- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-91-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00193-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauragės vandenys“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauragės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės vandenys“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G., dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 6 042 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. transporto priemonė „K. S. EV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio šulinio, kurio dangtis pakilo ir sugadino automobilį. Transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko), įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo automobilio remonto kaštus, vidutinę rinkos vertę ir išmokėjo draudėjui R. P. 6 042 Eur kompensaciją už neremontuojamą transporto priemonę. Ieškovė nurodė, kad už šią žalą yra atsakinga atsakovė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, nes ji yra Tauragės mieste esančių nuotekų šulinių savininkė ir valdytoja. Ieškovės atstovė teisme palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Tauragės vandenys“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 6 042,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Tauragės vandenys“ trečiajam asmeniui A. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Tauragės vandenys“ valstybei 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Automobilio vairuotojas R. P. neprivalėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos, braižyti eismo įvykio schemos, nes jis į įvykio vietą iškvietė policiją. Techninis eismo įvykis buvo užfiksuotas policijos suvestinėje ((duomenys neskelbtini)), jame nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini), automobiliui užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio šulinio, kurio dangtis pakilo ir trenkėsi į automobilį. Įvykio vietos fotonuotraukos, trečiojo asmens A. G. paaiškinimai, liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad ginčo šulinys yra priešais A. G. sklypą, kitoje gatvės važiuojamosios dalies pusėje. Pagal atsakovės pateiktą (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklų schemą nustatyta, kad tai yra buitinių nuotekų tinklų šulinys, kurio numeris 224. Taigi, byloje yra įrodyta tiek eismo įvykio vieta, tiek ir šulinio, dėl kurio padaryta žala, vieta.
3.2. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žala atsirado, kai automobilis „K. S. EV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje užvažiavo ant uždaryto buitinių nuotekų tinklų šulinio dangčio, kuris pakilo, trenkėsi į važiuojantį automobilį ir jį sugadino, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad žala atsirado ne dėl kelio trūkumo, netinkamos kelio dangos priežiūros, o dėl inžinerinio įrenginio – buitinių nuotekų tinklų šulinio defekto, jo netinkamo pritvirtinimo.
3.3. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 212 redakcija) 8 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai. Taigi, nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai, todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą. Taip savo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
3.4. Aplinkybė, kad 2013 metų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje A. G. nurodytas kaip užsakovas, neįrodo, kad žalos padarymo metu, tai yra 2021 m. gegužės 12 d. jis buvo buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ir nuotekų šulinio Nr. 224 savininkas ar valdytojas.
3.5. Nėra jokių duomenų, kad A. G. įstatymo arba sutarties pagrindu būtų įgijęs teisinę pareigą valdyti šiuos buitinių nuotekų tinklus, taip pat ir ginčo šulinį ir rūpintis tinkama jų priežiūra. Tai, kad A. G. yra prisijungęs prie centralizuotų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų, nereiškia, kad jis yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto valdytojas.
3.6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso buitiniai nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) namo. Nors buitiniai nuotekų tinklai, esantys prie (duomenys neskelbtini) namo, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau Įstatymas numato, kad būtent vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą.
3.7. Atsakovė, kaip inžinerinio statinio – buitinių nuotekų tinklų valdytoja, yra atsakinga už R. P. patirtą žalą, kai užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio dangčio, buvo apgadintas jo automobilis. Užvažiavus automobiliui ant šulinio dangčio, jis pakilo, nes buvo netinkamai pritvirtintas. Byloje yra įrodytas priežastinis ryšys tarp šio objekto trūkumų ir padarytos žalos.
3.8. Atsakovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
3.9. Egzistuoja visos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakovės UAB „Tauragės vandenys“, kaip inžinerinio statinio (buitinių nuotekų šulinio) valdytojo, objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygos, mažinti priteisiamos žalos dydžio nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6 042,00 Eur žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-854-760/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį apeliantei UAB „Tauragės vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti apeliantei UAB „Tauragės vandenys“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ išlaidas advokato pagalbai (išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos). Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Ieškovė neįrodė, kad apeliantė yra ginčo šulinio savininkė ir valdytoja. Apeliantės parengtoje (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklų schemoje pažymėta apeliantės ir A. G. valdomų tinklų riba, taip pat ginčo šulinio vieta. Apeliantei nuosavybės teise nuotekų tinklai priklauso tik iki šulinio Nr. 225 (imtinai), esančio ties (duomenys neskelbtini) namais. Šį faktą patvirtina Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (1 t., b. l. 81-97). Tuo tarpu nuotekų tinklo atkarpa nuo šulinio Nr. 225 iki žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio šulinio 239 su tarpiniu šuliniu Nr. 224, apeliantei nuosavybės teise nepriklauso. Dėl šios atkarpos valdymo perdavimo sutartis (nuomos, panaudos ir pan.) su savivaldybe ar privačiu asmeniu nėra sudaryta. Priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo šulinys kartu su nuotekų tinklo atkarpa tarp šulinių Nr. 223 ir 239 su tarpiniu šuliniu Nr. 224 (ginčo šulinys), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. G., kuris nuosavybės teisę į neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre ginčo šulinį įgijo statybos metu.
