Kauno apylinkės teismo nutartis, II-443-720/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: II-443-720/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01858-2019-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Tatjana Butkienė
Pareiškėjas: R. T.
Nukentėjusysis: E. R.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-443-720/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01858-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.7.; 21.5.6; 21.6; 21.8.1; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant pareiškėjai R. T., jos įgaliotam atstovui D. T.,nukentėjusiajam E. R., jo įstatyminei atstovei I. M.,psichologei I. B.,ekspertui I. G.,

nedalyvaujant institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. T. buvo paskirta 200 eurų bauda. R. T. nubausta už tai, kad 2019 m. gegužės 6 d., apie 17.15 val. Kaune, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas) bei sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, po sustojimo prieš pėsčiųjų perėją, vėl pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį jai iš dešinės pusės, važiuodamas dviračiu, ir su juo susidūrė. VTMT specialisto išvadoje Nr. G 139/2019 (02) konstatuota, kad E. R. įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos R. T. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodė, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas dėl šių priežasčių:

1) 2019 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo protokole (toliau – ir ANP) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl pažeidimo nukentėjo E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., t. y. nepilnametis asmuo. Skundžiamame 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarime įvardintos sunkinančios aplinkybės – administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui. Vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu tokios bylos, nepriklausomai nuo pažeidimo, priskirtos nagrinėti tik teismui, todėl skyriaus viršininkas N. K. neturėjo įgaliojimų nagrinėti pažeidimo, o privalėjo bylą perduoti teismui, tai yra absoliutus pagrindas panaikinti minėtą nutarimą.

2) administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9498270 dėl to paties pažeidimo yra surašyti du skirtingi administracinio nusižengimo protokolai 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tad neaišku, pagal kokį protokolą buvo priimtas nutarimas, nes nei vienas iš protokolų jokiu sprendimu nebuvo panaikintas, nei vieno iš jų negaliojimo priežastis nepaaiškinta, todėl nesuprantama, ar pareiškėja buvo kaltinama vieno, ar dviejų pažeidimų padarymu. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ANP nurodyta, kad R. T., vairuodama transporto priemonę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę, nedavė kelio per važiuojamąją kelio dalį per pažymėtą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusiam E. R., t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 158 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad reikalavimas vairuotojui duoti kelią per pėsčiųjų perėją važiuojančiam dviratininkui KET nėra numatytas (išskyrus dviračiams skirtoje perėjoje), tad įvardintas KET taisyklių pažeidimas neatitinka faktinių aplinkybių. 2019 m. rugsėjo 12 d. ANP nurodyta, kad R. T. reguliuojamoje sankryžoje sukdama kairėn, po sustojimo prieš pėsčiųjų perėją, vėl pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio E. R., kuris kirto važiuojamąją dalį, ir su juo susidūrė, t. y. pažeidė KET 158 p. reikalavimus. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. ANP nurodytos pažeidimo esmės turinio suprantama, kad turėjo būti įvardintas KET 101 p. reikalavimo pažeidimas, tačiau nenurodytos esminės aplinkybės, kad dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją, o ne ėjo per ją, vesdamas dviratį, kaip to reikalauja KET, ir jam eismas toje situacijoje buvo absoliučiai draudžiamas. Iš abiejų protokolų turinio matyti, kad policijos pareigūnai painiojasi, patys abejoja įvardintu pažeidimu, negali įvertinti, kokį KET reikalavimą pažeidė vairuotoja, todėl jos padarytą veiksmą dirbtinai „pritempė“ prie KET 158 p. reikalavimo pažeidimo.

3) pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą, ir kuri veika buvo vykdoma pažeidžiant KET reikalavimus. Tačiau iš surinktos administracinio nusižengimo medžiagos Nr. 07-19-9498270 matyti, kad objektyvus tyrimas neatliktas ir nesiimta visų priemonių teisingai išaiškinti pažeidimą. Jau pirmoje tyrimo stadijoje, fiksuojant įvykio vietą, policijos pareigūnai nesiėmė priemonių įvykio vietai tinkamai apsaugoti ir įrodymams užfiksuoti. Pasak nukentėjusiojo mamos I. M., policijos pareigūnai patys įkėlė eismo įvykyje buvusį dviratį į greitosios pagalbos automobilį ir leido jį išvežti, jokiomis priemonėmis neužfiksavę nei dviračio vietos, nei jo apgadinimų, net vėliau nesiėmė priemonių dviratį apžiūrėti ir jo duomenis pateikti ekspertams. Tyrėja iš anksto šališkai konstatavo aplinkybes: „2019-05-06, apie 02.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) pr. važiavo automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. T., kuri, baigdama išvažiuoti iš sankryžos, sukdama į kairę parbloškė ir sužalojo iš dešinės pusės (pagal automobilio važiavimo kryptį) per važiuojamąją kelio dalį reguliuojama pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusį mažametį E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris GMP buvo pristatytas į Kauno klinikas“ Tokias išankstines, šališkas, nepagrįstas bylos medžiaga faktines aplinkybes ji nurodė ekspertams 2019 m. gegužės 17 d. užduotyje atlikti objektų autotechninį tyrimą, 2019 m. birželio 4 d. užduotyje nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Šioms aplinkybėms pateikti tyrėja neturėjo jokio pagrindo, kadangi policijos pareigūnų, fiksavusių įvykį 2019 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime ir įvykio vietos apžiūros protokole bei liudytojų, įvykio dalyvės paaiškinimuose nurodytos iš esmės priešingos aplinkybės. Policijos tyrėja, surašydama 2019 m. gegužės 17 d. užduotį atlikti objektų autotechninį tyrimą, ne tik nurodė jokia medžiaga nepagrįstas aplinkybes, bet ir uždavė šališkus klausimus tik vieno eismo dalyvio (vairuotojos) atžvilgiu, ekspertams pateikė nenumeruotą, galimai ne visą, medžiagą, dėl ko jie, būdami suklaidinti, galėjo padaryti neteisingas išvadas.

