Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. G., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir draudėjas R. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d., R. P., vairuodamas apdraustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio, kurio dangtis pakilo, trenkėsi į automobilio apačią ir jį sugadino. R. P. kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė nustatė draudiminį įvykį. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas elektrinio automobilio (duomenys neskelbtini) akumuliatorius, jo apsauginis laikantysis rėmas, automobilio dešinės pusės slenkstis, dugno apsauga. Ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. išmokėjo (duomenys neskelbtini) 6042,00 Eur draudimo išmoką, kaip kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žala atsirado, kai automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje užvažiavo ant uždaryto buitinių nuotekų tinklų šulinio dangčio, kuris pakilo, trenkėsi į važiuojantį automobilį ir jį sugadino. Yra pagrindas konstatuoti, kad žala atsirado ne dėl kelio trūkumo, netinkamos kelio dangos priežiūros, o dėl inžinerinio įrenginio – buitinių nuotekų tinklų šulinio defekto, jo netinkamo pritvirtinimo.

Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 212 redakcija) 8 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai. Taigi, nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai, todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą. Taip savo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Byloje kilo ginčas dėl minėto inžinerinio statinio (įrenginio) – buitinių nuotekų tinklų šulinio savininko (valdytojo). Ieškovė teigia, kad šį įrenginį valdo atsakovė (duomenys neskelbtini) ir ji yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė tvirtina, kad ji nėra šio daikto savininkė ir valdytoja, jo valdytojas yra A. G.. Trečiasis asmuo A. G. teigia, kad jis nėra buitinių nuotekų tinklų ir šulinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas, juos valdo atsakovė.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs, įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nuotekų linija – buitiniai nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini). Ši nuotekų linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pagal 2014 m. birželio 20 d. statybos užbaigimo aktą ir 2014 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad buitinių nuotekų tinklų linija užsibaigia ties (duomenys neskelbtini) namu ir ketaus šuliniu plane pažymėtu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei. Trečiasis asmuo neturi jam nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nustatyta, kad buitinių nuotekų linija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jai priklausantis šulinys Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruoti nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad kai neįregistruotas viešame registre statinys, jo savininkas (valdytojas) kaip atsakomybės už statinį subjektas identifikuojamas pagal tai, ar toks asmuo įstatymo arba sutarties pagrindu yra įgijęs teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama jo priežiūra. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Iš atsakovės pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. Tauragės rajono savivaldybė išdavė leidimą (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei vykdyti buitinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), topografinius, geodezinius ir kartografinius darbus. Nurodyta, kad užsakovas yra (duomenys neskelbtini). Iš buitinių nuotekų kontrolinės geodezinės nuotraukos plano matyti, kad buitinių nuotekų tinklams įrengti buvo numatyta pakloti vamzdžius bei pastatyti tris nuotekų kanalizacijos šulinius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apklaustas teisme trečiasis asmuo paaiškino, kad 2013-2014 metais, vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės renovaciją buvo rekonstruojami buitinių nuotekų ir kiti inžineriniai tinklai. Kadangi buvo prastas buitinių nuotekų nuolydis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), taip pat į Tauragės rajono savivaldybę, kad sutvarkytų nuotekų tinklus, kas ir buvo padaryta. A. G. teigė, kad buitinių nuotekų tvarkymu rūpinosi (duomenys neskelbtini), jis jų neįrenginėjo, niekam už tai pinigų nemokėjo, jokie dokumentai jam nebuvo perduoti.

