Kelių policijos nutarimą pareiškėja R. T. 2020-02-03 apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo 2020-03-06 nutartimi, patenkindamas pareiškėjos skundą ir grąžindamas bylą Kauno AVPK atlikti naujam tyrimui. Ši nutartis proceso šalių apskųsta nebuvo.
Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, 2020-02-03 Kauno AVPK Kelių policijos vyresnysis specialistas E. I. administracinio nusižengimo byloje R. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 (ROIK: 19105612162) už tą patį eismo įvykį, konstatuojant, kad pareiškėja pažeidė KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus ir įvykdė veiką, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Bylą šiuo nutarimu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet vyresniajai tyrėjai R. J. 2020-01-14 nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu ir šiam nutarimui dar neįsiteisėjus (kadangi pareiškėja pasinaudojo teise jį apskųsti teismui), Kauno AVPK Kelių policijoje buvo priimtas antras nutarimas dėl to paties eismo įvykio, kuriuo pareiškėja buvo vėl kaltinama pažeidusi KET 3.2, 9, 101 punktų reikalavimus. Vertindamas šiuos atsakovo veiksmus, teismas pažymi, jog Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas reiškia, jog niekas negali būti persekiojamas ir nubaustas du kartus už tą pačią veiką (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis). Dvigubo baudimo draudimas reglamentuojamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog Kelių policijos vyresniajam specialistui E. I. surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020, kai dar nebuvo panaikintas 2020-01-14 priimtas kitos pareigūnės galutinis sprendimas nutraukti administracinę teiseną dėl to paties eismo įvykio, atsakovės atstovas pareiškėjos atžvilgiu pažeidė Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principą, persekiodamas ją antrą kartą už tą patį eismo įvykį, dėl kurio jau buvo vykdoma ir dar neužbaigta administracinė teisena. Minėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai negali būti pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Kelių policijos vyresniajam specialistui E. I. surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7067-2020 ir perdavus bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, 2020-10-02 administracinio nusižengimo byloje teismas priėmė nutarimą, kuriuo R. T. pripažino padarius 2020-02-03 AN protokole nurodytą ANK 423 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir paskyrė jai 200 eurų baudą. Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, 2020-12-04 nutarimu Kauno apygardos teismas tenkino panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-10-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. atžvilgiu nutraukė, nes ji nepažeidė KET reikalavimų ir jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimu taip pat konstatuota, kad tik dėl mažamečio, važiavusio dviračiu, padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis ir padaryta žala pareiškėjos transporto priemonei.
Šioje situacijoje Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri galiausiai buvo nutraukta Kauno apygardos teismo nutartimi, netinkamai įvertintais įrodymais, neveikimu, atsisakant nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo, prieštaravimų šalinimo, taip pat nenagrinėjant pareiškėjos pareikšto nušalinimo.
22Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų teisėtumo klausimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTĮ 56 str.).
Šiame kontekste teismas pažymi, kad įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 567 straipsnis nustato, kad pareigūnai įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.
Iš bylos duomenų matyti, jog dar pirmame aptariamo administracinio nusižengimo teisenos metu įvykusiame teisminiame procese Kauno apylinkės teismas 2019-11-28 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-443-720/2019 atkreipė Kauno AVPK dėmesį, jog turi būti atsižvelgiama į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės akte užfiksuotus E. R. veiksmus, kurie techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismas nurodė, jog Kauno AVPK pareigūnai turėjo spręsti ir dėl E. R. veikos teisėtumo, o esant neteisėtos veikos požymiams, administracinę teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai veiką padaro jaunesnis nei 16 metų asmuo), tačiau Kelių policija to neatliko. Iš bylos duomenų (taip pat ir prijungtų administracinio nusižengimo bylų dokumentų) matyti, jog pareiškėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikė prašymus (2019-09-02, Reg. Nr. 20-AP-7201; 2019-09-09, Reg. Nr. 20-AP-7363, 2019-10-17, Reg. Nr. 20-AP-8387) atlikti papildomus tyrimo veiksmus, rinkti įrodymus, apklausti liudytojus, šalinti prieštaravimus, taip pat reiškė nušalinimą policijos tyrėjai, tačiau iš bylos duomenų spręstina, jog į minėtus pareiškėjos prašymus iš esmės nebuvo atsižvelgta. Atsakovas pareiškėjai pateikė 2019-10-21 raštą Nr. 20-S-41675, kuriame abstrakčiai ir formaliai nurodė, jog minėti pareiškėjos prašymai buvo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, skiriant jai administracinę nuobaudą.