4) 2019 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-990(19) išvados prieštarauja viena kitai. Išvadose peržengiamos eksperto kompetencijos ribos, nes pateiktas ne techninis, o teisinis (moralinis) įvykio vertinimas. Ekspertas išvadoje nustato, kad dviračio vairuotojas, E. R., judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu ir šioje sankryžoje kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėjos ribose. Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu joks dviratininkas, juo labiau E. R., nevažiavo, nes šiuo atveju dviratininkas būtų vairuotojai iš priešingos pusės, nei nurodoma ekspertizės akte. Ekspertizės akto išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad automobilio vairuotoja, sukdama kairėn, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu, todėl vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Išvadoje nenurodoma, kad dviratininkas kirto pėsčiųjų perėją nenulipęs nuo dviračio. Ekspertizės akto išvadoje Nr. 2 nurodyta, kad automobilio vairuotoja, sukdama kairėn, duodama kelią per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį dviračiu važiavusiam E. R., būtų išvengusi buvusio pobūdžio eismo įvykio. Išvadoje nenurodyta, kad dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją nenulipęs nuo dviračio, o nurodyta, kad E. R. važiavo per važiuojamąją dalį. Ekspertizės akto išvadoje Nr. 3 tekstas visiškai identiškas išvados Nr. 1 tekstui. Paskutinėje ekspertizės akto pastraipoje, išvadoje, kurios numeris dėl nežinomų priežasčių neįvardintas, nurodyta, kad E. R. veiksmai, kuomet jis nepersivedė dviračio, o kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuojant per pažymėtą pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo signalais su pėsčiojo simboliu, sudarė netikėtą kliūtį per šią sankryžą kairiojo posūkio trajektorija važiavusio automobilio vairuotojai ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šioje išvadoje atsiranda „pėsčiųjų perėja“ ir naudojama sąvoka „netikėta kliūtis“. Ekspertizės akto dėstomojoje dalyje nurodyti konkretūs dviratininko pažeidimai, tačiau tokie veiksmai neįvertinami kaip nepriimtini, o tai reiškia, kad ekspertas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, pateisina dviratininko pažeidimus, kaip leistinus. Akivaizdu, kad ekspertizės akto išvadose įvardintos iš esmės skirtingos situacijos: tarp dviratininko ir automobilio reguliuojamoje kelių sankirtoje (1-3 išvada) bei tarp dviratininko ir automobilio reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje (neįvardinta išvada). Tokios išvadų formuluotės yra nelogiškos ir prieštaraujančios viena kitai. Neįvardintoje išvadoje naudojama sąvoka „netikėta“ iš esmės reiškia – nenumatomą, nenuspėjamą, neprognozuojamą, neįsivaizduojamą ir t.t. aplinkybę, todėl suprantama, kad automobilio vairuotoja neturėjo galimybės išvengti įvykio, skirtingai nei nurodyta išvadoje Nr. 2. Iš esmės negalima reikalauti vairuotojos praleisti eismo dalyvį, kuriam eismas toje situacijoje absoliučiai draudžiamas ir jis eisme atsiranda vairuotojai netikėtai, t. y. negalima reikalauti vairuotojos praleisti eismo dalyvio, kuomet objektyviai jo nėra akiratyje, bei įvertinti, kad eismo dalyvis atliks teisei priešingus ir neprognozuojamus veiksmus. Teismai yra suformavę praktiką, kad, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-537/(duomenys neskelbtini)). Suprantama, jog visais atvejais pareiškėja, vykdydama KET reikalavimus, tikisi, kad visų KET reikalavimų laikysis ir kiti eismo dalyviai, kurie privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, nes tik tokiu būdu gali ir privalo vykti eismas. Dviračiu važiavęs E. R. (pagal jo mamos paaiškinimą) žinojo, jog draudžiama važiuoti dviračiu per perėją, tačiau šio reikalavimo nesilaikė. Jeigu E. R. būtų nulipęs nuo dviračio ir kirtęs pėsčiųjų perėją kaip pėsčiasis, jis būtų užtrukęs ilgesnį laiko tarpą, judėtų lėčiau, jo veiksmai kirsti važiuojamąją dalį būtų matomi, būtų pakankamai laiko įvertinti situaciją, pasirinkti veiksmų variantą. Tik tokie eismo dalyvio veiksmai eisme nebūtų netikėti, apribojantys galimybę imtis veiksmų ir išvengti jo atsitrenkimo į automobilį. Jo veiksmai būtų atitikę pareiškėjos lūkesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys perėjoje taip pat atitiks KET reikalavimus. Jei dviratininkas neturi teisės važiuoti per perėją, ir jam taip elgtis neleidžia šviesoforo signalas (signalas su pėsčiojo simboliu dviratininkui negalioja), kelio ženklai, kelių ženklinimas, t. y. net kelios KET numatytos ir gerai pastebimos eismo reguliavimo informacinės priemonės, negalima vairuotojo reikalauti pareigos praleisti dviratininką ten, kur apskritai jo eismas yra griežtai draudžiamas. Ekspertizės akte išvis neatsakyta į konkretų techninio tyrimo reikalaujantį, 2019 m. gegužės 17 d. užduotyje nurodytą 2-ąjį klausimą, o pateikta teorinė išvada Nr. 2 su sąlyga „jeigu“. Iš esmės ekspertas padarė ir taip aiškią išvadą, kad eismo įvykį lėmė eismo dalyvių veiksmai, o joks techninis tyrimas (akte nenurodant jokių vertinimo kriterijų), be įvykio schemos ir transporto priemonės apgadinimų aprašymo, neatliktas. Nors ekspertas galėjo įvertinti, kad automobilis stovėjo prieš įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, iki susidūrimo nuvažiavo tam tikrą atstumą, o dviratininkui įvažiuojant į važiuojamąją dalį iki susidūrimo buvo apie 3,7 m. atstumas, todėl suteikiant papildomas tikėtinas sąlygas buvo galimybė, bent preliminariai, apskaičiuoti dviratininko ir automobilio greitį ir dėl to įvertinti vairuotojos galimybes sureaguoti ir išvengti susidūrimo.

5) skirtingai nei nurodyta ANP, pareiškėja atliko visas KET numatytas pareigas eismo dalyvių atžvilgiu:

a. laikydamasi KET 158 p. reikalavimų, sukdama į kairę, davė kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji sukau, eismo juostas – praleido priešais važiuojančius automobilius, važiavusius iš (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g., ir, baigusi posūkio manevrą, sustojo už automobilio, praleidžiančio pėsčiuosius. Priekyje stovėjęs automobilis, praleidęs pėsčiuosius, pravažiavo perėją, o pareiškėja dar kartą sustojo priešais pėsčiųjų perėjos ribą apie 1 m atstumu. Automobilis stovėjo beveik statmenai pėsčiųjų perėjos atžvilgiu. Stovėjimo metu buvo išjungtas variklis, kadangi automobilyje yra pastoviai veikianti START/STOP sistema.

b. vykdydama KET 28 p. reikalavimus, praleido visus pėsčiuosius ir vieną dviratininką, važiuojantį per pėsčiųjų perėją, kuris buvo prie pėsčiųjų perėjos pareiškėjos matymo zonoje. Tai patvirtina visi eismo dalyviai ir liudytojas savo paaiškinimuose.

