- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1442-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00450-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Kreditorius
- N. J.
- Skolininkas
- L. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės N. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria teismas išnagrinėjo kreditorės N. J. pareiškimo skolininkui L. J. dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė N. J. pateikė teismui pareiškimą dėl 2 108,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės N. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2 108,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. J. ir grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui.
3. Teismas nusprendė, kad skolininko L. J. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) todėl darytina išvada, kad kreditorės pateiktas pareiškimas neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
4. Teismas kreditorę informavo, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininko L. J. gali kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorė N. J. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui kreditorės N. J. pareiškimo skolininkui L. J. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. 2019 m. liepos 17 d. apeliantė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2 108,80 Eur skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. J.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-20122-947/2019 atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko L. J. kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir išaiškino kreditorei, jog su analogišku pareiškimu ji turi teisę kreiptis į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje numatytas bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą.
5.2. Plungės apylinkės teismui atsisakius priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorei yra nepagrįstai apribojama teisė kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas kreditorės N. J. pareiškimo skolininkui L. J. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
10. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui kreditorės N. J. pareiškimo skolininkui L. J. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas kreditorės N. J. pareiškimas dėl 2 108,80 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 12,00 Eur žyminio mokesčio ir 100,00 Eur už advokato pagalbą priteisimo iš skolininko L. J.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės N. J. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko L. J., kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kreditorei išaiškino, jog su analogišku pareiškimu ji turi teisę kreiptis į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Nurodė, kad nutartis neskundžiama. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad kreditorė pareiškime nurodė skolininko L. J. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog kreditorė kartu su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškimo teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
12. 2019 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose gautas kreditorės pareiškimas dėl 2 108,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. J.. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2 108,80 Eur skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko ir nutarė jį grąžinti pareiškimą padavusiam asmeniui. Nurodė, kad nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje bus pasisakyta tik dėl to, ar pagrįstai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
14. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 435 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi šiuo atveju įstatymas aiškiai nurodo, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, jokių išimčių joje nėra numatyta. Ši teisės norma yra imperatyvi ir teismas nagrinėdamas bylą privalo ja vadovautis.
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad Plungės apylinkės teismui atsisakius priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorei yra nepagrįstai apribojama teisė kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme.
16. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
17. CPKXXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis), kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
18. Byloje nustatyta, jog pareiškime kreditorė nurodė, kad skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktinė skolininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
19. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kada tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir informavo kreditorę, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininko gali kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus. Įvertinus nustatytas aplinkybes sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodytu motyvu, kad susiklosto situacija, jog kreditorei apribojama teisė ginti savo teises teisme, t. y. pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
20. Apeliacinės instancijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija prieštarauja vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – teisminės gynybos prieinamumo principui. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), nurodytina, kad pareiškimo laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui laikytinas neigiama pareiškėjui procesine pasekme. Ir nors apeliantė šiuo konkrečiu atveju nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su nauju pareiškimu, tai neabejotinai sąlygoja konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmę, nes kreditorė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo spręsti, į kurį apylinkės teismą kreiptis, inicijuoti procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamas teismo bei proceso dalyvių laikas, valstybės lėšos.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai skundžiamą nutartį priėmė, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams išaiškinus apeliantei teisę kreiptis į Plungės apylinkės teismą ir jai įvykdžius šį išaiškinimą, į tai, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jog ginčai tarp teismų negalimi, nepaisant to, kad tokios nutartys įstatymų nustatyta tvarka nėra skundžiamos apeliacine tvarka, šiuo konkrečiu atveju Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. teismo nutartis naikinama, o kreditorės pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir kreditorės N. J. pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininko L. J. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.