Aplinkybė, kad 2013 metų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje A. G. nurodytas kaip užsakovas, neįrodo, kad žalos padarymo metu, tai yra 2021 m. gegužės 12 d. jis buvo buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat ir nuotekų šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas. Nėra jokių duomenų, kad A. G. įstatymo arba sutarties pagrindu būtų įgijęs teisinę pareigą valdyti šiuos buitinių nuotekų tinklus, taip pat ir ginčo šulinį ir rūpintis tinkama jų priežiūra. Kaip buvo nurodyta, statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. A. G. yra fizinis asmuo, turintis gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jis yra prisijungęs prie centralizuotų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų ir jis yra vartotojas, perkantis iš atsakovės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir mokantis jai mokesčius. Tai patvirtina 2021 metų birželio, rugsėjo mėnesių (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimai bei A. G. sumokėtų mokesčių už šaltą vandenį bei nuotekas, kvitai. Tai, kad A. G. yra prisijungęs prie centralizuotų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų nereiškia, kad jis yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto valdytojas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. buvo perduota valdyti ir prižiūrėti buitinių nuotekų tinklus, taip pat ir ginčo šulinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ne jam priklausiančiame sklype, o viešojoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje. To ir negalėjo būti padaryta, nes Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei (viešiesiems vandens tiekėjams ar nuotekų tvarkytojams), kurie privalo ją naudoti ir prižiūrėti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso buitiniai nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje iki (duomenys neskelbtini) namo. Nors buitiniai nuotekų tinklai, esantys prie (duomenys neskelbtini) namo nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau Įstatymas numato, kad būtent vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą.

Įstatyme numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas. (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia atsakovė (duomenys neskelbtini). Būtent atsakovė turi užtikrinti centralizuoto geriamo vandens nepertraukiamą tiekimą ir nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas vartotojams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė Įstatymo pagrindu yra įgijusi teisinę pareigą valdyti ir rūpintis tinkama geriamo vandens ir buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje priežiūra. Atsakovė neįrodė, kad ne ji, o A. G. yra buitinių nuotekų šulinio, dėl kurio buvo padaryta žala, valdytojas. (duomenys neskelbtini) yra tinkama atsakovė. Būtent ši įmonė, kaip geriamo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja naudoja ir valdo buitinių nuotekų tinklus, esančius prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, taip pat ir nuotekų šulinį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio trūkumų įvyko eismo įvykis. Ji, kaip inžinerinio statinio – buitinių nuotekų tinklų valdytoja yra atsakinga už R. P. patirtą žalą, kai užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio dangčio, buvo apgadintas jo automobilis. Užvažiavus automobiliui ant šulinio dangčio, jis pakilo, nes buvo netinkamai pritvirtintas. Byloje yra įrodytas priežastinis ryšys tarp šio objekto trūkumų ir padarytos žalos.

Atsakovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Eismo įvykis įvyko pakankamai didelio eismo intensyvumo gatvėje. Automobilio vairuotojas R. P. negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje atsiras nepažymėtų kliūčių (bus nepritvirtintas nuotekų šulinio dangtis). Jis, elgdamasis pagal rūpestingo ir atsargaus asmens elgesio standartą, negalėjo numatyti, kad važiuojant kelio važiuojamąja dalimi, savo eismo juosta ir užvažiavus ant šulinio dangčio, staiga jis pakils ir atsitrenks į automobilį. Automobilio vairuotojo kaltė eismo įvykio metu nenustatyta, tai patvirtina ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir išsiaiškinę aplinkybes, nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos automobilio vairuotojo R. P. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakovės (duomenys neskelbtini), kaip inžinerinio statinio (buitinių nuotekų šulinio) valdytojo, objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygos, mažinti priteisiamos žalos dydžio nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6042,00 Eur žalai atlyginti.

Tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6042,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 136,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat, pateikė rašytinius įrodymus (išrašą iš 2021-12-23 PVM sąskaitos – faktūros Nr. DP21-177, 2021-12-30 mokėjimo patvirtinimą), kad Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 455,58 Eur už ieškinio parengimą. Kitų įrodymų apie turėtas išlaidas advokato ar advokato pagalbai apmokėti, nepateikė. Nors 2021-12-30 mokėjimo patvirtinime nurodyta, kad ieškovė Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) ir partneriai sumokėjo viso 2607,33 Eur, tačiau nepateikė duomenų, kad apmokėjimas pagal sąskaitą DP21-178 buvo susijusi su šia nagrinėjama byla. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos: 136,00 Eur žyminis mokestis bei 455,58 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, viso – 591,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis asmuo A. G. palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Jis pateikė rašytinius įrodymus, kad advokatui V. S. už atstovavimą teisme sumokėjo 300 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės trečiajam asmeniui A. G. priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovės valstybei priteistinos 22,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6042,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) valstybei 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.