c. vykdydama KET 101 p. reikalavimą, tik įsitikinusi, kad per pėsčiųjų perėją neina pėstieji, nėra jokių kitų eismo dalyvių (pėstiesiems baigė degti žalios spalvos šviesoforo signalas su pėsčiojo simboliu) ir nėra jokių kliūčių kirsti pėsčiųjų perėją, pradėjo per ją važiuoti minimaliu automobilio startavimo greičiu. Pareiškėjai priimant sprendimą toliau judėti automobiliu, dviratininko netgi nebuvo ne tik važiuojamojoje dalyje, tačiau ir jos artimiausiose prieigose. Pareiškėjai jau įvažiavus į pėsčiųjų perėją, į ją nuo šaligatvio dideliu greičiu iš už pėsčiųjų, buvusių už perėjos, įvažiavo dviratininkas. Iš bylos medžiagos ir joje esančių pareiškėjos bei liudytojo parodymų matyti, kad dviratininkas važiuodamas šaligatviu, įvažiavo į važiuojamąją dalį jau per ją važiuojant automobiliui ir kelis kartus didesniu greičiu nei eitų pėsčiasis, tokiu būdu užkirsdamas pareiškėjai bet kokią galimybę sureaguoti į tokį elgesį bei išvengti susidūrimo. Šia aplinkybę patvirtina ir susidūrimo su automobiliu vieta – galinės keleivio durelės. Suprantama, kad nei stabdant nei padidinus greitį, automobilio vairuotojai išvengti susidūrimo nebuvo galimybės. Be to, nebuvo jokio laiko tarpo įvertinti situaciją bei imtis kokių nors veiksmų.

Skirtingai nei automobilio vairuotojos, dviratininko elgesys ir kilę padariniai susiję su visa eile padarytų KET pažeidimų:

d. nėra sulaukęs 12 metų ir eisme dalyvavo be suaugusiųjų priežiūros (KET 55 p.);

e. neturėjo šviesą atspindinčios liemenės ar šviesų (KET 56 p.), dėl ko dviratininkas būtų labiau matomas eismo dalyviams ir galimai buvusioje situacijoje būtų pastebėtas anksčiau, suteikdamas bent galimybę prognozuoti jo elgesį ir laiku sureaguoti. Pažymėtina, kad šaligatvyje, kur važiavo dviratininkas, iki įvažiuojant į pėsčiųjų perėją yra medžiai, buvo pėsčiųjų kurie, taip pat ribojo vairuotojo galimybę pastebėti greitai iš tolo judantį dviratininką;

f. ignoruodamas KET 59 p. reikalavimus, dviratininkas pasielgė atvirkščiai ir vietoj to, kad sumažintų greitį, jis jį padidino, tokiu būdu eliminuodamas galimybę pareiškėjai jį pastebėti ir sureaguoti. Automobiliui startavus, dviratininkas dar nebuvo privažiavęs pėsčiųjų perėjos ir akivaizdu, kad dviratininko greitis buvo kelis kartus didesnis, nei eitų pėsčiasis ir tai patvirtina įvykio liudininkas;

5.8. nesivadovavo šviesoforo signalu su pėsčiojo simboliu, leidžiančiu kirsti kelią tik pėstiesiems (KET 63 p., 73.4 p.). Dviratį vairuojantis asmuo tokiu nelaikomas (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje 11-307-271/2015);

5.9. pažeidė KET 64.9 p. reikalavimą, kuriame numatytas konkretus draudimas dviračiui važiuoti pėsčiųjų perėja. Šį reikalavimą dviratininkas neabejotinai pažeidė, ir tai kartu su greito važiavimo aplinkybe buvo būtina priežastis eismo įvykiui kilti.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas draudimą dviratininkams įvažiuoti į pėsčiųjų perėją atsižvelgė į šias aplinkybes. (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje II- 307-271/2015);

6) taikant KET reikalavimus eismo dalyviams svarbu nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje įvyko nagrinėjamas įvykis ir kokios eismo vietos dalies reguliavimas toje vietoje taikomas. Medžiagos duomenimis matyti, kad, fiksuojant eismo įvykį, 2019 m. gegužės 6 d. eismo įvykio schemoje nurodyta dviračio važiavimo trajektorija yra pėsčiųjų perėjos ribose. 2019 m. gegužės 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, grafoje „Kelio ženklai galiojimo zonoje“, nurodyta – „Pėsčiųjų perėja“. Liudytojo, mano ir nukentėjusiojo atstovo paaiškinimuose įvykio vieta įvardinama kaip pėsčiųjų perėja. Ekspertizės akto dėstomojoje dalyje, nustatant įvykio vietos ribas, nurodyta, kad eismo įvykis (susidūrimas) įvyko pėsčiųjų perėjos ribose. Taigi, akivaizdu, kad eismo įvykio vietos atkarpoje turi būti vadovaujamasi konkrečios vietos teisinio reguliavimo bendromis ir specialiomis normomis. Esant teisės normų konkurencijai taikomos specialios normos (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas). Todėl suprantama, kad eismas pėsčiųjų perėjos ribose reguliuojamas vadovaujantis KET V skyriuje (Vairuotojų pareigos pėstiesiems), VI skyriuje (Pėsčiųjų pareigos) ir VIII skyriuje (Reikalavimai dviračių vairuotojams) numatytomis taisyklėmis. Akivaizdu, kad ANP nurodytas 158 p. KET reikalavimo pažeidimas esamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes jis priskiriamas bendrajam važiavimo per sankryžas reguliavimui ir konkuruoja su vairuotojui numatyta pareiga, nurodyta specialioje normoje - KET 28 p., kuri reguliuoja eismą reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, t. y. vietoje, kur įvyko nagrinėjamas įvykis. Taisyklių reikalavimai negali būti pritaikyti tik prie eismo dalyvio rūšies, nes jei būtų kliudytas pėsčiasis, akivaizdu, kad būtų taikytos kitos taisyklės vairuoto atžvilgiu, o prie eismo reguliavimo vietos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

7) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio KET pažeidimo padarymą. Akivaizdu, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi, pagal 423 straipsnio 2 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu. Nesant KET pažeidimo nėra objektyvių nusižengimo požymių, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Įžvelgus KET reikalavimų pažeidimą, privalomai turi būti nustatomas priežastinis ryšys. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinoji padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių KET pažeidimai. Taigi, teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/(duomenys neskelbtini), 2K-297/(duomenys neskelbtini), 2K- 127/2010, 2K-151/2011). Medžiagoje apklaustas liudytojas I. U. nurodė, kad dviratininkas važiavo greitai (dėl greičio liudytojas net atsisakė ketinimo jį fiziškai stabdyti), o įvažiuodamas į perėją greitį padidino ir įvažiavo į važiuojamąją dalį tuomet, kai automobilis jau buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos. Tuoj pat po eismo įvykio pareiškėja taip pat savo paaiškinime nurodė, kad dviratininkas į perėją įvažiavo nestabdydamas ir tik tada, kai automobilis buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja dviratininko pastebėti negalėjo, nes prieš jai pradedant važiuoti dviratininkas dar nebuvo privažiavęs pėsčiųjų perėjos, o pareiškėjos matomumą ribojo šaligatvyje prie perėjos stovėję ir jau gatvę perėję pėstieji, šaligatvyje augantys medžiai. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad tokiu elgesiu dviratininkas sudarė netikėtą kliūtį vairuotojai, kas iš esmės eliminavo galimybes bent kaip sureaguoti. Taigi, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, eismo dalyvių konkrečius veiksmus, liudytojų parodymus, įvykio vietos ribas, kitas faktines aplinkybes matyti, kad tik dviratininko KET reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) ir tokiu būdu netikėtos kliūties transporto priemonės vairuotojai sudarymas buvo būtinoji priežastis eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. Akivaizdu, kad, eidamas pėsčiomis, E. R. nebūtų spėjęs įveikti atstumo (3,7 metrų) iki transporto priemonės, kuri buvo įvažiavusi į pėsčiųjų perėją, ir, nepriklausomai nuo vairuotojos veiksmų, nebūtų įvykęs susidūrimas.

8) administracinio nusižengimo tyrimą atlikę policijos pareigūnai, aplaidžiai ir šališkai tirdami pažeidimą, neatlikdami įvykio vietoje būtinų veiksmų (nefiksavo ir neišreikalavo eismo įvykyje dalyvavusio dviračio), pateikdami išankstines neteisingas aplinkybes ekspertams, galimai nepateikę ekspertams svarbių liudytojų parodymų (ekspertizės akte nenurodomi ir nevertinami jokie liudytojo parodymai), vairuotojos paaiškinimų (ekspertizės akte cituojamas tik policijos pareigūnų 2019 m. gegužės 6 d. tarnybinis pranešimas ir įvardinamas kaip vairuotojos paaiškinimas), nesiėmė visų būtinų priemonių prieštaravimams panaikinti ir bylą teisingai išspręsti. Surašydami 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d. ANP bei 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, rėmėsi išskirtinai tik 2019 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-990(19) įvardintomis 1-3 išvadomis, nevertindami kitų išvadų, byloje esančios medžiagos. Pažymėtina, kad tyrimą atliekantis pareigūnas ar institucija, vertindami įrodymus, turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir įrodymų, esančių byloje, visumą, vadovautis protingumo principu, o ne teikti prioritetą vienam įrodymui. Joks įrodymas negali turėti prioriteto prieš kitus įrodymus. Be to, klausimas dėl KET pažeidimo fakto yra teisinis, o ne techninis klausimas, ir jo sprendimas yra ne eksperto, o bylą tiriančio, nagrinėjančio pareigūno ar teismo kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, bet ne teisinius. Tik tyrimą atliekančio pareigūno ir teismo kompetencija yra vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies (kasacinė nutartis Nr. 2K-187-2005). Sprendžiant probleminius KET pažeidimo klausimus, į kuriuos KET neduoda tiesioginio atsakymo, svarbu vadovautis protingumo principu (kasacinė nutartis 2K-368/2012). Vadovaujantis policijos padaryta išvada, galima suprasti, kad bet koks eismo dalyvis, kertantis eismo juostas, turi pirmumą prieš sankryžoje sukančią transporto priemonę, nepriklausomai nuo draudimų, kelio ženklų, šviesoforo signalų, atitvarų ir taip toliau, bei visos gatvės iki kitos sankryžos atžvilgiu, nes nėra nustatyta, kurioje vietoje baigiasi KET 158 p. reikalavimas.

9) nutarimą priėmęs N. K. nurodė, jog eismo dalyvių paaiškinimai prieštaringi, kaltinantys vienas kitą neatsargiais veiksmais. Šie teiginiai neatitinka faktines bylos aplinkybes ir tikrovės. Nėra nei priešingų, nei vienas kitą kaltinančių teiginių. Eismo dalyvio, protokole įvardinto kaip nukentėjusiojo, atstovas I. M. savo paaiškinime nurodė, jog E. R. buvo informuotas ir žinojo, kad važiuoti per perėją dviračiu draudžiama, pripažino, kad jis važiavo dviračiu per perėją ir susidūrė su automobiliu, kurio nepastebėjo. Tai yra nukentėjusysis neneigia savo elgesiu pažeidęs taisykles, apie kurias buvo informuotas, ir nei jis, nei jo atstovė niekuo nekaltina automobilio vairuotojos bei, skirtingai nuo policijos pareigūnų, nurodė savo pažeidimų pobūdį, padarinius ir priežastinį ryšį.

Žemesnės instancijos teismas

10) policijos pareigūnai, atlikdami tyrimą, turėjo vadovautis jau teismų sukurtu precedentu: 2015 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-307-271/2015, kurioje tomis pačiomis aplinkybėmis įvykęs įvykis buvo išnagrinėtas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

11) pažymėtina, kad policijos pareigūnams raštu buvo pateikti duomenys apie pažeidimus tiriant bylą, buvo prašoma pašalinti prieštaravimus, skirti pakartotinę ekspertizę ar apklausti specialistą, papildomai surinkti įrodymus, apklausti nurodytus asmenis, jie buvo žodžiu ir raštu informuoti, kad neturi įgaliojimų nagrinėti šią bylą, tačiau visus prašymus be jokių motyvų ignoravo ir jų nesprendė (joks atsakymas į prašymus nepateiktas).

Pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 3-9).

Atsiliepimu į skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog su skundo argumentais nesutinka. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, buvo vertinami byloje surinkti įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su jam pareikštu kaltinimu nesutiko, nurodė, kad nepažeidė administracinio nusižengimo protokole nurodytų KET reikalavimų, taip pat nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl kito šio eismo įvykio dalyvio veiksmų. Vadovaujantis teismų formuojama praktika administracinėse bylose, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Eismo įvykio vieta vaizdo kameromis nefiksuojama. Abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimai prieštaringi, kaltinantys vienas kitą neatsargiais veiksmais. Kaltės klausimas šiame eismo įvykyje buvo sprendžiamas pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, transporto priemonių apgadinimų pobūdį, taip pat eismo įvykio vietoje atliktas foto nuotraukas ir sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio, taip pat apgadinimų pobūdis bei mastas, lokalizacija, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą. Tačiau, vadovaujantis teismų formuojama praktika bei tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, dėl įrodymų, susijusių su transporto priemonių susidūrimo mechanizmo vertinimu reikalingos specialiosios – ekspertinės žinios. Todėl šioje byloje buvo paskirta eismo įvykio techninė ekspertizė. 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš Lietuvos teismo ekspertizės buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-990(19) su išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje „Škoda Octavia“ vairuotojos veiksmai, t. y., kad ji nedavė kelio nukentėjusiajam, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, ekspertizėje minima ir tai, kad šio eismo įvykio išvengta būtų, jei apeliantė būtų davusi kelią dviračiu važiuojančiam E. R.. Mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje apeliantei priimtas pagrįstai ir teisingai, nuobauda paskirta pagal įstatymą (b. l. 23-24).

