- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- II-307-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06717-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- M. R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant skundo pareiškėjui M. R. M., jo atstovui adv. A.Kiršai, suinteresuotam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10N-29187942-15, kuriuo
M. R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 131 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičenės 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10N-29187942-15 M. R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2015-04-15 apie 11:08 val. Gedimino pr.-Šventaragio gt. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas dviratį ir važiuodamas šaligatviu įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu, sukančiu į kairę ir kertančiu dviračio judėjimo kryptį. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 64.9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 straipsnio 4 dalyje. Jam skirta 40 eurų bauda.
Šalies argumentai
M. R. M. pateikė skundą dėl 2015-04-17 Kelių policijos valdybos nutarimo, skunde nurodė, kad jis 2015-04-15 buvo klasės išvykoje Signatarų rūmuose Pilies gatvėje. Grįždamas dviračiu namo į Karoliniškes pasirinko maršrutą Pilies gatve, per Katedros aikštę ir Gedimino prospektą, kur yra dviračių takai. Privažiavęs Gedimino pr.-Šventaragio gt. sankryžą, įvažiavo į ją degant žaliam šviesoforo signalui, kadangi per perėją dar tebėjo žmonės, o iki įvažiavimo į sankryžą jokių judančių automobilių jis nepastebėjo. Įvažiavus į sankryžą netikėtai iš kairiojo šono pareiškėją partrenkė automobilis Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. K.. Nuo smūgio krito ant žemės, buvo sumušta galva ir kairysis petys, sulinko dviračio rėmas. Dėl skausmo ir šoko pilnai nesuvokė toliau sekusių įvykių. Nesutinka, kad ginčijamu nutarimu buvo nustatyta tik jo vieno kaltė dėl eismo įvykio. Su tokiu savo veiksmų vertinimu nesutinka. Pripažįsta savo kaltę dėl KET pažeidimo, nes į perėją įvažiavo nenulipdamas nuo dviračio, o ne ėjo jį varydamasis. Tačiau jis palengva įvažiavo į perėją ir važiavo per ją tiesiai degant žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui. Vairuotojas D. K. iš Gedimino pr. suko į kairę ir privalėjo praleisti per perėją einančius pėsčiuosius. Administracinio teisės pažeidimo protokole rašoma, kad pareiškėjas susidūrė su mašina, tačiau tai nėra tikslus aprašymas – nes ne jis, įvažiuodamas į perėją, atsitrenkė į mašiną, bet mašina jį, važiuojantį per perėją, partrenkė iš šono. Tai akivaizdžiai matyti iš padarytų nedidelių nubrozdinimų ant mašinos priekio. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo ne tik pareiškėjo, kaip perėja važiavusio dviratininko, bet ir automobilio vairuotojo, nepraleidusio per perėją judančių eismo dalyvių, kaltė. Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą. Taigi, kelių eismo taisyklės įsakmiai įpareigoja vairuotoją artėjant prie pėsčiųjų perėjos būti itin atidžiam ir imtis atitinkamų veiksmų, būtent: praleisti įžengusius į važiuojamąją kelio dalį pėsčiuosius. Šiuo atveju pėsčiųjų perėja buvo pažymėta atitinkamu kelio ženklu ir žymėjimu važiuojamojoje kelio dalyje, degė žalia šviesa, leidžianti eismą pėstiesiems, per perėją ėjo pėstieji. Lengvojo automobilio vairuotojas, artėdamas prie jos turėjo numatyti, kad degant žaliam šviesoforui, leidžiančiam