4.2. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantei buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti ginčo šulinį.
4.3. Geodezinė nuotrauka patvirtina, kad A. G. nuosavybės teisė į nuotekų tinklą tarp šulinių Nr. 223 ir 239, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ginčo nuotekų šulinį Nr. 224, atsirado jam jį pastačius, t. y. CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
4.4. Apeliantė nėra sudariusi su A. G. jokios notarinės sutarties dėl nuosavybės teisių į ginčo nuotekų šulinį perleidimo. Ji taip pat nėra įgijusi teisės ir pareigos eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti ginčo šulinį kitų pagrindu (pvz., pagal nuomos, panaudos ar kt. sutartį), todėl apeliantė nėra atsakinga už dėl ginčo šulinio atsiradusią žalą. Tai, kad apeliantė teikia paslaugas A. G. per jo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą, nereiškia, kad apeliantė yra šio objekto valdytoja.
4.5. Tam, kad apeliantė galėtų vykdyti buitinių nuotekų tvarkymo funkciją, jai nebūtina naudotis ginčo šuliniu. Šis šulinys yra naudojamas išimtinai A. G. interesais. Į jį niekas nesijungia ir nėra poreikio jungtis. Apeliantė yra nutiesusi kitas atkarpas, per kurias užtikrinamas viešasis nuotekų šalinimas. Todėl ginčo šulinys nėra laikytinas viešosios infrastruktūros dalimi.
4.6. Teismų praktikoje pažymima, kad net nustačius, kad nuotekų šulinys galėtų būti laikomas tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalimi, pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalį bei Taisyklių 11 punktą nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.
4.7. Aplinkybė, kad ginčo infrastruktūra neįregistruota A. G. vardu, nereiškia, kad toks turtas jam nepriklauso arba yra bešeimininkis.
4.8. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčo šulinio savininkė (valdytoja) yra apeliantė. Tokių įrodymų pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę. Teismas preziumavo, kad ginčo šulinys priklauso apeliantei. Kartu pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo preziumavo ir apeliantės atsakomybę už žalą, dėl kurios buvo pareikštas ieškinys byloje. Dėl to ieškovė, lyginant su apeliante, atsidūrė privilegijuotoje padėtyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą bei šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė, teikdama, kad šulinys, ant kurio užvažiavus ieškovės draudėjui buvo padaryta žala ieškovės apdraustai transporto priemonei priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nepateikė jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad viešuose registruose nėra įregistruota trečiojo asmens nuosavybės teisė į šulinį, nereiškia, kad šis šulinys nepriklauso jam. Tokia pati taisyklė galėtų būti taikoma ir atsakovės atžvilgiu.
5.2. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo būtų susitarę, kad ginčo šulinys būtų vartotojo atsakomybės ribose. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ginčo šulinį atsakovė naudojo savo funkcijos - nuotekų šalinimo paslaugoms teikti ir per šį šulinį buvo šalinamos ne tik trečiojo asmens nuotekos. Dėl tos priežasties yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė buvo šio šulinio valdytoja.
5.3. Įstatyme numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas. Tauragės mieste ir rajone geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia atsakovė UAB „Tauragės vandenys“, todėl būtent atsakovė turi užtikrinti centralizuoto geriamo vandens nepertraukiamą tiekimą ir nuotekų tvarkymą Tauragės mieste, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas vartotojams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. G. prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. 2013 m. vykdant gatvės renovaciją, kurios užsakovas buvo Tauragės rajono savivaldybė, buvo įrengtas ginčo šulinys. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad viešajam eismui skirtoje gatvės važiuojamojoje dalyje, kitoje važiuojamosios dalies pusėje esantis tarpinis šulinys, kuriuo išskirtinai savo funkcijų vykdymui naudojasi atsakovė, būtų įregistruotas nuosavybės teise fizinio asmens vardu ar priklausytų fiziniam asmeniui nuosavybės teise.
6.2. Nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai, todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą.
6.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo jog, kai neįregistruotas viešame registre statinys, jo savininkas (valdytojas) kaip atsakomybės už statinį subjektas identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama jo priežiūra.