Pareiškėja R. T. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 6 d., maždaug 17.15 val., automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji atvažiavo pasiimti vaikų iš darželio. Važiuojant namo, (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pareiškėjai būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į kairę, važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Pareiškėjai reikėjo sukti į kairę. Važiuojant, jau įsukant į (duomenys neskelbtini) pr., yra dar vienas šviesoforas, kuris reguliuoja (duomenys neskelbtini) pr. ir pėsčiųjų perėją. Pareiškėjai pasukus į kairę pusę, prieš ją važiavo dar vienas automobilis, ir abu automobiliai sustojo prieš reguliuojamą, ant asfalto skiriamaisiais ženklais pažymėtą perėją. Pareiškėja buvo antroje eismo juostoje – arčiau skiriamosios juostos. Prieš ją stovėjo kitas automobilis. Pėstiesiems irgi degė žalia šviesa, todėl pirmas automobilis praleido pėsčiuosius ir nuvažiavo. Pareiškėja vėl sustojo, praleido dar vieną pėsčiąjį ir važiuojantį dviratininką. Tada, įsitikinusi, kad nėra jokio kito dviratininko ant pėsčiųjų perėjos ir šalia pėsčiųjų perėjos, nes pareiškėja stovėjo prieš pėsčiųjų perėją, ji pradėjo važiuoti. Oras geras, buvo daug žmonių, nes po darbo valandų, šalia „Maksima“. Staiga dideliu greičiu į jos automobilio galines dureles atsitrenkė dviratininkas. Jos automobilis jau buvo pėsčiųjų perėjoje. Automobilis maždaug 4 m 60 cm, dviratininkas įvažiavo į pareiškėjos automobilio galines dešinės pusės dureles. Jos automobilio priekiniai ratai turėjo būti jau už pėsčiųjų perėjos – ji jau buvo įvažiavusi į pėsčiųjų perėją, galinės auto durelės buvo ties pėsčiųjų perėjos viduriu. Pareiškėja išsigandusi pasuko į kairę, automobilis atsitrenkė į bortelį, o kadangi tai automobilis su automatine pavara, pareiškėja supainiojusi pedalus, paspaudė gazą, automobilis užlėkė ant skiriamosios juostos, pervažiavo priešpriešinio eismo juostas, bet tai įvyko jau po susidūrimo. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Sustojusi pareiškėja pamatė, kad atsistojo ir link „Maksimos“ į šaligatvį bėga vaikas, kažkas iš žmonių jį sulaikė ant šaligatvio. Dviratis liko ant gatvės. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas ir sustojo. Greitoji irgi atvažiavo labai greitai. Vaikas akivaizdžiai sužeistas nebuvo, policijos pareigūnų prašė neskambinti mamai. Vaiką apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas, o pareiškėja važiavo į policiją rašyti paaiškinimo.

Pareiškėjos R. T. įgaliotas atstovas D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prie automobilio atvažiavo jau po įvykio, nes reikėjo automobilį sutvarkyti. Tada jie kartu su pareiškėja važiavo į policiją rašyti paaiškinimo. Paaiškinimą dėl autoįvykio rašė pareiškėja. 2019 m. rugpjūčio 22 d., kai pareiškėja buvo iškviesta į policijos komisariatą protokolo surašymui, ji nuvyko kartu su savo sutuoktiniu, kuris pageidavo būti jos atstovas, tačiau policijos pareigūnė neleido, pareikalavo išeiti. Pirmas protokolas buvo surašytas 2019 m. rugpjūčio 22 d. dalyvaujant pareiškėjai. Teikiant paaiškinimus žodžiu, jie nebuvo užfiksuoti. Protokolą pareiškėja pasirašė, negali paaiškinti, kodėl ant protokolo nėra jos parašo. Surašius protokolą, pareiškėja paprašė pateikti bylos medžiagą, nes ji nebuvo pridėta prie protokolo. Pareiškėja prašė pateikti bylos kopiją, tačiau kopija buvo pateikta tik po skundo ir pakartotinio prašymo surašymo. Tada pareiškėja rugsėjo 2 d. gavo kopiją. Žodžiu tyrėja pasakė, kad vadovaujasi specialisto išvada, davė paskaityti paskutinį lapą. 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į policijos valdybą, įvardindami galimai pažeistas teises, prašė pateikti bylos kopijas, atlikti papildomus tyrimo veiksmus, tikslinti arba pakartotinai atlikti ekspertizę, atlikti papildomus veiksmus, apklausti specialistą. Pareiškėja manė, kad ekspertizė padaryta neteisingai, prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau jokio atsakymo negavo. 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja raštu surašė paaiškinimą, kurį pateikė, nes bylos nagrinėjimas buvo numatytas rugsėjo 10 d. Taip pat pakartotinai pateikė prašymą skirti ekspertizę. 2019 m. rugsėjo 10 d. atvykusi į bylos nagrinėjimą, pareiškėja žodžiu pasakė, kad nukentėjęs yra nepilnametis, policija šios bylos negali nagrinėti. Nagrinėjimas atidėtas dviem dienoms. 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja vėl buvo iškviesta, buvo nuspręsta surašyti antrą protokolą, kuris buvo pateiktas susipažinimui, paskirtas bylos nagrinėjimas tą pačią dieną. Protokole buvo įrašyta konkreti įvykio vieta, bet neįrašyta, kad dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją, nurodyta, kad vairuotoja, pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu. Mano, kad nurodytas neteisingas KET punktas, turėtų būti ne 158, kuriame numatyta vairuotojo prievolė duoti kelią kitiems eismo dalyviams važiuojamoj daly, o 28 punktas, nes ten buvo pėsčiųjų perėja, nors eismo dalyvis yra dviratininkas, o jis neprilyginamas pėsčiajam, todėl mano, kad pažeidimo nebuvo, įvykį lėmė vaiko veiksmai. Pareiškėja su protokolu nesutiko. Tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas, su kuriuo pareiškėja nesutinka, argumentai nurodyti skunde. Prašo teismo panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą nesant pažeidimo.