pėsčiųjų eismą, į važiuojamąją kelio dalį gali išeiti ir kiti pėstieji. Taigi, jis nebuvo itin atidus: prieš perėją nesustojo arba tiek nesumažino greičio, kad prireikus sugebėtų laiku sustabdyti mašiną. Dėl minėtų priežasčių galima daryti išvadą, kad lengvojo automobilio vairuotojas D. K., sukdamas sankryžoje į kairę, netinkamai įvykdė savo pareigą duoti kelią pėsčiųjų perėja einantiems pėstiesiems ir dviratininkams, nes pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo padaryti KET pažeidimai, o ne tai, kad pareiškėjas važiavo per perėją dviračiu. Policijos pareigūnai iš esmės įvertino tik vieno iš eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmę eismo įvykiui ir nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kitų eismo dalyvių padarytų pažeidimų, t.y. netyrė ir nevertino kito eismo dalyvio lengvojo automobilio vairuotojo padarytų KET pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. Prašo panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 10N 29187942-15 , iš naujo peržiūrėti ir ištirti eismo įvykio aplinkybes ir pripažinti, kad dėl eismo įvykio yra mišri abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad institucijos nuomone, M.R. M. veika, kuomet jis 2015-04-15 d. apie 11.08 val. Vilniuje, Gedimino-Šventaragio g. sankryžoje, vairuodamas dviratį pažeidė Kelių eismo taisyklių 69.4 punkto reikalavimą, kuris dviračio vairuotojams draudžia važiuoti pėsčiųjų perėjomis, kirsdamas kelio važiuojamąją dalį reguliuojama pėsčiųjų perėja, sudarė vairuotojui staiga atsiradusią kliūtį, įrodyta. Kelių eismo taisyklių 69.4 p. dviračių vairuotojams draudžia važiuoti pėsčiųjų perėjomis. Dviračio vairuotojas, įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją, juda perėja greičiau nei einantis pėsčiasis ir tą patį atstumą įveikia greičiau, sudarydamas vairuotojui netikėtą kliūtį, dėl ko vairuotojas praranda galimybę laiku stabdyti automobilį. Minimu atveju automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę sustojo prieš pėsčiųjų perėją, praleisti pėsčiuosius, ir vėl pajudėjo, kai pėsčiųjų nebuvo, įvykdė KET 27 p. ir 158 p. reikalavimus, tačiau jis negalėjo tikėtis, kad jam pradėjus važiuoti, netikėtai į pėsčiųjų perėją įvažiuos dviratininkas. Jeigu dviratininkas būtų laikęsis KET 69.4 p. reikalavimų, vairuotojas būtų turėjęs galimybę laiku jį pamatyti ir tinkamai reaguoti į iš anksto atsiradusią kliūtį.
Teismo proceso metu M. R. M. ir jo atstovas adv. A.Kirša palaikė skundą jame nurodytais motyvais. M. R. M. paaiškino, jog pripažįsta, jog dviračiu įvažiavo į pėsčiųjų perėją, o ne varėsi dviratį, kaip to reikalauja taisyklės. Jam įvažiuojant į perėją, pėstieji jau buvo ties vidurio linija, gal net truputį už jos. Jis nevažiavo labai greitai. Važiuojančių automobilių nematė. Tik pats būdamas perėjoje ties vidurio linija pamatė į perėją įsukantį automobilį. Susidūrimas įvyko jau už vidurio juostos. Gavo smūgį į šoną, tiksliau – į dviračio paminą, kontaktavo su automobilio bamperiu, pats vertėsi ant automobilio. Automobiliui buvo apgadinta dalis bamperio. Kontakto metu automobilis dar nebuvo išsitiesinęs, trenkėsi į pareiškėją būdamas kampu. Nematė, kad prieš jį būtų įsukę kiti automobiliai, nors taip galėjo būti. Siekia objektyviai išsiaiškinti eismo įvykio dalyvių kaltę. Jis vienas gavo draudimo sąskaitą dėl eismo įvykiu padarytų nuostolių ir vienas turi juos kompensuoti. Mano, kad kaltės buvo ir vairuotojo veiksmuose.