Šiuo aspektu teismas akcentuoja, kad ANK 576 ir 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte straipsnyje yra įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė reikšti nušalinimą administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams. Nušalinimo klausimams spręsti mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Pareikšto nušalinimo išsprendimo terminai nustatyti BPK 60 straipsnio 4 dalyje (ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą). Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ANK 576 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019-09-02 Kauno AVPK viršininkui pareikštame prašyme (Reg. Nr. 20-AP-7201) išreiškė aiškų reikalavimą nušalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pareigūnę R. J., kaip šališką tyrėją, tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas ANK 576 straipsnyje ir BPK 60 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas pabrėžia, jog asmens teisė į nešališką bylos nagrinėjimą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Bylą nagrinėjančio teismo, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo ar kito administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo tiek teismu, tiek kitomis institucijomis, sąlyga.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybė, kurios atsakovas iš esmės neneigė, jog pareiškėjos pareikštas nušalinimas pareigūnei R. J. nebuvo išnagrinėtas pagal ANK ir BPK nuostatas, sudaro neginčijamą pagrindą konstatuoti atsakovo Kauno AVPK neteisėtus veiksmus, pažeidžiant ANK 577 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjos teisę reikšti nušalinimą.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ,teismas pripažįsta, jog atsakovo pareigūnai, interpretuodami susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgdami į teismo išaiškinimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-08-07 ekspertizės aktą, pažeisdami dvigubo baudimo ir persekiojimo draudimo principą, nenagrinėdami pareiškėjos pareikšto nušalinimo klausimo ir iš esmės ignoruodami jos teiktus daugkartinius prašymus bei paaiškinimus, neatliko išsamaus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, dėl ko pareiškėja, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2020-12-04 nutarimu byloje Nr. A15.-495-668/2020, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizė bei pats administracinio nusižengimo bylos nutraukimas leidžia spręsti apie neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo.
Teismui nekyla abejonių, kad Kauno AVPK pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė neturtinę žalą.9Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėja nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų protokolų ir nutarimų surašymo, dalyvavimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, taip pat viešą pažeminimą dėl pareiškėją kaltinančių žiniasklaidos straipsnių. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas nuo po pirmojo administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2019-08-22, buvo galutinai užbaigtas Kauno apygardos teismas 2020-12-04 nutarimu byloje Nr. A15.-495-668/2020, taigi, užtruko beveik pusantrų metų. Teismas sutinka, kad toks ilgas administracinio nusižengimo procesas dėl eismo įvykio sukėlė pareiškėjai nepatogumus, emocinius išgyvenimus, stresą. Be to, pareiškėja, pati rengdama skundus, paaiškinimus, prašymus administracinio nusižengimo byloje, teikdama apeliacinius skundus teismui (kurie kaskart buvo tenkinami), neabejotinai gaišo savo laiką, kurį, kaip nurodė, būtų skyrusi šeimai ir profesinei veiklai. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apie eismo įvykį žiniasklaidoje buvo paskelbti neigiamai pareiškėją aprašantys straipsniai, antraštėse pareiškėja buvo įvardijama kaip įvykio kaltininkė, sužalojusi mažametį asmenį. Teismas sutinka, kad ši aplinkybė neabejotinai sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, turėjo įtakos pareiškėjos reputacijos pablogėjimui, socialiniams ryšiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja.
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, jog pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma patirtai žalai atlyginti yra adekvatus ir pagrįstas kompensacijos dydis už patirtus ilgą laiką trukusius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, baimę, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai R. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.