Mažametis nukentėjusysis E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykį atsimena, tai buvo vasarą per atostogas, mėnesio neatsimena, maždaug 17 val. jis su draugu dviračiais važiavo į parduotuvę, nusipirko ten įvairių daiktų. Jie važiavo nuo Maksimos. Draugas greitai pravažiavo, suspėjo pravažiuoti, o jis važiavo paskui draugą, bandė stabdyti, kai pamatė automobilį, ir jie tiesiog susidūrė. Mirksėjo žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, todėl galvojo, kad spės pravažiuoti. Kai pamatė automobilį, automobilis važiavo, jau buvo pasukęs, koks buvo atstumas, nežino. Automobilis dar nebuvo privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, o kai susidūrė, automobilis jau buvo perėjoje. Žino, kad per perėją dviratį reikia persivesti, bet norėjo pavyti draugą. Jis atsimušė į automobilio šoną ir nukrito, o automobilis nuvažiavo į kitą pusę ir sustojo. Matė, kad draugas nuvažiavo. Kai nugriuvo, dviratis liko ant pėsčiųjų perėjos, jį parvedė kažkoks vyras. Buvo jam nubrozdinimai. Atvažiavo greitoji, buvo sirenos, jį tikrino, paskui atvažiavo policija. Jis truputį verkė, nelabai norėjo, kad skambintų mamai, bet jam pasakė, kad reikia. Matė, kad vairuotoja buvo moteris, ar ji buvo prie jo priėjusi, neatsimena, bet lyg sakė „atsiprašau“. Atėjo mama ir jie važiavo į ligoninę. Skiriamosios liemenės jis nebuvo apsirengęs, ant dviračio buvo atšvaitas. Buvo dar šviesu, viską matė. Dviratis turi ir priekinius, ir galinius stabdžius. Jis bandė stabdyti su galiniu stabdžiu, bet tie galiniai stabdžiai ne iš karto sustabdo. Stabdžiai nelabai gerai veikė, jis sakė apie tai tėčiui. Priekiniais stabdžiais irgi bandė stabdyti, bet nelabai pavyko.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. M. paaiškino, kad vaikas viską papasakojo teisingai. Vaikui buvo patempti sprando raumenys. Kad dviratis netvarkingas, ji nežinojo. Po įvykio pakeitė dviračio ratą, stabdžiai veikia gerai. Nurodė, kad sūnus žino, jog dviračiu per perėją važiuoti negalima.

Liudytojas N. K. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas, parodė, kad jis surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, su skundu yra susipažinęs. Pareiškėja yra pateikusi du ar tris skundus, nes jai netiko priimtas sprendimas. Pirmas protokolas nesusisiejo su nutarimus ir su eismo įvykio medžiaga. Tai ne pareigūnų kaltė, o techninė klaida. Tyrėjai buvo grąžinta medžiaga, kad ji panaikintų protokolą ir surašytų naują. Ji surašė antrą protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas. Eismo įvykių registras susisieja su administracinių nusižengimų registru. Pirmas protokolas buvo kitam registre, todėl grąžino surašyti naują protokolą. Mano, kad KET 158 punktas buvo nurodytas teisingai. Pareiškėja su nutarimus nesutiko, motyvavo, kad ji nekalta, kaltas vaikas. Surašant nutarimą buvo remtasi ekspertų išvada, kur trijuose punktuose buvo kaltinama vairuotoja, viename – vaikas, kadangi jis važiavo per perėją dviračiu. Šiuo atveju 70 procentų yra vairuotojos kaltės, kadangi vairuotoja turėjo duoti kelią dviračiui. Ekspertų išvadų jie neginčija, jei ji atitinka eismo įvykio eigą. Mano, kad nutarimas yra teisingas. Mano, kad kadangi vaikas yra ne nepilnametis, o mažametis, kurio atžvilgiu jokia administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, todėl jie šią nuostatą traktuoja platesne prasme ir priėmė sprendimą vairuotojos atžvilgiu, o ne mažamečio. ANK nenurodyta, kad mažametis taip pat yra ir nepilnametis. Mano, kad pareiškėja kabinėjasi prie nutarimo surašymo, nutarimai taip rašomi eilę metų. Pareiškėja galimai dar pažeidė ir 101 KET punktą, jei teigia, kad važiavo tiesiai. Priimant nutarimą vadovaujasi visa medžiaga. Įvykiui įvykus pėsčiųjų perėjoje, taikomi visi KET punktai, kurie pažeisti. Ar ekspertams pateikė visą medžiagą, geriau gali atsakyti tyrėja. Prašymus dėl nušalinimo sprendė, tačiau vairuotojos siekimas išvengti atsakomybės, nėra pagrindas nušalinti tyrėją. Gavęs skundą, kad neapžiūrėtas dviratis, tyrėjai nurodė atlikti apžiūrą, ar ji buvo atlikta, nežino. Fiksuojant eismo įvykį, dviračio jau nebuvo.

Liudytoja R. J. nurodė, kad ji yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad ji tyrė administracinio nusižengimo bylą, kai gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis parbloškė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusį berniuką. Protokolą surašė ji. Buvo surašyti du protokolai, kadangi pirmas protokolas buvo nesusietas su eismo įvykiu. Antrame protokole tiesiog patikslino fabulą. Pareiškėja jau buvo parašiusi paaiškinimą, buvo apklausta vaiko mama, liudytojas. Pareiškėja su protokolu nesutiko, sakė, kad ne tokios įvykio aplinkybės, kad ne suko į kairę, o važiavo tiesiai, nors darant posūkį prieš pėsčiųjų perėją mašinai statmenai atsistoti neįmanoma. Tiek vairuotojai, tiek pėstiesiems degė žalias signalas. Ekspertai nustatė vairuotojos kaltę, kadangi nepraleido dviratininko, nes jis nesivedė dviračio, o juo važiavo per perėją. Dėl bylos teismingumo ji mano, kad mažametis yra ne subjektas, šiuo atveju vaikas yra nukentėjusysis, todėl nagrinėti turi teismai. Šiuo atveju, surašius protokolą buvo vairuotojos prašymas priimti nutarimą čia ir dabar, todėl medžiagą nunešė viršininkui. Pildant protokolą neatsiranda grafų apie liudytojus, nukentėjusįjį, tai sistemos trūkumas, todėl to neįrašė. Mano, kad protokolas pilnai užpildytas. Papildomą ekspertizę skirti buvo netikslinga, ar apie tai buvo pranešta pareiškėjai, nežino. Jai buvo pareikštas nušalinimas po bylos baigties. Pirmas protokolas buvo anuliuotas surašant antrą protokolą. Dviračio, atvykus į įvykio vietą, jau nebuvo, o jo apgadinimai, būklė ar buvęs greitis neturėjo reikšmės priimant sprendimą.