Suinteresuotas asmuo D. K. parodė, kad įvykio dieną Odminių gatvėje paleido tėvus eiti pas gydytoją ir važiavo į darbą Juozapavičiaus gatvėje. Sustojo Gedimino prospekte sukti į kairę. Prieš jį eilėje buvo 3-4 mašinos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui sukti į Šventaragio gatvę, visos mašinos kartu su juo laukė, kol praeis žmonės. Praėjus žmonėms visa virtinė pajudėjo į kairę pusę. Sukant į kairę matymas koncentruojasi į tą pusę, o periferinio matymo nebeužtenka laiku pamatyti į sankryžą įvažiavusio dviračio. Susidūrimas įvyko pačioj perėjoj. Automobilio didelio greičio nebuvo. Dviračio greitį sunku pasakyti, tačiau bet kuriuo atveju jis važiuoja du-tris kartus greičiau nei eina pėstysis, todėl automobilio vairuotojo reakcijos laikas itin sutrumpėja. Pastebėjęs dviratininką dar bandė stabdyti, bet reakcija buvo pavėluota. Smūgis buvo į automobilio bamperio vidurį, kažkur ties numeriu. Nukentėjo tik bamperis. Susidūrimas įvyko kažkur ties perėjos viduriu. Kontakto metu jo automobilis buvo sukimo procese, beveik jau išsitiesinęs, be dar ne visai. Susidūrimo metu perėja ėję žmonės jau buvo toje jos dalyje, kur eismas nevyko. Jei pareiškėjas būtų varęsis dviratį perėja, kaip to reikalauja KET, susidūrimo nebūtų įvykę. Jis sukdamas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, jei eismo įvykio schemoje atrodo, kad jis sustojęs prieš priešpriešinę juostą, tai tik todėl, kad pastebėjęs dviratininką ir bandydamas išvengti susidūrimo instinktyviai suko vairą, stabdė ir automobilis galėjo sustoti pusmetris į priešpriešinių eismo juostų pusę. Jam darant posūkį šoninėje juostoje jokių transporto priemonių nebuvo, tik priešais jį.
Motyvuojamoji dalis
M.R. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti M.R. M. kaltu padarius LR ATPK 131 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
LR ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atitinkamai LR ATPK 131 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą.
M.R. M. neginčija faktinės aplinkybės, kad į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją jis įvažiavo nenulipęs nuo dviračio, tokiu būdu pažeisdamas KET 64.9 punkte įtvirtintą draudimą dviračių vairuotojams važiuoti pėsčiųjų perėja. Tačiau jis nesutiko, kad tik šis jo pažeidimas buvo eismo įvykio – jo ir automobilio Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrimo priežastis, kadangi jo manymu pastarojo vairuotojas savo ruožtu pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Nesilaikydamas šio reikalavimo jis taip pat padarė KET pažeidimą, lėmusį eismo įvykį, todėl tiriant eismo įvykį turėjo būti konstatuota abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto M.R. M., suinteresuoto asmens D. K. parodymus, susipažinęs su eismo įvykio vietos schema, rašytiniais bylos įrodymais byloje, konstatuoja, kad abu eismo įvykio dalyviai į sankryžą įvažiavo degant leidžiamiems šviesoforo signalams, jų susidūrimas įvyko būtent pėsčiųjų perėjoje, kurią M.R. M. kirto važiuodamas dviračiu, o ne pastarąjį vesdamasis. Tuo metu į kairę sukanti automobilių kolona jau buvo praleidusi į perėją įžengusią pėsčiųjų grupę ir degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui darė posūkio manevrą. Kad pėstieji jau buvo perėję į antrąją perėjos dalį ir nebesudarė kliūties į kairę sukantiems vairuotojams, patvirtino tiek automobilio vairuotojas, tiek pats pareiškėjas. Pareiškėjas į perėją įvažiavo dviračiu pėsčiųjų grupei jau kirtus vidurio juostą. D. K. nurodė, kad jis jau buvo pradėjęs posūkio manevrą, kai į perėją staiga išvažiavo ir jam kliūtį sudarė dviratininkas, pastebėjo jį tik perėjoje, dviratininkui važiuojant, o ne einant nebeužteko reakcijos laiko sustabdyti, nors tai daryti bandė. Automobilio priekis ir dviratis kontaktavo. Tokiu būdu pareiškėjo judėjimo greitis buvo kelis kartus didesnis nei pėsčiųjų, todėl atitinkamai į perėją priešais pradėjusį manevrą automobilį įvažiavus dviratininkui, vairuotojo reakcijos ir galimybės stabdyti laikas buvo žymiai trumpesnis nei būtų buvęs į perėją žengiant pėsčiajam. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įtvirtindamas draudimą dviratininkams įvažiuoti į perėją atsižvelgė į šias aplinkybes. Kelių eismo taisyklėse įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs visą eilę taisyklių važiuojamąją kelio dalį kertantiems dviratininkams – rekomendaciją pervažiuojant į kitą kelio pusę nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį jį vedantis, jeigu to reikalauja eismo sąlygos (KET 58), reikalavimą artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59), draudimą apskritai įvažiuoti į pėsčiųjų perėją (KET 59). Prieš kirsdamas sankryžą M.R. M. taip pat turėjo pareigą būti atidus, laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams, kuriems taip pat degė leidžiamas (žalias) šviesoforo signalas ir įvertinti jų jau pradėtą manevrą sankryžoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad vairuotojas turėjo absoliučią pareigą praleisti į perėją įėjusius pėsčiuosius. Pažymėtina, kad tas tiek D. K., tiek prieš jį stovėjusių vairuotojų jau buvo padaryta, automobilių kolona, tarp jų ir D. K., darė manevrą, prieš tai suteikę pirmenybę per perėją ėjusiai pėsčiųjų grupei. Tuo tarpu M.R. M. net neturėjo pėsčiojo statuso. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 42 p. pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Atitinkamai M.R. M. įvažiuojant į sankryžą dviračiu pėsčiųjų perėją kertantiems nuo Katedros pusės pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas su pėsčiojo simboliu, leidžiantis kirsti kelią tik pėstiesiems (KET 73.4 p.). Dviratį vairuojantis asmuo tokiu nelaikomas. Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad M.R. M. padarytas KET 64.9 punkto pažeidimas neabejotinai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu kitai transporto priemonei (D. K. vairuojamam automobiliui) padaryta žala. Jei M.R. M. prieš perėją būtų nulipęs nuo dviračio ir kirtęs ją kaip pėsčiasis, eismo įvykio nebūtų buvę, kadangi jo judėjimo pobūdis ir greitis būtų atitikęs į kairę sukančių ir pėsčiųjų perėją kertančių vairuotojų lūkesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys perėjoje taip pat atitiks kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarųjų judėjimą. Pasekmių atsiradimui – automobilio apgadinimui - buvo reikšmingi būtent M.R. M. atlikti veiksmai, todėl naikinti jo atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimto nutarimo, kuriuo buvo įvertinti ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti būtent pareiškėjo veiksmai, nėra pagrindo.
Atitinkamai M.R. M. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR ATPK 131 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymiai. M.R. M. buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas. Skunde nurodomi automobilio vairuotojo neva padaryti pažeidimai niekaip nekeičia pareiškėjo veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 131 str. 4 d.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pateikė skundą būtent dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, prašydamas šį panaikinti. Atitinkamai LR ATPK 291-297 str. pagrindu teismas vertina tik Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Šimulevičenės 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10N-29187942-15 teisėtumą ir pagrįstumą, tikrindamas, ar šiuo nutarimu pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai teisiškai kvalifikuoti, ar jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas laikantis administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 291-297 straipsnių nuostatos nesuteikia teismui galimybės vertinant ginčijamą nutarimą pripažinti kitą asmenį kaltu dėl KET pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutarė:
M. R. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 10N-29187942-15, kuriuo M. R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. ir nubaustas 40 eurų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.