6.4. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, kad A. G. buvo perduota valdyti ir prižiūrėti buitinių nuotekų tinklus, taip pat ir ginčo šulinį Nr. 224, kuris yra ne jam priklausiančiame sklype, o viešojoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje.
6.5. Nors buitiniai nuotekų tinklai, esantys prie 20 namo nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau Įstatymas numato, kad būtent vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą.
6.6. Ta aplinkybė, kad 2013 metų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje A. G. yra nurodytas kaip geodezinės nuotraukos užsakovas, neįrodo, kad žalos padarymo metu, tai yra 2021 m. gegužės 12 d. jis buvo buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ir nuotekų šulinio Nr. 224 savininkas ar valdytojas. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad A. G. įstatymo arba sutarties pagrindu būtų įgijęs teisinę pareigą valdyti šiuos buitinių nuotekų tinklus, kuriuos iš tiesų valdo atsakovė, taip pat ir ginčo šulinį ir rūpintis tinkama jo priežiūra.
6.7. Atsakovas apeliacinio skundo 17 punkte akivaizdžiai klaidina teismą, kadangi be minėto šulinio apeliantė negalėtų vykdyti nuotekų šalinimo funkcijos, kitaip ginčo šulinys nebūtų įrenginėjamas gatvės važiuojamojoje dalyje.
6.8. A. G. nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra perduota ir negali būti perduota, kadangi pastarasis yra fizinis asmuo, o atsakovas yra juridinis asmuo už gaunamą mokestį tvarkantis, prižiūrintis ir eksploatuojantis nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir minėta funkcija yra deleguota Tauragės rajono savivaldybės, kaip įmonės savininkės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas R. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdraustas automobilis „K. S. EV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d., R. P., vairuodamas apdraustą transporto priemonę Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio, kurio dangtis pakilo, trenkėsi į automobilio apačią ir jį sugadino. R. P. kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė nustatė draudiminį įvykį. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas elektrinio automobilio „K. S. EV“ akumuliatorius, jo apsauginis laikantysis rėmas, automobilio dešinės pusės slenkstis, dugno apsauga. Ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. išmokėjo R. P. 6 042,00 Eur draudimo išmoką, kaip kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad žala atsirado dėl inžinerinio įrenginio – buitinių nuotekų tinklų šulinio, kuris A. Č. individualios įmonės parengtoje 2013 metų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje ir apeliantės parengtoje (duomenys neskelbtini) gatvės nuotekų tinklų schemoje yra pažymėtas numeriu 224, defekto, jo netinkamo pritvirtinimo. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo šulinio savininko (valdytojo).
12. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog apeliantė yra ginčo šulinio savininkė ir valdytoja. Apeliantės argumentai atmestini.
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas yra ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).
14. Pagal Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 3 straipsnio 12 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d.) 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra juridinis asmuo už gaunamą mokestį tvarkantis, prižiūrintis ir eksploatuojantis nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, minėta funkcija jai yra deleguota Tauragės rajono savivaldybės, taigi Tauragės mieste ir rajone geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia atsakovė UAB „Tauragės vandenys“. Todėl būtent atsakovė turi užtikrinti centralizuoto geriamo vandens nepertraukiamą tiekimą ir nuotekų tvarkymą Tauragės mieste, taip pat ir (duomenys neskelbtini), prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas vartotojams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims.
18. Atmestini apeliantės argumentai, kad geodezinė nuotrauka patvirtina, kad A. G. nuosavybės teisė į nuotekų tinklą tarp šulinių Nr. 223 ir 239, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ginčo nuotekų šulinį Nr. 224, atsirado jam jį pastačius, t. y. CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
19. Byloje nėra duomenų, kad ginčo nuotekų šulinį pastatė trečiasis asmuo. Vien tai, kad trečiasis asmuo užsakė geodezinę nuotrauką, nepatvirtina, kad jis sukūrė daiktą ir kad jam priklauso nuosavybės teisė į šį daiktą, juo labiau, kad šis fizinis asmuo turėtų pareigą prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. Kaip minėta, nuotekų ir vandens tvarkymo paslaugas Tauragės mieste vykdo atsakovė, todėl nekyla abejonių, kad būtent atsakovė ir turėjo pareigą prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, įskaitant ir šulinio Nr. 224 priežiūrą, palaikyti tokią jo būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas vartotojams ir nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
20. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
21. Kadangi byloje konstatuota, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamos šulinio Nr. 224 priežiūros, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei žalos atlyginimą kaip iš už žalą atsakingo asmens.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
22. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacija (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
25. Trečiasis asmuo A. G. pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, trečiojo asmens patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauragės vandenys“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.