Liudytojas A. S. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyriausiasis patrulis, parodė, kad jis atsimena, jog buvo eismo įvykis su dviratininku (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Jis su kolega pirmieji sureagavo į tą eismo įvykį. Įvykyje dalyvavo dviratininkas ir lengvasis automobilis. Teisingas aplinkybes jis nurodė tarnybiniame pranešime, surašė tai, ką paaiškino vairuotoja, su berniuku bendrauti jam neteko, jį apžiūrinėjo medikai. Dviratis buvo atremtas į šviesoforą, jis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Schemą braižė ne jis.

Liudytojas I. U. nurodė, kad įvykio datos tiksliai neatsimena, šiais metais gegužės mėnesį, gali būti, kad gegužės 6 d., jis išlipo iš maršrutinio autobusiuko ir ėjo į Maksimą per gatvę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kartu su kitais pėsčiaisiais ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, baigiant eiti priešingoje juostoje, kuri yra prie Maksimos, pėstiesiems įsijungė žalio signalo mirksėjimas, visi pėstieji jau buvo praėję, jis eidamas jau matė, kad Maksimos pusėje stovėjo du berniukai su dviračiais. Vienas berniukas greitai šoko ant dviračio ir per perėją važiavo į kitą gatvės pusę, antras berniukas, pamatęs, kad draugas nuvažiavo, kažką jam šūktelėjo, irgi šoko ant dviračio ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti paskui draugą link perėjos. Jis pats tuo metu jau stovėjo ant šaligatvio ir matė, kad tikrai kažkas įvyks, norėjo griebti už vairo, kad apsaugoti vaiką, bet pagalvojo, kad vaikas gali susižaloti. Vaikas trenkėsi į mašinos šoną, į priekines keleivio dureles. Automobilis sustojo, vaikas sąmonės praradęs nebuvo, jis atsikėlė, pasiėmė dviratį ir norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Jis vaiką sustabdė, kiti žmonės irgi jį sustabdė ir ramino, nes vaikas buvo išsigandęs, prašė neskambinti mamai, paskui pradėjo verkti. Policininkai pasirodė labai greitai, irgi ramino vaiką, paskui atvažiavo greitoji. Vairuotoja, turbūt išsigandusi ir susimaišiusi, paspaudė akseleratoriaus pedalą ir mašina atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Jei vaikas būtų partrenktas, jis būtų tiesiog pervažiuotas. Vaikas trenkėsi į mašinos šoną, nukrito, atsikėlė ir nubėgo. Teko jį sulaikyti, kad nepabėgtų. jam einant per pėsčiųjų perėją, jį praleido ne pareiškėjos automobilis, o ten dar buvęs kitas automobilis, jam iš paskos dar ėjo žmonių. Kai vienas berniukas pravažiavo, tada vairuotoja pajudėjo ir tada staiga už kelių sekundžių iš paskos kitas berniukas visu greičiu įvažiavo į perėją ir atsitrenkė į automobilį kaip į sieną. Tuo metu, kai į pėsčiųjų perėją įvažiavo dviratininkas, automobilis jau stovėjo tiesiai ant pėsčiųjų perėjos.

Ekspertas I. G. paaiškino, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus gavo vyresniosios tyrėjos R. J. 2019 m. gegužės 17 d. užduotį atlikti objektų autotechninį tyrimą ir administracinio pažeidimo medžiagą. Jis atliko tyrimą, surašė 2019 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės aktą. Eismo įvykis buvo 2019 m. gegužės 6 d., apie 14.30 val., Kaune, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) pr., automobilis „Škoda Octavia“, vairuojamas R. T., kuri baigdama išvažiuoti iš sankryžos, sukdama į kairę, parbloškė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį per važiuojamąją kelio dalį reguliuojama pėsčiųjų perėja dviračiu važiavusį nepilnametį E. R.. Jis padarė išvadas, kad: 1) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos R. T. veiksmai, - šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; 2) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja R. T., šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir sukant kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, duodama kelią per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį dviračiu važiuojančiam E. R., būtų išvengusi buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo; 3) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos R. T. veiksmai,- šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; buvusioje kelio eismo situacijoje E. R. veiksmai,- (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį nepersivesdamas dviračio, o kirsdamas (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuojant per pažymėtą pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo signalais su pėsčiojo simboliu, sudarė netikėtą kliūtį per šią sankryžą kairiojo posūkio trajektorija važiavusio automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojai R. T.,- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, t. y. abiejų eismo dalyvių veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Mano, jog techninių parametrų (atstumo, automobilio greičio), nereikėjo vertinti, nes į kairę sukantis vairuotojas nuo pajudėjimo iš vietos momento besąlygiškai privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, privalo elgtis taip, kad nepriverstų keisti kitų eismo dalyvių judėjimo greičio ar krypties. Jei įvyko susidūrimas, tai akivaizdu, kad vairuotojas kelio nedavė. Dviratininkas buvo matymo zonoje. Kliūtis atsiranda tada, kai dviratininkas įvažiuoja į važiuojamąją dalį. Bet matydamas, kad šaligatviu artėja eismo dalyvis (pėsčiasis ar dviratis), vairuotojas privalo imtis veiksmų, kad jam duotų kelią. Ir privalo duoti kelią eismo dalyviams, kurių judėjimo trajektoriją automobilis kerta, visą laiką, kol automobilis neišvažiavo iš sankryžos, nesvarbu, ar ten yra pėsčiųjų perėja, ar ne. Sankryža apima pėsčiųjų perėją. Aplinkybę, jog vairuotoja buvo sustojusi prie pėsčiųjų perėjos, ekspertas įvertino. Trajektoriją nustatė pagal pateiktą medžiagą. Pirmas įvažiavo į perėją automobilis, nes vairuotoja buvo sustojusi, praleido pėsčiuosius. O atvažiavo dviratis, kuriam ji nedavė kelio. Dviračiu važiuoti per pėsčiųjų perėją yra draudžiama, tačiau tai nereiškia, kad važiuojančiam dviračiui galima neduoti kelio. Į perėją vairuotojai įvažiuoti nereikėjo. Vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti įvykio, neįvažiuodama į pėsčiųjų perėją, duodama kelią, jei būtų stebėjusi situaciją. Apie dviračio techninę būklę tyrimo metu duomenų nebuvo. Papildomų duomenų pateikti neprašė, nes dviračio techninė būklė, atsakant į pateiktus klausimus, reikšmės neturėjo. Dviratininko veiksmai, kad jis nenulipo nuo dviračio, o važiavo per pėsčiųjų perėją, buvo nepriimtini, tačiau atliekant ekspertizę, nebuvo tokio klausimo. Nėra duomenų, kad kas nors būtų užstoję ir vairuotojas negalėjo matyti dviratininko. Ekspertizei buvo pateikta visa medžiaga.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. R. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už tai, kad ji 2019 m. gegužės 6 d. 17.15 val., vairuodama transporto priemonę, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio per važiuojamąją kelio dalį, per pažymėtą pėsčiųjų perėją, dviračiu važiavusiam E. R., jį parbloškė ir sužalojo, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Šiame administracinio nusižengimo protokole padaryta žyma, jog protokolas anuliuotas, kadangi nebuvo susietas su eismo įvykiu, surašytas naujas ROIK: (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 69).

2019 m. rugsėjo 12 d. R. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už tai, kad ji 2019 m. gegužės 6 d. 17.15 val., Kaune, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas) bei sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, po sustojimo prieš pėsčiųjų perėją vėl pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį jai iš dešinės pusės, važiuodamas dviračiu, ir su juo susidūrė. VTMT specialisto išvadoje Nr. G 139/2019 (02) konstatuota, kad E. R. įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G1397/2019(02) nurodyta, jog E. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 58).

2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-990(19) nurodyta, kad: 1) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos R. T. veiksmai, - šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; 2) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja R. T., šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir sukant kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, duodama kelią per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį dviračiu važiuojančiam E. R., būtų išvengusi buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo; 3) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos R. T. veiksmai,- šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje (kuomet jos važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) prospektą, nedavė kelio E. R., kuris kirto (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuodamas dviračiu,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; buvusioje kelio eismo situacijoje E. R. veiksmai,- (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį nepersivesdamas dviračio, o kirsdamas (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuojant per pažymėtą pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo signalais su pėsčiojo simboliu, sudarė netikėtą kliūtį per šią sankryžą kairiojo posūkio trajektorija važiavusio automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojai R. T., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 62-66).

R. T. už šį administracinį nusižengimą 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirta 200 Eur bauda, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui.

Tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. T. dėl eismo įvykio padarymo savo kaltę neigė, nurodė, kad ji yra nubausta nepagrįstai, be to nurodė, jog eismo įvykio metu nukentėjo nepilnametis, o tokios bylos, nepriklausomai nuo pažeidimo, priskirtos nagrinėti tik teismui, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas neturėjo įgaliojimų nagrinėti pažeidimo, o privalėjo perduoti bylą teismui.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas N. K., apklaustas liudytoju, nurodė, kad šiuo atveju nukentėjęs vaikas yra ne nepilnametis, o mažametis, kurio atžvilgiu jokia administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, todėl Institucija šią nuostatą traktuoja platesne prasme. ANk nenurodyta, kad mažametis yra ir nepilnametis, mano, kad tai turi išaiškinti teismas. Be to, jie priėmė sprendimą vairuotojos, o ne nepilnamečio atžvilgiu.

ANK 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Tačiau šiuo atveju, sprendimas buvo priimtas ne nepilnamečio asmens atžvilgiu, nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo paskirta pareiškėjai R. T..

Nepilnamečiu laikomas jaunesnis nei 18 metų amžiaus asmuo. Mažametis yra asmuo, neturintis 14 metų amžiaus, t. y. nepilnamečio asmens sąvoka apima ir mažametį asmenį, o teisiškai mažamečio statusas, palyginti su vyresniais nepilnamečiais, pasižymi dar didesne apsauga.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G1397/2019(02) nurodyta, jog E. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 58).

ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Tuo tarpu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be viso kito yra nurodoma liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Nagrinėjamu atveju, mažametis E. R., kuriam dėl galimai R. T. padaryto administracinio nusižengimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, I. M., kaip nukentėjusio mažamečio sūnaus įstatyminei atstovei, nebuvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir pareigos, neišsiaiškinta ar nukentėjusiajam padaryta turtinė ir/ar neturtinė žala, ar ji atlyginta ir pan. Taip pat šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti nukentėjusiojo (jo įstatyminės atstovės) ir liudytojų vardai, pavardės, jų kontaktiniai duomenys. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog tyrimo metu nebuvo siekiama įgyvendinti nukentėjusiojo teisių ir jo teisėtų interesų procese, nors toks procesinis elgesys Institucijai yra privalomas pagal įstatymą.

Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje E. R. veiksmai - (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, per (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį nepersivesdamas dviračio, o kirsdamas (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį, važiuojant per pažymėtą pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo signalais su pėsčiojo simboliu, sudarė netikėtą kliūtį per šią sankryžą kairiojo posūkio trajektorija važiavusio automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojai R. T., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 62-66). T. y. iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog eismo įvykis įvyko vien tik dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. T. veikos. Todėl Institucija turėjo spręsti ir dėl E. R. veikos teisėtumo, o esant neteisėtos veikos požymiams administracinę teiseną nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas.

Liudytoja apklausta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. J. paaiškino, kad pildant administracinio nusižengimo protokolą neatsiranda grafų apie liudytojus, nukentėjusįjį, tai sistemos trūkumas, todėl to neįrašė. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 640 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais ir papildymais) nustatyta administracinių nusižengimų protokolo forma ir pildymo tvarka, pagal kurią protokolo 14 eilutėje turi būti nurodomi liudytojai (jų vardai ir pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adresai, telefono Nr., parašai), o 15 eilutėje turi būti nurodomi asmenys, nukentėję nusižengimo metu (jų vardai ir pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adresai, telefono Nr., parašai).

ANK 614 straipsnyje yra nurodyta kokios administracinių nusižengimų bylos priskirtinos nagrinėti teismui. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, nagrinėja teismas. Pagal teisinį reglamentavimą, nutarimą dėl 2019 m. gegužės 6 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo mažametis E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., turėjo priimti teismas ir būtent teismas turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos R. T. galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos jai paskyrimo. Šiuo atveju jokių išimčių ANK nenumato. Policijai nėra suteikta kompetencija spręsti administracinio pobūdžio bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.

Akivaizdu, kad Institucija, nepersiuntusi šios bylos nagrinėti apylinkės teismui, o ją išnagrinėjusi, priėmusi nutarimą ir paskyrusi pareiškėjai nuobaudą, pažeidė ANK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimo priskirtinumą, todėl Institucijai skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu bei paliktas galioti.

Esant išvardintiems Institucijos padarytiems procesiniams pažeidimams, dėl kurių buvo galimai pažeistos nukentėjusiųjų teisės, protokolo surašymo ir procesiniams trūkumams (nebuvo spręsta dėl E. R. veikos teisėtumo), kurių teismas negali ištaisyti, pareiškėjos R. T. skundas iš dalies tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjos R. T. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė